J. Bidenas pasišvaistė amnestijomis: 39 nuteistiesiems suteiktos malonės

Pasaulis, SaugumasSteponas Rokas
Suprasti akimirksniu
Džo Baidenas
Kadenciją baigiantis JAV prezidentas Džo Baidenas malonėmis apdalino visus, įskaitant savo sūnų Hanterį, Eltos nuotrauka

Netrukus prezidento kėdę užleisiantis D. Trumpui, J. Bidenas skuba pasireikšti

JAV prezidentas Džo Baidenas (Joe Biden) sušvelnino bausmes 1 500 kalinių ir suteikė malonę dar 39 žmonėms, rašoma Baltųjų rūmų tinklalapyje. Pažymima, kad tai yra didžiausias vienkartinis prezidento malonės aktas. Prieš tai rekordininkas buvo prezidentas Barakas Obama (Barack Obama), kuris 2017 m. sušvelnino bausmes 330 nuteistų nusikaltėlių.[1]

Dž. Baidenas sušvelnino bausmes tiems, kurie per COVID-19 pandemiją buvo perkelti iš kalėjimo į namų areštą ir kurie „sėkmingai reintegravosi į savo šeimas ir bendruomenes“. „The Associated Press“ (AP) pažymi, kad toks žingsnis tuo metu buvo žengtas dėl koronaviruso plitimo įkalinimo įstaigose pavojau – 2020 m. gruodį COVID-19 buvo fiksuotas penktadaliui kalinių.[2]

Prezidento malonė bus suteikta amerikiečiams, nuteistiems už nesmurtinius nusikaltimus, daugiausia susijusius su narkotikais. Per savo ankstesnę kadenciją Dž. Baidenas priėmė 122 sprendimus dėl bausmės sušvelninimo ir 21-ą – dėl malonės suteikimo.

„Amerika buvo pastatyta ant galimybių ir antrų progų pažadų. Kaip prezidentas, turiu didelę privilegiją parodyti gailestingumą žmonėms, kurie apgailestavo dėl savo poelgių ir praėjo reabilitaciją, taip atkurdamas galimybę amerikiečiams dalyvauti kasdieniame gyvenime ir prisidėti prie savo bendruomenių klestėjimo“, – pareiškime sakė Dž. Baidenas.[3]

Malonė suteikta ir su narkotikų priklausomybe kovojančiam sūnui H. Bidenui, nors žadėta to nedaryti

Jis pažymėjo, kad ir toliau svarstys malonės prašymus.

„Prezidentas ketina suteikti malonę asmenims, nuteistiems už nesmurtinius nusikaltimus, kurie buvo nuteisti pagal pasenusius įstatymus, bei taikant politiką ir praktiką, numatančią jiems ilgesnes laisvės atėmimo bausmes, nei jie būtų nuteisti šiandien“, – sakoma Baltųjų rūmų pareiškime, paskelbtame interneto svetainėje.

Anksčiau, nepaisant daugybės pažadų to nedaryti, prezidentas atleido savo sūnų Hanterį Baideną (Hunter Biden) už nusikaltimus, kuriuos „jis padarė arba galėjo padaryti ar dalyvauti“ nuo 2014 metų sausio 1 dienos iki 2024 metų gruodžio 1 dienos. Baidenas jaunesnysis rugsėjį buvo prisipažino kaltu byloje dėl mokesčių vengimo: teismo dokumentuose buvo įvardinta, kad nuo 2016 iki 2020 metų jis nuslėpė mokesčių už 1,4 mln. JAV dolerių.[4]

Kas yra prezidentinė malonė?

Pati prezidento malonės institucija jau seniai vertinama prieštaringai. Ypač – atsižvelgiant į tai, kad JAV lyderiams jau tapo tradicija priimti tokius sprendimus prieš pat savo kadencijos Baltuosiuose rūmuose pabaigą. Vienas garsiausių – ir kontroversiškiausių – malonės suteikimų įvyko praėjus mažiau nei mėnesiui po respublikono Džeraldo Fordo (Gerald Ford), kuris anksčiau ėjo viceprezidento pareigas ir pakeitė Ričardą Niksoną (Richard Nixon), atsistatydinusį dėl „Votergeito skandalo“ (tada paaiškėjo, kad jo administracija klausėsi demokratų partijos narių pokalbių), inauguracijos.

1974 m. rugsėjo 8 d. Dž. Fordas paskelbė, kad „suteiks visišką ir absoliučią malonę R. Niksonui už visus nusikaltimus prieš Jungtines Valstijas, kuriuos jis, R. Niksonas, padarė ar galėjo padaryti. Po to Dž. Fordo reitingas per kelias artimiausias dienas nukrito 20 balų ir niekada nebepakilo į buvusį lygį, o jo atstovas spaudai atsistatydino. Tikėtina, dėl to Dž. Fordas pralaimėjo 1976 m. prezidento rinkimus Džimui Karteriui (Jimmy Carter).

D. Trampas, pasitraukęs iš posto 2021 metų sausį, suteikė malonę 74 žmonėms, įskaitant jo patarėją Styvą Banoną (Steve Bannon) ir Respublikonų partijos lėšų rinkėją Eliotą Broidį (Elliott Broydy). O 2020 metų gruodį respublikonas suteikė malonę daugiau nei 30 nuteistųjų, įskaitant savo uošvį Čarlzą Kušnerį (Charles Kushner), kurį dabar paskyrė ambasadoriumi Prancūzijoje.[5]

 Prezidentai turi teisę suteikti malonę vadovaujantis JAV Konstitucijos II straipsnio 2 skirsniu. Jos kūrėjams – ji buvo priimta 1787 m. rugsėjo 17 d. – įtakos turėjo anglų teisinė malonės tradicija, kuri, savo ruožtu, datuojama VII-uoju amžiumi. Valstybės vadovas negali suteikti malonės valstybės išdavystės ar nušalinimo nuo pareigų atveju.

Yra keturios prezidento malonės rūšys: malonė, amnestija, bausmės sušvelninimas ir bausmės atidėjimas. Pirmoji visiškai atleidžia asmenį nuo bausmės ir atkuria jo teisinį statusą, amnestija yra „grupinė“ malonė, sušvelninimas sumažina bausmę, o atidėjimas atideda nuosprendžio įsiteisėjimą arba pačią bausmę.

Kaip pažymėjo CBS, suteikus malonę apkaltinamasis nuosprendis nėra panaikintas. Tačiau tai gali būti naudinga gaunant licencijas, mokant užstatą ar ieškant darbo.

CBS taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad 1868 m. „Washington Monthly“ vadovėlyje, kurio autorius yra vienas iš Aukščiausiojo Teismo teisėjų, teigiama, kad prezidento malonė gali būti atšaukta, jei prezidentui bus surengta apkalta.

Paskutinę savo kadencijos dieną prezidentas Endriu Džonsonas (Andrew Johnson) (1865–1869) suteikė keletą malonių, iš kurių tris atšaukė jo įpėdinis Ulisas Grantas (Ulyssesas S. Grant) (1869–1877), nes jos dar nebuvo įsigaliojusios. Ketvirtoji jau galiojo, todėl ji nebuvo atšauktas.

Ir Džodžas Bušas (George W. Bush) atšaukė vieną iš savo suteiktų malonių. 2008 m. gruodį, prieš pat pasitraukdamas iš pareigų, jis suteikė malones 19 žmonių, įskaitant Isaką Robertą Tusį (Isaac Robert Tussey), kuris buvo nuteistas už melagingus parodymus JAV būsto ir miestų plėtros departamentui ir sukčiavimą. Po dienos, gavęs daugiau informacijos apie I.R. Tusio nusikaltimų mastą ir pobūdį, prezidentas savo sprendimą atšaukė.

Daugiausia malonių nuteistiesiems – 3 687 – suteikė Franklinas Ruzveltas (Franklin Roosevelt).

Kaip pranešama, Dž. Baidenas svarsto galimybę iš anksto suteikti malonę tiems, kurie tyrė bylas, susijusias su D. Trampo bandymais panaikinti 2020 metų rinkimų rezultatus, ir gali sulaukti respublikono keršto, kai jis pradės eiti pareigas 2025 metų sausį.

Artėjant D. Trampo sugrįžimui į Ovalųjį kabinetą, Dž. Baidenas paragino federaliniuose kalėjimuose įkalintiems asmenims vietoje mirties bausmių (prezidentas negali daryti įtakos jurisdikcijų sprendimui valstijos lygmeniu) skirti įkalinimus iki gyvos galvos be teisės būti paleistiems. Toks sprendimas buvo priimtas dėl to, kad D. Trampas remia mirties bausmę ir gali ją atnaujinti federaliniu lygmeniu, kadangi jos taikymas buvo sustabdytas valdant dabartinei administracijai. Per pirmąją D. Trampo prezidento kadenciją, po beveik 20 metų pertraukos, buvo atlikta 13 mirtinų injekcijų, kai kurios iš jų buvo atliktos likus kelioms dienoms iki Dž. Baidenui duodant priesaiką ir tampant prezidentu.[6]