Įtartini nuotaikos šuoliai šeimoje: ką gali pastebėti artimieji

Kuo skiriasi paprasta prasta nuotaika nuo nuotaikos svyravimų, dėl kurių verta sunerimti? Kai artimas žmogus kelias savaites beveik nemiega, kalba be sustojimo ir imasi rizikingų sprendimų, o paskui staiga užsisklendžia ir nebeišlipa iš lovos, tai dažniausiai nėra nei „sunkus charakteris“, nei nuovargis. Tokį pokytį verta pastebėti ir suprasti. Svarbiausia ne pavadinti jį liga, o atpažinti, kad žmogus elgiasi kitaip nei įprastai.

Kuo pakilimas ir nuosmukis skiriasi nuo įprastų nuotaikos bangų

Kiekvienas kartais būna linksmesnis ar liūdnesnis. Skirtumą rodo trys dalykai: trukmė, staigumas ir elgesio pokytis. Dienos ar dviejų prastas jausmas po streso yra viena. Savaitės, kai žmogus elgiasi nebūdingai sau, yra visai kita.

Viena iš galimų priežasčių yra bipolinis sutrikimas. Tai nuotaikos sutrikimas, kai keičiasi manijos ar hipomanijos ir depresijos epizodai. Manija yra stiprus, ilgai trunkantis pakilimas, hipomanija yra jo švelnesnė forma. Depresija yra priešinga būsena: energijos ir intereso nebelieka.

Šis tekstas nepakeičia diagnozės. Ją gali nustatyti tik gydytojas. Artimojo uždavinys yra kitoks: pastebėti ir laiku nukreipti pagalbos link.

Kaip atrodo pakilimo etapas namuose

Pakilimo metu žmogus gali atrodyti tiesiog energingas, todėl pirmieji ženklai dažnai praleidžiami. Jis miega po kelias valandas, bet nesijaučia pavargęs. Kalba greitai, šokinėja nuo temos prie temos, planuoja didelius projektus.

Dažnai atsiranda impulsyvumas. Žmogus gali staiga išleisti daug pinigų, pradėti riziką keliančią veiklą ar be pagrindo pasikeisti darbą. Aplinkiniai pastebi dirglumą, jei kas nors bando jį sustabdyti. Pats žmogus tuo metu dažnai jaučiasi puikiai ir nemato, kad kas nors negerai.

Kas vyksta, kai energija staiga išnyksta

Po pakilimo ar tarp epizodų gali ateiti nuosmukis. Žmogus užsisklendžia, nebenori bendrauti, sunkiai keliasi iš lovos. Dingsta susidomėjimas tuo, kas anksčiau patiko. Gali pasikeisti apetitas ir miegas, atsirasti kaltės ar beviltiškumo jausmas.

Šeimoje tai atrodo kaip du skirtingi žmonės. Savaitę namuose skamba planai ir juokas, kitą savaitę stoja tyla. Būtent šis kontrastas, o ne vienas blogas vakaras, ir yra svarbiausias signalas.

Kodėl žmogus pats gali nepastebėti, kad kažkas negerai

Tikslios priežasties konkrečiu atveju nustatyti neįmanoma, todėl ieškoti kaltų šeimoje neverta. Nei auklėjimas, nei vienas ginčas paprastai nėra vienintelė priežastis. Nuotaikos sutrikimai turi įvairių veiksnių, o juos vertina specialistai.

Pakilimo metu žmogus gali jaustis geriausiai gyvenime. Todėl jis dažnai ginčija artimųjų nerimą ir pagalbos nenori. Tai ne užsispyrimas, o pačios būsenos požymis.

Ką daryti ir kaip kalbėtis neįžeidžiant

Pirmiausia verta nusiraminti ir stebėti. Užsirašykite, kada ir kaip pasikeitė miegas, kalbėjimas, išlaidos, elgesys. Tokie užrašai vėliau padės gydytojui, nes žmogus pats dažnai tų pokyčių neprisimena.

Kalbėkitės ramiai, kai nėra įtampos. Kalbėkite apie savo pastebėjimus, o ne apie žmogaus charakterį. Pavyzdžiui: „Pastebėjau, kad pastarosiomis savaitėmis miegi labai mažai, ir man dėl to neramu.“ Venkite etikečių, tokių kaip „išprotėjai“ ar „vėl dramatizuoji“. Taip pat neverta ginčytis dėl logikos, kol žmogus yra stipraus pakilimo ar nuosmukio būsenos.

Išsamiau apie šią būseną rašoma straipsnyje bipolinis sutrikimas kas tai simptomai ir kaip gydomas. Ten pat aprašyta ir tai, kaip artimieji gali padėti žmogui, kuris serga.

Kuo tai skiriasi nuo streso, nuovargio ar įprasto liūdesio

Vienas prastas vakaras, trumpas dirglumas po sunkios darbo savaitės ar liūdesys dėl konkrečios netekties dar nėra ženklas. Stresas paprastai turi aiškią priežastį ir praeina, kai ji išnyksta. Nuotaikos šuoliai su elgesio pokyčiais dažnai atrodo kaip atitrūkę nuo realių įvykių.

Tačiau net ir panašūs požymiai gali turėti kitų priežasčių, pavyzdžiui, ilgalaikę depresiją ar kitus sveikatos sutrikimus. Todėl internetiniai testai ar savos išvados nėra patikimas pagrindas. Atskirti šias būsenas gali tik specialistas.

Kada kreiptis į specialistą

Verta sunerimti, jei pokyčiai trunka kelias dienas ar ilgiau, kartojasi arba trukdo darbui ir santykiams. Pirmas žingsnis gali būti šeimos gydytojas, kuris nukreips pas psichiatrą ar kitą specialistą. Jei žmogus kalba apie norą save žaloti ar žūti, būtina nedelsiant kreiptis pagalbos: skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112 arba vykti į artimiausią skubiosios pagalbos skyrių.

Artimųjų palaikymas svarbus, bet jis negali pakeisti gydymo. Pasirūpinkite ir savimi: ilgai gyvenant šalia žmogaus, kurio nuotaika svyruoja, pavargsta visa šeima. Pokalbis su specialistu gali padėti ir jums.