Rusijos priešų sąraše – J. Ohmanas, „Blue/Yellow“ darbuotojai ir kariaujantys Ukrainoje
Rusija sukūrė naują priešų sąrašą. Jame – visi tie, kurie tiesiogiai kariauja Ukrainoje arba remia šios šalies veiksmus.
Naujas priešų sąrašas „foreigncombatants.ru“ skelbiamas specialiai šiam tikslui sukurtoje interneto svetainėje, o šiame sąraše šiuo metu yra įtraukti ir 6 lietuviai.
Vienas iš Rusijos priešu yra visuomenėje puikiai žinomas organizacijos „Blue/Yellow“ įkūrėjas Jonas Ohmanas. Jis įvardijamas kaip „lietuviško nacionalizmo platintojas“[1].
Be jo, į priešų sąrašą įtrauktas ir organizacijos komunikacijos vadovas Karolis Žukauskas, projektų vadovė Karolina Bimbaitė, pirkimų vadybininkas Vladas Taujanskas, Ukrainoje dirbantis išminuotojas Rimas Armaitis, Aurimas Valikonis.
Rusai siekia „žmones grąžinti jų šeimoms“
Visus į jį užsukusius, puslapis „foreigncombatants.ru“ pasitinka su Rusijos priešais laikomų asmenų vardais ir pavardėmis, jų nuotraukomis, trumpa informacija apie juos.
„Ši svetainė yra apie žmones, kurie, nežinodami konflikto istorijos ir nesuprasdami tikrojo jo masto, nusprendė vykti kovoti už Ukrainą prieš Rusiją. Kai kurie iš jų šį pasirinkimą padarė turėdami geriausių ketinimų, tapę Ukrainos ir Vakarų propagandos aukomis. Kiti samdiniai tiki, kad kare galima uždirbti pinigų. Kai kurie (jų taip pat yra nemažai) tai daro dėl šlovės ir gražių nuotraukų instagrame. Mūsų misija – grąžinti šiuos žmones jų šeimoms, kol jie nepadarė nepataisomo dalyko ir nebuvo sunaikinti“, – rašoma puslapyje[2].
Čia net siūloma pagalba tiems, kurie save ar savo pažįstamus pastebėjo jau įtrauktus į sąrašą:
„Padėsime taikiai išspręsti jūsų dalyvavimo šiame konflikte klausimą. Jei radote savo pavardę šios svetainės sąrašuose, esate pasirengę išvykti iš Ukrainos arba jau tai padarėte; jei nespėjote sutepti savęs dalyvaudami karo veiksmuose ir jums reikia pagalbos išvykti iš Ukrainos; jei dalyvavote karo veiksmuose ir ketinate pasiduoti Rusijos valdžios institucijoms“.
Rusija paskelbė paiešką ir Baltijos šalių politikams
Kiek anksčiau Rusija paskelbė ir kitą, ieškomų asmenų sąrašą, į kurį įtraukti yra kaltinami priešiškais Maskvai veiksmais. Į šį sąrašą įtraukti Baltijos šalių aukšto rango politikai, pavyzdžiui, Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas, Lietuvos kultūros ministras Simonas Kairys.
Tai laikoma simboliniu žingsniu, kurį Maskva žengė po to, kai Baltijos šalių valdžia po Rusijos pradėto plataus masto karo Ukrainoje galutinai nusprendė nugriauti sovietinius karių paminklus[3].
„Tai žmonės, kurie imasi priešiškų veiksmų prieš istorinę atmintį ir mūsų šalį“, – apie sąrašą sakė Rusijos vadovo atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Į Rusijos užsienio reikalų ministerijos sudarytą sąrašą pateko Lietuvos kultūros ministras Simonas Kairys, Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus, buvęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, buvęs Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
„Manęs ši žinia nenustebino, ypač dabar, kai Rusija vykdo plačią žmonių gąsdinimo kampaniją visame pasaulyje. Tai, kad Kremlius taip sureagavo į mano kritiką dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą, ten vykdomų karo nusikaltimų ar sovietinių paminklų nukėlimo, laikau aukštu mano veiksmų įvertinimu. Matyt, jie veiksmingi, nes atsidūriau Kremliaus persekiojamų asmenų sąraše. Sakiau ir nesiliausiu sakyti, kad Putino vieta yra Hagos tribunole“, – situaciją komentavo R. Šimašius, buvęs Vilniaus meras.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis įspėjo, kad Kremliaus ieškomi asmenys turėtų atsižvelgti į galimo išvykimo į trečiąsias šalis, kurių institucijos gali vykdyti Rusijos išduotą arešto orderį, riziką.
Kauno Vytauto Didžiojo universiteto politologas daktaras Andžej Pukšto teigia, kad teoriškai, šiuos asmenis galima suimti, jei jie yra už Europos Sąjungos (ES), JAV ar Kanados ribų; areštas galimas šalyse, su kuriomis Rusija palaiko gerus santykius, pavyzdžiui, Kinijoje, Turkijoje, Serbijoje.
Po šio sąrašo paskelbimo, Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje atstovas buvo iškviestas į Lietuvos užsienio reikalų ministeriją, kur jam buvo įteikta protesto nota. Lietuva taip pat pareikalavo, kad jos politikai būtų išbraukti iš sąrašo.
Estija bei Latvija taip pat pateikė diplomatinius protestus Maskvai. Latvijos užsienio reikalų ministerija pareiškime nurodė, kad ji bendradarbiauja su ES sprendžiant šį klausimą ir siekia sumažinti bet kokį pavojų šalies piliečiams[4]. Estija savo pareiškime nurodė, kad jos diplomatai „išreiškė pasipiktinimą” ir pareikalavo Kremliaus pasiaiškinimo.
Maskva nuolat atnaujina savo draugiškų-nedraugiškų šalių sąrašą
2023 m. Rusijos vyriausybė į sau nedraugiškų šalių sąrašą įtraukė ir Norvegiją[5]. Pagal Maskvą, dauguma Europos, Šiaurės Amerikos, Australijos ir kitų Vakarų valstybių šiuo metu yra nedraugiškos Rusijai, tačiau šioje šalyje yra ne vienas priešiškų valstybių sąrašas.
Pirmasis nedraugiškų šalių sąrašas pasirodė 2021 m. gegužę. Jame išskiriami nedraugiški veiksmai prieš Rusijos diplomatinius ir konsulinius darbuotojus, nurodyta, kad valstybės įtraukimas į šį sąrašą reiškia atitinkamus apribojimus diplomatinėje srityje.
Ilgą laiką sąraše buvo tik dvi pozicijos, kurias užėmė JAV ir Čekija. 2022 m. sąrašas buvo papildytas dar penkiomis šalimis: Graikija, Danija, Slovakija, taip pat Slovėnija ir Kroatija.
Tais pačiais metais Rusijos vyriausybė išplėtė antrąjį nedraugiškų šalių ir teritorijų sąrašą. Jis yra daug platesnis, į šį sąrašą įtraukta beveik 50 šalių ir užjūrio teritorijų[6].
Rusijos nedraugiškų šalių sąraše yra:
Albanija, Andora, Australija, Austrija, Bahamų salos, Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Islandija, Ispanija, Airija, Italija, Japonija, Jungtinė Karalystė, Japonija, Kanada, Kipras, Kroatija, Latvija, Lichtenšteinas, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Mikronezija, Monakas, Juodkalnija, Nyderlandai, Naujoji Zelandija, Šiaurės Makedonija, Norvegija, Lenkija, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, San Marinas, Singapūras, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Šveicarija, Taivanas, Ukraina, Vengrija, Vokietija, Suomija, Švedija, Vengrija, JAV ir Europos Sąjunga.
Rusijai nedraugiškų šalių sąraše taip pat yra šios užjūrio teritorijos:
Angilija, Britų Antarkties teritorija, Britų Mergelių salos, Bermudai, Britų Indijos vandenyno teritorija, Gibraltaras, Kaimanų salos, Folklendų salos, Montseratas, Pitkerno salos, Šv. Elenos, Ascension bei Tristan da Cunha salos, Pietų Džordžija ir Pietų Sandvičo salos, Akrotiri ir Dhekelia, Terkso ir Kaikoso salos, taip pat Gernsio, Meno ir Džersio salos.
2023 m. duomenimis, Rusijos draugiškų ir neutralių šalių sąrašas yra toks:
Azerbaidžanas, Armėnija, Baltarusija, Kirgizija, Tadžikistanas, Turkmėnistanas, Uzbekistanas, Alžyras, Bangladešas, Bahreinas, Brazilija, Venesuela, Vietnamas, Egiptas, Indija, Indonezija, Iranas, Kataras, Kinija, Kuba, Malaizija, Marokas, Mongolija, Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE), Omanas, Pakistanas, Saudo Arabija, Serbija, Tailandas, Turkija, Pietų Afrikos Respublika (PAR).
