J. Juškaitė, vadinanti save „antra mama“, sprendžia Lietuvos LGBT problemas?
Jūratė Juškaitė yra Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė, o jos partnerė Birutė Sabatauskaitė – lygių galimybių kontrolierė. 2023 m. gruodžio 17 d. jos susilaukė dukters Elenos[1]. Abi moterys iki šių dienų ne tik dalijasi savo motinystės patirtimi, tačiau, regis, taip pat stengiasi išsklaidyti mitus apie tos pačios lyties porų šeimas ir parodyti, jog abi jos – visateisės mamos.
Dabartinė pastarųjų šeimos istorija siekiant „dviejų mamų funkcijų“, iš pažiūros, tiesia kelią visuomenės supratimui apie tos pačios lyties porų šeimas ir jų teises. Apie tai kalba ir Ramūnas Aušrotas – teisininkas, politikas ir publicistas, dalyvaujantis viešose diskusijose – ypatingai tose, kurios susijusios su lytiškumo ugdymu ir žmogaus teisėmis. Savo socialinio tinklo paskyroje šis prasitarė, esą partnerystės įstatymo klausimai bei lytiškumo ugdymo samprata dėka J. Juškaitės B. Sabatauskaitės atvejo įgauna kitą atspalvį.
Žinoma, kad tiek gimdžiusi B. Sabatauskaitė, tiek jos partnerė J. Juškaitė, Vilniaus apylinkės teismo sprendimo dėka nuo šiol galės atstovauti savo vaiką – ligoninėje, darželyje ir kitose vietovėse. Joms padaryta išimtis, nors įprastai minėtas funkcijas (spręsti vaiko saugumo klausimus) gali atlikti tik tradicinės šeimos atstovai arba asmuo, kuris pagimdė. Ypatingai aršias diskusijas kelia J. Juškaitės prisistatymas „antra mama“.
R. Aušrotas sako: „LGBT ideologinės organizacijos šia tema yra nepralenkiamos”[2]. Jis mano, kad toks moters prisistatymas skinasi kelią į dar vieną tikslą – spręsti LGBT bendruomenės klausimus ir išpešti daugiau laisvių tokio paties pobūdžio šeimoms.
Teismas priėmė individualizuotą sprendimą
Lietuvoje nėra įteisinta vienos lyties asmenų santuoka. Minėtu atveju teismas padarė išlygą leisdamas J. Juškaitei atlikti veiksmus – atstovauti vaiką institucijose.
Visgi, teismas pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus „antros mamos“ pripažinti negali. Jis tiesiog pritaikė straipsnyje įtvirtintą mechanizmą unikaliai situacijai. Aušrotas komentuoja, jog norint pilnateisiškai rūpintis vaiku, įprastai reikia nuginčyti sugyventinės (pagimdžiusios moters) motinystę. Bet minėtu atveju taip nenutiko.
Teisininkas daro prielaidą, kad J. Juškaitės iniciatyva situaciją vadinti subjektyviais vardais – gerai apgalvota. Juk iš principo teismo pareiškimas nėra aiškus, kadangi jis dėl privatumo apsaugos situacijos komentuoti negali. Tad J. Juškaitei tai puiki proga situaciją traktuoti savaip.
Pro Aušroto akis iš tiesų nepraslysta klaidingas situacijos interpretavimas. Jo manymu, neteisinga sakyti, kad teismas Lietuvoje „įteisino dviejų mamų modelį“. Kaip teisininkui jam kyla klausimų: „Ar taisyklė, kuri yra taikytina sutuoktiniams, gali būti taikoma ne santuokoje gyvenantiems asmenims?“; „Ar įstatymas, leidžiantis vieną sutuoktinį įgalioti kitą sutuoktinį veikti jo vardu ir jam atstovauti, gali būti pritaikomas nestandartinei šeimai?“
Aišku, jog prieš kelias dienas įsigaliojęs istorinis teismo sprendimas, kurį priėmė Vilniaus apylinkės teismas – beprecedentis[3]. Dabar ši šeima, kaip pati sako, galės lengviau spręsti vaiko saugumo klausimus.
Civilinės partnerystės klausimu neseniai prakalbo ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Jis tikina, kad civilinės partnerystės klausimą reikia išspręsti. Tą jis tikisi padaryti per ateinančius keturis metus[4].
Teismas suteikė vaiko mamos draugei atstovavimo teisę sveikatos priežiūros įstaigose
Teisininkė Kristina Zamarytė-Sakavičienė sutinka su R. Aušroto nuomone, kad teismas negalėjo pripažinti J. Juškaitės antra vaiko mama[5]. Ji replikuoja: civilinis kodeksas nustato biologinį motinystės pripažinimo kriterijų, pagal kurį mama – tik vaiką pagimdžiusi moteris; ką daugių daugiausiai neva galėjo padaryti teismas, tai „suteikti vaiko mamos draugei atstovavimo teisę sveikatos priežiūros įstaigose ir pan.“.
Remiantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7 str., kiekvienas vaikas turi prigimtinę teisę turėti tėvą ir motiną[6]. Tačiau, K. Zamarytės-Sakavičienės nuomone, „patogu daryti viešuosius ryšius, kai teismo nutartis yra viešai neskelbiama“. Teisininkė nurodo, esą LGBT aktyvistės eilinį kartą užsiima kitais reikalais, pamindamos vaiko interesus. Ji nepritaria J. Juškaitės pasisakymui, kad „teismas pripažino vaiką turint dvi mamas“. Teisininkė pabrėžia, kad Lietuvoje motinystės nustatymo kriterijai remiasi genetika/biologija – ne „iš debesų“ nukabintu situacijos traktavimu.
Zamarytės-Sakavičienės manymu, aktyvistės leidžia sau pateikti į viešą erdvę manipuliatyvias teismo sprendimo interpretacijas. Kita vertus, neva netruks atsirasti šalių, kurios šį sprendimą palydės aplodismentais, nepaisant nemažos dalies žmonių nepritarimo. Teisininkė replikuoja, esą ši ideologija, nukreipta į vyrų ir moterų supriešinimą bei tėvo vaidmens sumenkinimą šeimoje, galiausiai vis tik gali prasiskinti kelią.
