Įtakingiausias Europos žmogus – Italijos premjerė G. Meloni

Paskelbti „POLITICO“ įtakingiausieji

Įtakingasis leidinys „POLITICO“ paskelbė 28 įtakingiausių Europos žmonių reitingą, kurie, kaip prognozuojama, turės didžiausios galios ir įtakos ateinančiais, 2025-aisiais metais.

Reitingo viršūnėje atsidūrė Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni, kuri nustebino Europą ir likusį pasaulį savo lyderyste, politikos stabilumu ir tvirtumu^[1].

Likusi sąrašo dalis suskirstyta į tris kategorijas: „Vykdytojus“, „Griovėjus“ ir „Svajotojus“. Šiose reitingo grupėse galima pastebėti Europos Sąjungos (ES) pareigūnus, naująjį NATO vadovą, skirtingų valstybių politikos galiūnus ir net popiežių Pranciškų.

„POLITICO“ lyderių reitingo sąrašas nėra subalansuotas nei pagal asmenų kilmės šalį, nei pagal lytį, rasę ar amžių. Iš tiesų, vienintelis jaunesnis nei 40 metų asmuo yra prancūzų kompiuterių mokslininkas Arthuras Menschas, metantis iššūkį „Chat GPT“.

Savo ruožtu Romos katalikų bažnyčios vadovas, popiežius Pranciškus yra vienintelis ne europietis reitingo narys ir galbūt netikėta – tačiau populiariausia šio sąrašo asmenybė socialinėje žiniasklaidoje, turinti 18,4 mln. sekėjų tinkle „X“.

G. Meloni – netikėta Europos lyderė

G. Meloni yra Italijos politikė, nuo 2022 m. spalio einanti Italijos ministro pirmininko pareigas. Ji yra pirmoji moteris, tapusi šios šalies premjere. G. Meloni priklauso dešiniojo sparno partijai „Fratelli d'Italia“ (liet. „Italijos broliai“), kurią ji pati įkūrė 2012 m.

Jos politinės pažiūros dažnai apibūdinamos kaip nacionalistinės, konservatyvios ir euroskeptiškos, o jos atstovaujama partija išaugo iš Italijos neofašistinės tradicijos, tačiau pati G. Meloni teigia, kad ji nepritaria fašizmui ir pabrėžia tik konservatyvias vertybes, tokias kaip tradicinė šeima, religija ir griežta migracijos politika.

Prieš tapdama premjere, ji ėjo įvairias pareigas Italijos politikoje, įskaitant jaunimo reikalų ministrės Silvio Berlusconi vyriausybėje (2008–2011 m). Per 2022 m. rinkimus jos partija sulaukė reikšmingos italų rinkėjų paramos, o tai ir leido jai vadovauti dešiniųjų koalicijai bei tapti premjere.

Pradėjusi darbus Italijos vyriausybėje, ji ėmėsi vykdyti griežtą politiką tokiais klausimais kaip migracija ir LGBT+ teisės. Nors daugelis ekspertų manė, kad tai sukels pleištą tarp Italijos ir ES lyderių, reakcija į G. Meloni politiką buvo neutrali ir net sulaukė riboto pritarimo Briuselyje.

Tai paskatino jos populiarumą ir augančią lyderystę, nors iš pradžių mažai kas tikėjosi būtent tokio scenarijaus. Kaip skelbia „POLITICO“, tapusi pirmąja Italijos ministre pirmininke moterimi, G. Meloni pateko į viso pasaulio laikraščių antraštes, tačiau mažai kas tikėjosi, kad ji ilgai išsilaikys šiame poste.

Ekspertai manė, kad jos valdančiąją dešiniųjų partijų koaliciją neišvengiamai suskaldys vidinės kovos ir rietenos. Daug klausimų kėlė ir jos požiūris į užsienio politiką, pavyzdžiui, į Rusiją bei karą Ukrainoje. Tačiau dvejonės pasirodė nepagrįstos.

Per pastaruosius dvejus metus G. Meloni įtvirtino savo vyriausybę kaip vieną stabiliausių pokario Italijoje, nepaisant to, kad šalį slegia 137 proc. bendrojo vidaus produkto siekianti valstybės skola. Nė vienas jos koalicijos narys nedrįsta mesti iššūkio jos valdymui ir net opozicija atvirai pripažįsta, kad negali jos nugalėti.

Tarptautinėje arenoje, eidama euroskeptiškos Europos konservatorių ir reformistų partijos, kuriai priklauso Lenkijos nacionalistinė partija „Įstatymas ir teisingumas“ ir kraštutinių dešiniųjų Švedijos demokratų partija, pirmininkės pareigas, Italijos premjerė sumažino savo prieš ES nukreiptą retoriką.

Be to, paneigdama ankstesnes prognozes ir net kaltinimus prorusiškumu, ji tapo viena ištikimiausių Ukrainos šalininkių. Pavyzdžiui, praėjusių metų vasarį ji pasinaudojo savo įtaka ir įtikino Vengrijos prezidentą V. Orbaną pritarti itin svarbiam 50 mlrd. eurų pagalbos Ukrainai paketui.

Jos įtaka Europoje išaugo, nes tradiciniai didžiųjų šalių, tokių kaip Vokietijos arba Prancūzijos, lyderiai praranda dalį savo autoriteto. Manoma, kad ateityje G. Meloni žvaigždė gali imti švytėti dar ryškiau, nes JAV prezidentu vėl tapus Donaldui Trumpui, šie lyderiai neabejotinai atras bendrą kalbą. Ji palaiko glaudžius santykius su JAV respublikonų partija, o 2022 m. net buvo asmeniškai pakviesta kreiptis į minią CPAC, kasmetiniame JAV konservatorių viršūnių susitikime.

Likę Europos įtakingieji – ir ramybės drumstėjai, ir taikdariai

Likęs „POLITICO“ reitingas suskirstytas į tris kategorijas: „Vykdytojų“, „Griovėjų“ ir „Svajotojų“. Kiekvienoje šioje kategorijoje – skirtingais veiksmais, politika ir intencijomis išsiskiriančios, kartais net itin poliarizuojančios asmenybės, kurios neabejotinai turi didžiulę, tiek teigiamą, tiek ir neigiamą įtaką Europai.

Prie „Vykdytojų“ išskirta Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen, karą Ukrainoje toliau tęsiantis Rusijos vadovas Vladimiras Putinas, Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas, Europos investicinio banko prezidentė Nadia Calvino, Lenkijos ES narys, atsakingas už biudžetą, kovą su sukčiavimu ir viešąjį administravimą Piotras Serafinas, britų iždo kanclerė Rachel Reeves, EK biudžeto departamento generalinė direktorė Stephanie Riso, Europos vadovų tarybos prezidentas Antonio Costa ir EK prekybos departamento generalinė direktorė Sabine Weyand.

Prie „Griovėjų“ išskirtas Vokietijos centro dešiniosios Krikščionių demokratų sąjungos vadovas Friedrichas Merzas, EK vykdomoji viceprezidentė, atsakinga už švarų, teisingą ir konkurencingą perėjimą Terese Ribera, Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis, Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų atstovė Marine Le Pen, EK viceprezidentas Raffaelas Fitto, Vengrijos opozicijos lyderis ir V. Orbano kritikas Peteris Magyaras, Austrijos neofašistinės Laisvės partija (FPÖ) lyderis Herbertas Kicklas, Vokietijos parlamentarė Sahra Wagenknecht ir EPP vadovo Manfredo Weberio dešinioji ranka Udo Zolleis.

Prie „Svajotojų“ minimas naujasis NATO vadovas Markas Rutte, Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas, ES vyriausioji diplomatė Kaja Kallas, Vengrijos premjeras V. Orbanas, didžiausios Vokietijos ginklų gamintojos „Rheinmetall“ generalinis direktorius Arminas Pappergeris, Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis, popiežius Pranciškus, Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas ir dirbtinio intelekto tyrėjas A. Menschas.

Lietuviai į „POLITICO“ įtakingųjų sąrašą įtraukti nebuvo

Šių metų „POLITICO“ leidinyje lietuvių pavardės neminimos, tačiau anksčiau – dėmesio yra sulaukę ir Lietuvos politiniai veikėjai. Jovita Neliupšienė, Lietuvos diplomatė, buvo paminėta 2023 m. „Politico“ įtakingiausiųjų sąraše kaip „Griovėja“. Ji buvo įvertinta už savo darbą, susijusį su ES ir transatlantinių santykių stiprinimu, taip pat už indėlį į Ukrainos palaikymo koordinavimą geopolitinių iššūkių metu.

Pernai, pasak žurnalo „POLITICO“, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis buvo laikomas įtakingiausiu žmogumi Europoje. „POLITICO“ teigimu, V. Zelenskiui pavyko „įtikinti Europą, kad jos ateitis susijusi su Ukrainos – prieš Rusijos invaziją pernai vasarį tuo mažai kas tikėjo. Tai lėmė V. Zelenskio bendravimo įgūdžiai: jo aiški retorika atskleidė Rusijos režimo piktavališkumą ir išsklaidė didžiąją dalį Europos įsitikinimo, ypač Berlyne ir Paryžiuje, kad Maskva gali būti partnerė“. 

Anksčiau, 2022 m. gegužės mėnesį, žurnalas „Time“ taip pat įtraukė Ukrainos prezidentą V. Zelenskį ir tuomet dar pareigas ėjusį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiąjį vadą Valerijų Zalužną į 100 įtakingiausių pasaulyje žmonių sąrašą.