J. Bidenas svarstė leisti imtis agresyvesnių karinių veiksmų Artimuosiuose Rytuose
Irano remiami kovotojai per bepiločio lėktuvo ataką prieš JAV bazę Jordanijoje nužudė tris JAV karius ir dar dešimtis sužeidė. Per išpuolį žuvę kariai buvo įvardinti kaip 24 metų specialistai Kenedis Ladonas Sandersas (Kennedy Ladon Sanders), 23 metų Breona Aleksondrija Mofet (Breonna Alexsondria Moffett) ir 46 metų seržantas Viljamas Džeromas Riversas (William Jerome Rivers).
JAV gynybos sekretoriui Lloydui Austinui po šio išpuolio Pentagono vardu pažadėjus imtis „visų būtinų veiksmų“ JAV kariams apginti, įsiplieskė nieko gero nežadanti įvykių grandinė, kurioje netrūko skambių pasisakymų, vėl suskaldžiusių aukščiausius valstybės vadovus į skirtingas stovyklas.
J. Bideno administracija po tragiškos trijų amerikiečių karių žūties teigė, kad pasiektas lemiamas momentas ir prezidentas yra pasirengęs jau šį vakarą JAV laiku leisti imtis atsakomųjų karinių veiksmų Artimuosiuose Rytuose. Aukšti valdžios pareigūnai nurodė, kad būsimi veiksmai gali būti daug ryžtingesni nei ankstesni atsakomieji smūgiai Irakui ar Sirijai.
Į atsargą išėjęs generolas leitenantas Markas Hertlingas (Mark Hertling) šią bepiločio lėktuvo istoriją pavadino aiškiu prezidento „raudonosios ribos“ peržengimu. Savo pareiškime jis irgi užsiminė apie galimybę imtis platesnio masto atsakomųjų priemonių, kurios, pasak jo, galėtų apimti daugiau nei vieną šalį ir trukti ne vieną dieną, tačiau, švelnindamas situaciją, pažymėjo, kad tiesioginis JAV karinis smūgis Iranui šiuo metu atrodo neįtikėtinas.
Panašiai kalbėjo ir valstybės sekretorius Antony Blinkenas teigiantis, kad dabartinė padėtis Artimuosiuose Rytuose yra tiek pat pavojinga, kaip ir per pastaruosius kelis dešimtmečius, palygindamas jos sunkumą su 1973 m. ar galbūt dar ankstesniais laikotarpiais.
Sulaukus didžiulės visuomenės reakcijos Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo atstovas spaudai Johnas Kirby skubėjo piliečius patikinti, kad nepaisant konflikto eskalacijos Jungtinės Valstijos nesiekia karo su Iranu ir jokiu būdu nenori didinti įtampos Artimuosiuose Rytuose.
Į viešus JAV pareigūnų pasisakymus netruko sureaguoti ir pats Iranas. Aukšto rango Irano karininkas paskelbė: „mes pasiruošę karui“.
Planuoti taikiniai: karinės Irano pajėgos Sirijoje, Irake ir Persijos įlankoje
Pasak „Politico“, tikimybė, kad kariniai veiksmai prieš Iraną bus pradėti negali būti atmesta. Remiantis oficialiais šaltiniais, tarp galimų JAV taikinių įvardytos Sirijoje arba Irake esančios Irano pajėgos, taip pat Irano karinis jūrų laivynas dislokuotas Persijos įlankoje.
Irano vyriausybė savo ruožtu įspėjo, kad bet kokia tiesioginė ataka prieš Iraną peržengtų kritinę ribą ir įtrauktų šalį į karinį konfliktą.
Jei Prezidentas J. Bidenas duotų leidimą, atsakomieji veiksmai prasidėtų netrukus, galbūt kelių dienų bėgyje. Atsakomieji veiksmai būtų vykdomi keliais etapais ir būtų nukreipti į įvairias vietas. [1]
Ar konfliktas tikras, ar tik proga susirinkti laurus būsimuose rinkimuose?
Vieni kitiems pagrūmoję pirštais, galingiausios valstybės lyderiai nutarė, kad kariauti su Iranu nereikia. Respublikonų kongreso nariai, mėgstantys pakaitinti auditorijas, ragino skubiai reaguoti į išpuolį ir imtis visokiausių priemonių, užtikrinant amerikiečų saugumą Irane. O populiarumo reitingus mušantis Donaldas Trumpas pokalbio su Kanados premjeru Justinu Trudeau metu pasakė, kad šita ataka prieš JAV įvyko netyčia. Jis kalbėjo, jog tai veikiausiai tebuvo kažkokio atsipalaidavusio kvailio padaryta klaida.
„Turiu nuojautą (gal klystu, o gal esu teisus, bet dažniau būnu teisus), kad tai buvo klaida, kurią padarė kažkas, kas neturėjo daryti to, ką daro. Manau, kad jie padarė klaidą, ir kalbu ne tik apie tai, kad suklydo šalis, bet ir apie tai, kad suklydo kažkas, kam ši šalis vadovauja“, – sakė D. Trumpas.
Netrukus po to buvęs JAV prezidentas taip pat pasisakė savo tviterio paskyroje, teigdamas, kad „Iranas padarė didelę klaidą“.
Žinoma, tokių krizių nesuvaldymo kaltę, kaip visada, priskyrė J. Bidenui, pavadindamas jį „silpnu“:
„Prašau visų amerikiečių kartu su manimi melstis už sužeistuosius. Šis įžūlus išpuolis prieš Jungtines Valstijas yra dar viena siaubinga ir tragiška Joe Bideno silpnumo ir pasidavimo… pasekmė.“
Joe Bidenas savo ruožtu šiandien pareiškė, kad priėmė sprendimą dėl tolesnių JAV veiksmų Irano atžvilgiu.
„Aš laikau juos atsakingais, nes jie tiekia ginklus žmonėms, kurie tai padarė, bet mes neieškome platesnio karo Artimuosiuose Rytuose“, – kalbėjo prezidentas.
Irano valdžios atstovai tuo tarpu oficialiai nuo pat pradžių neigė savo dalyvavimą šiame išpuolyje. Atsakomybę už išpuolį prisiėmė Irano remiama sukarinta grupuotė. Karo nenori visos pusės – viena iš pagrindinių proiranietiškų grupuočių Irake antradienį, gresiant kariniams veiksmams, pareiškė sustabdysianti išpuolius prieš JAV karius. Tačiau nebuvo jokių aiškių ženklų, kad to pakaks užkirsti kelią Vašingtono atsakui.
