J. Bidenas sureagavo į Taivano prezidento rinkimų rezultatus
Taivano prezidento rinkimus šeštadienį užtikrintai laimėjo valdančiosios Demokratinės pažangos partijos (DPP) kandidatas Lai Ching-te.
Centrinė rinkimų komisija skelbė, kad Lai Ching-te surinko 40,1 proc. balsų. Opozicijos atstovas Hou Yu-ih gavo 33,5 proc. balsų. Teisę balsuoti šiuose rinkimuose turėjo beveik 20 mln. žmonių.
Po pergalės Lai Ching-te teigė esąs atviras deryboms su Kinija, socialiniame tinkle „X“ ne tik reiškė padėką rinkėjams, bet ir pažadėjo palaikyti taiką Taivano sąsiauryje bei tarptautinėje bendruomenėje[1].
Tačiau Lai Ching-te nuo 2020 m. dirbo dabartinės prezidentės Tsai Ing-wen viceprezidentu, o Demokratinės pažangos partija kalba apie suverenų Taivaną ir atskirą nuo Kinijos nacionalinį identitetą.
Tai kelia didelę įtampą: juk jau anksčiau ne kartą buvo kalbėta apie karinę Pekino grėsmę. O pasirinkti vieną iš dviejų barikadų pusių buvo priverstos ir užsienio valstybės.
Daugelis liko ištikimos „vienos Kinijos principui“ ir Taivano nepriklausomybės ambicijas vertino atsargiai. Kitos, tokios kaip Lietuva, stojo Taivano pusėn.
Vilniuje net buvo atidaryta taivaniečių atstovybė, o Taipėjuje – Lietuvos prekybos atstovybė. Tai įsiutino Kiniją, dvišaliai santykiai su Lietuva visiškai pašlijo, nukentėjo verslas.
Tačiau jei mažytė ir įtakos globalioje arenoje stokojanti Lietuva, stodama Taivano pusėn Kinijai ir nepasipriešino, tai daryti bando ir JAV.
Vis dėlto, ir Amerikos pozicija šiuo klausimu nėra užtikrinta ar tęstinė. Joe Bidenas ne kartą kartojo, kad jeigu Kinija imsis agresyvių veiksmų prieš salą, JAV stos jos ginti.
Vis tik, dabar JAV lyderis jau viešai teigia, kad jo šalis tikrai nepalaiko Taivano nepriklausomybės siekių.
Savo ruožtu į rinkimų rezultatus sureagavusi Kinija jau grasina Taivanui ir teigia, kad salos prijungimas prie jos yra „neišvengiamas“.
JAV neremia Taivano nepriklausomybės ambicijų
„Mes nepritariame nepriklausomybei“, – sakė J. Bidenas, kai žurnalistai paklausė jo nuomonės apie Taivano prezidento rinkimus[2].
Tikėtina, kad toks komentarais buvo skirtas nuraminti Pekiną ir išvengti dar didesnio JAV-Kinijos santykių pašlijimo.
Juk tokia vieša J. Bideno pozicija sustiprina įsipareigojimus gerbti „vienos Kinijos“ politiką, pripažįstant Pekino teiginius, kad Taivanas istoriškai yra žemyninės Kinijos dalis.
Tiesa, likus kelioms valandoms iki rinkimų pradžios Vašingtonas perspėjo, kad būtų nepriimtina, jei bet kuri šalis kištųsi į rinkimus, taip pasiunčiant signalą Kinijai dėl galimo rinkimų rezultatų manipuliavimo.
Oficialiai, J. Bideno administracija nepalaikė jokios politinės partijos ar kandidato šiuose Taivano prezidento rinkimuose.
Po jų, JAV valstybės sekretorius Antonijus Blinkenas pasveikino Lai Ching-te su pergale ir išreiškė sveikinimus Taivano žmonėms, „parodžiusiems savo tvirtos demokratinės sistemos ir rinkimų proceso stiprybę“.
Po rinkimų JAV taip pat paskelbė, kad į Taivaną pasiųs neoficialią delegaciją. Ją sudarys buvę aukšti JAV pareigūnai. J. Bidenas ir anksčiau yra siuntęs neoficialias delegacijas į Taivaną 2021 ir 2022 m[3].
Amerika ne kartą žadėjo ginti Taivaną Kinijos agresijos atveju
Nors JAV oficialiai ir neremia Taivano nepriklausomybės, ne kartą žadėjo ginti salą, jeigu Pekinas ten siųstų savo karines pajėgas.
2021 m. JAV prezidentas J. Bidenas užtikrino Taivaną, kad jeigu Kinija imsis agresyvių veiksmų prieš atskira teritorija save laikančią salą, JAV stos jos ginti.
Kai kalbėdamas su žiniasklaida J. Bidenas sulaukė klausimo ar galėtų pasižadėti apsaugoti Taivaną, prezidentas atsakė teigiamai ir patikino, kad JAV yra įsipareigojusi Taivanui padėti kritinės agresijos atveju.
Tiesa, jau vėliau Baltųjų rūmų atstovai spaudai kiek patikslino prezidento išsakytas mintis, patikino, kad šalis nekeičia savosios užsienio politikos strategijos ir pozicijos.
Apie pagalbą salai J. Bidenas viešai kalbėjo ir 2022 m. CBS interviu metu jis sulaukė klausimo,ar JAV pajėgos gintų salą[4]. J. Bidenas atsakė teigiamai, tačiau pabrėžė, kad tik tokiu atveju, jei tai būtų beprecedentis užpuolimas. Paprašytas patikslinti, ar jis turėjo omenyje, kad JAV pajėgos tiesiogiai gintų Taivaną Kinijos invazijos atveju, J. Bidenas atsakė teigiamai.
Nors JAV ir Taivanas neturi jokių oficialių diplomatinių ryšių, JAV parduoda Taivanui ginklus, pagal nuostatą, jog ginkluotė suteikiama salai tam, kad galėtų visokeriopai apsiginti.
JAV ir Taivano santykiai vis dar itin švieži
Pirmuosius komunikacinius ryšius su Taivanu užmezgė dar buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kuris 2016-ais kalbėjosi su Taivano vadove.
Tai buvo laikoma svarbiu, pirmu tokiu lygio kontaktu tarp šių teritorijų vadovų nuo 1979-ųjų, kai buvo užmegzti diplomatiniai ryšiai su Pekinu.
Santykius su Taivanu plėtoja ir J. Bideno administracija bei demokratai, tačiau JAV siekia išsaugoti ir stabilius ryšius su žemynine Kinija.
Tačiau jei JAV-Taivano santykiai vis dar yra nauji, Kinijos ir Taivano problemos – įsisenėjusios. Dar 1949-ais Kinijoje įsitvirtino komunistai, tada iš valdžios išstumti šalies nacionalistai pasitraukė į Taivano salą.
Ten dar buvo bandyta laikinai atstovauti visai Kinijai, tačiau išorinis pasaulis gana greitai užmezgė ryšius su komunistinės Kinijos valdžia Pekine, Taipėjus liko izoliuotas.
Kai į valdžią atėjo dabartinis Kinijos prezidentas Xi Jinping, „vienos Kinijos“ principas tapo itin svarbiu koziriu siekiant atskirti Taivaną, tačiau sala ir toliau aktyviai puoselėja viltis apie nepriklausomybę.
Kinija perspėja Taivaną
Kinija šeštadienį patvirtino, kad Taivano prijungimas prie jos yra „neišvengiamas“. Pekino Taivano reikalų biuro atstovo Chen Binhua pareiškime teigiama, kad rinkimų rezultatai „nesukliudys neišvengiamai Kinijos susijungimo tendencijai“.
Savo ruožtu Kinijos vyriausiasis diplomatas sekmadienį perspėjo, kad už bet kokius žingsnius Taivano nepriklausomybės link bus „griežtai baudžiama“.
„Tie, kas užsimanys siekti nepriklausomybės Taivano saloje, bandys suskaldyti Kinijos teritoriją ir tikrai bus griežtai nubausti tiek istorijos, tiek įstatymų. Tam nėra jokių perspektyvų“, – sakė Wang Yi.
Jis taip pat pabrėžė, kad Taivanas niekada nebuvo valstybė ir tikrai nebus tokia ateityje, perspėjo, kad bet kokios pastangos šiuo tikslu „kelia rimtą grėsmę Taivano tėvynainių gerovei, kenkia pagrindiniams Kinijos tautos interesams ir kelia didelį pavojų taikai bei stabilumui Taivano sąsiaurio regione“.
