Karo metu įvairiapusiškos informacijos prieinamumas yra būtinybė
Pastarąsias dienas pasaulis su siaubu stebi įvykius Izraelyje ir Palestinoje. Ginkluoti „Hamas“ teroristai šeštadienio rytą, pradedami antpuolį žeme, oru ir vandeniu, įsiveržė į Izraelį, taikydamiesi į vietinius bei turistus nužudė daugiau nei 1200 civilių, maždaug 150 paėmė įkaitais bei išvežė į Gazos Ruožą.
Šis „Hamas“ demonstruojamas žiaurumas sukrėtė net visko mačiusius, o gindama savo šalį ir jos piliečius Izraelio valdžia jau ėmėsi atsakomųjų veiksmų – pradėjo Gazos Ruožo apgultį, teritoriją rengiasi palikti be vandens, maisto, elektros ar dujų. Vis dėlto, didieji pasaulio žiniasklaidos kanalai apie tai kalbėti vengia.
Kiekviena užuomina į tai, kad su karo bei terorizmo siaubu šiuo metu susiduria ne tik izraeliečiai, bet ir palestiniečiai yra smerkiama, lyginama su nužmogėjimu, terorizmo rėmimu ir antisemitizmu. Tačiau siekis atsižvelgti į civilių žmonių kančias ne tik Izraelyje, bet ir Gazos Ruože ar Vakarų Krante neturėtų būtų prieštaringa ir kontraversiška.
Vargu, ar bet kuris sveiko proto žmogus, sekantis pastarųjų dienų įvykius remia tai, ką Izraelyje išdarinėja „Hamas“ teroristai. Šios grupuotės, kaip ir bet kurios kitos, demonstruojamas specialus taikymasis į civilius, jų niekinimas, kankinimas bei siaubingos egzekucijos yra didžiausio nužmogėjimo apraiška.
„Hamas“ veiksmų pasmerkimas yra ne tik suprantamas, bet būtinas. Tačiau pasmerkimo sulaukti turėtų ir Izraelio valdžios veiksmai, kai keršijant, yra taikomasi į civilius palestiniečius.
Vis dėlto, Vakarų žiniasklaida pastarosiomis dienomis milijonus žmonių yra uždariusi savitame informaciniame burbule, kuris karo akivaizdoje yra itin pavojingas.
Būtina pasmerkti „Hamas“ terorizmą, tačiau negalima remti palestiniečių civilių sunaikinimo
Karas retai kada yra pradedamas dėl civilių žmonių veiksmų. Liūdniausia, kad būtent jie dažniausiai nukenčia labiausiai. Tai galime sužinoti iš istorijos puslapių, kai yra kalbama apie pasaulinius karus. Tai matome ir Rusijos-Ukrainos konflikto atveju. Deja, bet ne išimtis ir Izraelio-Palestinos konfliktas. Dėl istorinės priešpriešos bei abiejų pusių valdžios atstovų veiksmų kenčia milijonai nekaltų žmonių.
Diskusijas apie tai, kas šiuo metu vyksta Izraelyje bei Palestinoje sunkina ir tvyranti įtampa bei baimė suklysti, pasakyti ne tai, kas yra tinkama. Medijų objektyvumo stoka šiuo klausimu visuomet buvo žinoma, tačiau niekada nebuvo taip pastebima kaip dabar.
Neturėtų būti prieštaringa teigti, kad du dalykai gali būti tiesa: šiuo metu vykstančiame kruviname konflikte siaubingas kančias patiria ir teroristų pulti žydai, ir Izraelio pajėgų antpuolius atlaikantys palestiniečiai.
Tačiau jei vienos tautos tragediją skubame užjausti, kitos pateisiname. Net Kanados autorius, žinomas klinikinės psichologijos profesorius Jordanas Petersonas po kruvinos „Hamas“ atakos socialiniuose tinkluose Izraelio valdžią palestiniečiams ragino suduoti „velnišką atsaką“.
Informacija apie siaubingai nukankintus žydus persisotinę milijonai viso pasaulio gyventojų prisideda prie tokių raginimų, skatina Izraelį į „Hamas“ žudynes atsakyti žudynėmis, į prievartavimus – prievarta.
Neturėtų stebinti, kad baisių potyrių akivaizdoje asmuo netenka žmogiškumo, tačiau taip dažnai kalba ne atakas išgyvenę žydai, tačiau tūkstančius kilometrų nuo Izraelio nutolę amerikiečiai, kanadiečiai, britai ar kitų šalių piliečiai, kuriems šis karas – dar viena pramoga bei proga atvirai ir be pasekmių į dienos šviesą iškelti viduje prisikaupusią neapykantą viskam. Tiesa, šį kartą neapykanta keliauja būtent link palestiniečių civilių ir tų, kurie nei remia „Hamas“, nei siaubingus jų išpuolius.
Kalbant šia tema svarbu pabrėžti, kad niekas nereikalauja užimti „velnio advokato“ vietą ir įvairiai pateisinti barbariškas „Hamas“ atakas. Teroristų veiksmai turi būti griežtai pasmerkti ir sulaukti atsako. Užjausti Izraelio žmones yra būtina, tačiau užjausti turėtume ir Gazos Ruožo civilius.
Naujienų portalų antraštėse – stulbinantis skirtumas kalbant apie civilių mirtis
Stebint daugelio Vakarų pasaulio politikų pasisakymus arba pažvelgus į tarptautinių naujienų portalų antraštes, nesunku suvokti bendrą, šiuo metu vyraujantį naratyvą.
Kalbant apie nekaltų Izraelio piliečių mirtis Vakarų žiniasklaida pabrėžia, kad šie žmonės buvo nužudyti, nukankinti, jiems atimta gyvybė. Žiniasklaida liguistai dažnai kalba apie siaubingus karo nusikaltimus: civilių kankinimą, privartą, palaikų išniekinimą. Šios detalės sukrečia, bet medijos to ir siekia.
Skaitant apie nužudytus kūdikius arba išniekintus civilių žydų kūnus galime pajusti augančią neapykantą „Hamas“, daugelis dėl šių teroristų veiksmų iš karto ima kaltinti ir palestiniečius. Sakoma, kad štai, dėl jų valstybingumo siekio dabar matome tokius žiaurumus.
Tačiau tuo pat metu vyksta ir kita tragedija, kai Gazos Ruože taip pat žūsta šimtai civilių. Tada jau vengiama kalbėti apie tai, kad ne visi jų remia teroristus, kad ne visi jų skatina siaubingą agresiją prieš Izraelį. Tačiau apie šių civilių mirtį kalbama visai kitaip.
Vakarų žiniasklaidos straipsniuose vos užsimenama apie Gazos Ruože žuvusius, o jei apie tai ir kalbama, vartojami kitokie žodžiai: minimi „aptikti kūnai“ arba „fiksuotos mirtys“. Sudaromas įspūdis, kad mirtis šiuos žmones čia ištiko pati, be pašalinių jėgų įsikišimo.
Tai neatsitiktinis žurnalistinis bei stilistinis pasirinkimas rengiant straipsnį. Tuomet kyla klausimas, ar tas pats būtų tuomet, jei kalbėtume apie kitą konfliktą.
Įsivaizduokime, kad šį karą perkeliame į kito konflikto zoną. Pavyzdžiui, jeigu Ukraina staiga taip užkurtų savo kontrpuolimą, kad imtų duoti smūgius Rusijos didmiesčiams, o jų metu nukentėtų nekalti rusai Maskvoje ar kitame mieste, ar pasaulis taip pat vieningai tylėtų?
Palestina neturi savo balso
Izraelio ir Palestinos karas yra ilgametis, tačiau Vakarų žiniasklaida apie tai kalbėti niekada nemėgo. Kaip akcentuoja „Al Jazeera“ žurnalistas Andrew Mitrovica, dar gerokai iki šeštadienio įvykių buvo aišku, Izraelio žmonių gyvybės ir mirtys yra svarbios, bet palestiniečių – ne.
Palestinos ambasadorius Jungtinėse Tautose (JT) Rijadas Mansūras panašią poziciją išsakė ir paskutinėje savo kalboje. Jis teigė, kad istorija , kai kuriems žiniasklaidos atstovams ir politikams prasideda tada, kai žūsta izraeliečiai, nors palestiniečiai išgyveno vienus mirtinus metus po kitų.
Šie žodžiai nei paneigia dabar nekaltų žydų patiriamas kančias, nei paremia „Hamas“ veiksmus, tačiau juos girdime retai. Atsakomybė ir dabar krinta tik vienai pusei, kažkodėl vengiant parodyti paramą tragedijos ištiktam Izraeliui, tačiau kartu, šalies valdžią raginant pripažinti savo klaidas Gazos Ruože.
Tai neturėtų būti kontraversija ar „ėjimas prieš sistemą“. Tai elementari informacijos sklaida. O ir prieštaros ar vietos interpretacijoms čia nedaug. Izraelio valdžios karo nusikaltimus Gazoje ne kartą fiksavo nepriklausomos tarptautinės organizacijos. Apie tai turi būti kalbama taip pat, kaip ir apie siaubingus „Hamas“ išpuolius Izraelyje, anksčiau ISIS teroristų rengtus išpuolius, JAV karo nusikaltimus Vietname ar Rusijos Ukrainoje.
„Hamas“ kviečia pradėti pasaulinį džihadą, PIO ragina baigti karą
Dar vienas dalykas apie kurį tyli Vakarai yra įvykiai pačioje Palestinoje. Čia taip pat reaguojama į išpuolį Izraelyje, o teroristai net kalba apie naujus žiaurumus bei tariamą šventąjį karą.
Štai, buvęs „Hamas“ lyderis ir įkūrėjas Khalidas Mashalas paragino visus pasaulio musulmonus spalio 13 d., penktadienį, pradėti pasaulinį džihadą.
K. Mashalas šį raginimą išsakė vaizdo įraše, kuriame viso pasaulio musulmonų prašė taikyti džihadą „realiai, o ne tik teoriškai“. Jis taip pat prašė musulmonų „parodyti pyktį“ ir net skatino visus musulmonus padėti finansiškai.
Vis dėlto, informacijos apie tai, kaip kiti musulmoniški kraštai reaguoja į tokį kvietimą, viešojoje erdvėje nedaug. Nors iš tiesų, dalyje musulmoniškų šalių jau vyksta protestai, kurie remia palestiniečius, bet smerkia terorizmą ir žiaurumus.
Yra ir kita medalio pusė. Pavyzdžiui, menkai kalbėta apie tai, kad Palestinos išsivadavimo organizacijos (PIO) Vykdomojo komiteto generalinis sekretorius Husseinas al-Sheikhas pareiškė, kad Palestinos vadovybė kartu su pasaulio lyderiais siekia nedelsiant nutraukti karą. Tačiau informacijos apie tai, kad konfliktą kuo greičiau sustabdyti bandoma ir palestiniečių iniciatyva, nedaug.
Žmogaus teisių pažeidimai Gazos Ruože fiksuojami dešimtmečius
Jeruzalėje, Londone ir Niujorke įsikūrusios žmogaus teisių gynimo grupės skelbia ataskaitą po ataskaitos, kuriose pagal tarptautinę teisę įrodoma, kad Izraelis ilgą laiką buvo kaltas dėl apartheido – valstybės sankcionuotos, sisteminės politikos, kuria siekiama brutaliai ir žiauriai efektyviai primesti etninę viršenybę palestiniečiams.
Apie tai kalbėti vengiama, o kaip teigia palestiniečių kilmės amerikiečių rašytojas Ra’fat Al-Dajani, palestiniečių dehumanizavimas medijose grindžiamas dviem Vakarų žiniasklaidoje plačiai paplitusiais principais: palestiniečiai smurtauja dėl kažko, kas būdinga jų prigimčiai ir kultūrai, bet ne dėl Izraelio okupacijos priespaudos ir smurto. O iš to išplaukia teorija, kad palestiniečiai neturi elementarių moralės normų ir vienintelis būdas bendrauti su jais yra naudoti jėgą.
O ir dabar palestiniečių žiniasklaida skelbia, o Vakarų tyli apie tai, kad Jungtinių Tautų (JT) nepriklausoma tarptautinė tyrimo komisija jau pareiškė, kad yra aiškių įrodymų, jog Gazoje gali būti įvykdyti karo nusikaltima. Komisija teigia, kad yra itin susirūpinusi dėl naujausio Izraelio puolimo Gazos ruože ir Izraelio paskelbtos visiškos Gazos ruožo apsiausties, apimančios vandens, maisto, elektros ir degalų tiekimo sustabdymą.
Palestiniečių žiniasklaida taip pat skelbia ir tai, kad „Euro-Med Human Rights Monitor“ organizacija nustatė, kad Izraelio pajėgos, keršydamos palestiniečių ginkluotoms grupuotėms ir teroristams, masiškai žudo civilius Gazos Ruože ir taiko jiems kolektyvinę bausmę.
Preliminariais „Euro-Med Monitor“ duomenimis, Izraelis puolimui naudoja termobarinę ginkluotę (vakuumines bombas), kurios poveikį jaučia visi netoliese esantys gyventojai. Šios bombos turi didžiulę griaunamąją galią ir gali sulyginti su žeme daugiaaukščius pastatus.
Be to, keli liudijimai tvirtina, kad Izraelio kariuomenė pietinėse Gazos Ruožo teritorijose naudojo griežtai kontroliuojamus baltojo fosforo šaudmenis.
Skelbiama, kad prisidengdamas tuo, kad po žeme buvo įrengtas tunelis, Izraelis net surengė oro antskrydį prieš UNRWA mokyklą, kurioje gyveno daugiau kaip 225 žmonės. „Euro-Med Monitor“ teigimu, tai pažeidžia tarptautinę humanitarinę teisę ir 1949 m. Ženevos konvencijas, o pagal Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą yra karo nusikaltimas.
Įtakingi pasaulio politikai ragina Izraelį laikytis teisės normų
Visas Vakarų pasaulis dabar beatodairiškai remia Izraelį. Kartu, ir šalies valdžios agresyvią politiką. Tačiau kai kurie politikai vis dėlto įžvelgia šios situacijos dvilypumą ir Izraelio valdžią ragina situaciją įvertinti šaltai ir elgtis pagal visas teisės normas.
Pavyzdžiui, Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė, kad pats Izraelis Gazos Ruože nesielgia „kaip valstybė“.
„Izraelis neturėtų pamiršti, kad jei veiks labiau kaip organizacija, o ne kaip valstybė, jis baigs tuo, kad ir su juo bus taip elgiamasi. Civilių objektų bombardavimas, civilių žudymas, humanitarinės pagalbos blokavimas ir mėginimas tai pateikti kaip laimėjimus yra organizacijos, o ne valstybės veiksmai. Manome, kad karas turi būti etiškas ir kad abi šalys turi tai gerbti. Deja, šis principas Izraelyje ir Gazoje šiurkščiai pažeidžiamas“, – sakė jis, pasmerkęs „civilių gyventojų žudynes Izraelyje“ ir „aklas nuolat bombarduojamų nekaltų žmonių žudynes Gazoje“, – sakė turkų lyderis.
O Ispanijos vyriausiasis diplomatas pareiškė, kad Gazos Ruožą valdanti grupuotė „Hamas“ neturėtų būti painiojama su visais palestiniečiais.
Tokie komentarai išsakyti po to, kai Europos Sąjunga paskelbė svarsanti nutraukti paramą Palestinai. Ispanijos užsienio reikalų ministro pareigas laikinai einantis Jose Manuelis Albaresas pareiškė, kad Palestinos teritorijoms greičiausiai netrukus reikės daugiau pagalbos, jis taip pat teigė, kad negalime painioti „Hamas“, kuri įtraukta į ES teroristinių grupuočių sąrašą, su Palestinos gyventojais, Palestinos savivaldos ar Jungtinių Tautų organizacijomis vietoje.
Vakarų veidmainystė nuvilia, bet nestebina
Tačiau pasaulis nėra tik Vakarai, o kitų kraštų žiniasklaida šiuo klausimu naujienas pateikia žymiai įvairiapusiškiau. Pakistano naujienų portalas „Business Recorded“ pastebi, kad dabartinio Izraelio-Palestinos konflikto akivaizdoje, naujienos nėra subalansuotos ir objektyvios.
Egiptiečių kilmės JAV, Bruklino koledžo profesorius Moustafa Bayoumi įprastai vakarietiškų pažiūrų „The Guardian“ net paskelbė savo nuomonės straipsnį, kuriame teigė, kad pasaulines tendencijas nusakantis amerikietiškas naujienų pranešimas jam visada kėlė baimę, o ypač dabar, kai yra kalbama apie karą.
„Po mirtinų „Hamas“ išpuolių Izraelyje ir pražūtingo Izraelio bombardavimo Gazos Ruože, įsijungiau MSNBC. Netrukus išgirdau, kaip vienas iš jų žurnalistų kalba apie „smurtinę šių dviejų tautų istoriją“. Tarsi Palestina būtų šalis. Ir turėjau išjungti televizorių, kad atsikvėpčiau. Palestina nėra šalis. Tai ir yra visa esmė. Palestiniečiai Gazoje, Vakarų krante ir Izraelyje gyvena pagal įvairius organizuotos diskriminacijos ir priespaudos režimus, kurių dauguma gyvenimą daro beveik neįmanomą, ir jei JAV žiniasklaida net nesugeba teisingai suformuluoti šio klausimo, kokia prasmė apskritai jį nušviesti?“, – teigia profesorius.
Tai įdomi pozicija. M. Bayoumi neremia teroristų ir neskatina neapykantos žydams, tačiau atkreipia dėmesį tik į šiuo metu egzistuojančią neteisybę ir Vakarų politikų bei medijos demonstruojamą negebėjimą pateikti neutralios informacijos bei šaltų faktų.
„Kad būtum laikomas politine būtybe, turi būti laikomas bent jau žmogumi. Kas gali būti laikomas žmogumi? „Įsakiau visiškai apsupti Gazos ruožą. Nebus nei elektros, nei maisto, nei degalų, viskas uždaryta. Mes kovojame su žmonėmis žvėrimis ir atitinkamai elgiamės“, – sakė Izraelio gynybos ministras Yoavas Gallantas. Žmonės žvėrys? Kaip tokią kalbą ir paskelbtą kolektyvinės bausmės politiką prieš visus Gazos gyventojus Izraelio šalininkai Jungtinėse Valstijose ar kitur gali laikyti pateisinama? Aiškiai pasakykime: Gallanto kalba nėra atgrasymo retorika. Tai genocido kalba“, – teigia M. Bayoumi.
Jis atkreipia dėmesį ir į šios situacijos hipokritiškumą, ją lyginant su karu Ukrainoje: pažymima, kad daugybė žmonių visame pasaulyje remia Ukrainos pasipriešinimą okupacijai, bet neigia, kad palestiniečiai gali pasipriešinti savo okupacijai, smerkiami nesmurtiniai pasipriešinimo metodai, tokie kaip boikotas, ir tai daroma juos tiesiog kriminalizuojant.
„Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pastarosiomis dienomis du kartus išreiškė vienašališką paramą Izraeliui, sakydamas, kad Izraelio teisė į savigyną yra neginčijama. Ar jis pasakytų tą patį apie Rusiją savo teritorijoje? Žinoma, ne. Zelenskis turėtų pamatyti, kad jo užgrobta ir okupuota žemė yra panašesnė į palestiniečių, o ne į izraeliečių padėtį. Apgaulės yra visur“, – sako profesorius.
Šią apgaulę pastebi ir arabų kraštų medijos kanalai. Sakher Moh’d Nour Al Shriedeh savo nuomonės straipsnyje dienraštyje „The Jordan Times“ rašė, kad Ukrainos situacija „patogiai traukia šiuolaikinį dėmesį, kurdama naratyvą apie drąsią kovą su išorės agresija, bet palestiniečių pasakojimas skendi istoriniuose sudėtingumuose, kurių pasaulis nepastebi“.
„Pasaulinė reakcija į Ukrainos ir Palestinos pasipriešinimo judėjimus atskleidžia nerimą keliančią veidmainystę, įsipynusią į tarptautinių santykių audinį“, – sakoma straipsnyje.
Ir ši veidmainystė eina dar toliau. JAV Harvardo universiteto studentų grupei pasirašius peticiją, kuria remiama Palestina ir kritikuojami Izraelio valdžios veiksmai, kilo tikras ažiotažas.
Nors iniciatyvos autoriai vėliau pabrėžė, kad tokiu žingsniu nesiekta palaikyti teroristinių atakų prieš žydus, studentai užsitraukė nemalonę universitete, internete greitai buvo paviešintos jų pavardės ir adresai, o kai kurių įmonių vadovai net paragino Harvardo valdžią patiems paviešinti peticiją pasirašiusiųjų sąrašą tam, kad ateityje darbdaviai jų niekada nesamdytų.
O tokių istorijų pastarosiomis dienomis nestinga. Vos pareiškus viešą palaikymą ne tik Izraeliui, bet ir palestiniečiams civiliams, žmonės susiduria su neapykantos lavina, o kai kuriais atvejais – net netenka darbo. Taip „demokratiškai“ vadinamasis laisvasis pasaulis reaguoja į dabartinius įvykius.
Pasaulis gyvena informaciniame burbule
Remti terorizmą yra viena, tačiau kvestionuoti ir kritikuoti vienos ar kitos šalies valdžios veiksmus – visai kita. Kad tai būtų suprantama plačiau, reikia informacijos įvairovės, tačiau daugelis žmonių dabar susiduria su žinių stygiumi ir net nevengia to slėpti.
Pastarosiomis dienomis socialiniuose tinkluose galėjome pamatyti žinių stokojančius pasaulio įžymybių įrašus. Holivudo aktorė Jamie Lee Curtis, dainininkas Justinas Bieberis dalinosi sugriautų teritorijų nuotraukomis su prierašu, skatinančiu melstis už Izraelį. Tai buvo daroma neatsižvelgiant į faktą, kad nuotraukose – Gazos Ruožas, nuo žemės nušluoti palestiniečių namai, o fotografijų autorė – vietinė palestinietė moteris.
Toks žinių trūkumas gali būti pateisinamas: juk ne visi gali būti tarptautinės politikos ekspertais, analitikais ir žmogaus teisių aktyvistais, nuolat sekančiais tai, kas vyksta pasaulyje. Tačiau prieš kalbant, būtina susipažinti su situacija, ypač tada, kai ji tokia įtempta, o neapykanta prieš vieną iš šių tautų grupių yra pasiekusi aukščiausią tašką.
Dėl to, ir pasaulinė žiniasklaida pagaliau turėtų atlikti savo darbą ir objektyviai informuoti visuomenę. Niekas nereikalauja stoti teroristų pusėn ar švęsti nekaltų žydų žudymą. Mąstančios visuomenės tai kategoriškai smerkia. Tačiau kartu negalima ir toliau kalbėti apie vienos žmonių grupės kančias, taip patogiai ignoruojant kitos tragediją.
