Vienas įrašas. akys. Paskelbk savo naujieną

Istorinė intriga Vilniaus širdyje: arkikatedroje aptikta 20 iki šiol netyrinėtų vietų

Istorija, RegionaiGustė Šiaučiulytė
Suprasti akimirksniu
Karūnacija
Markuso Spiskes/Unsplash nuotrauka

Arkikatedros sienose – 20 iki šiol netyrinėtų vietų

Kas iš tiesų slypi už Vilniaus arkikatedros sienų? Mokslininkai aptiko 20 iki šiol išsamiau netyrinėtų vietų pastato sienose ir požemiuose, o viena jų gali tapti itin svarbaus istorinio atradimo vieta. Tyrėjai neatmeta galimybės, kad vienoje iš ertmių galėjo būti paslėpti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto Didžiojo palaikai.

Lietuvos istorijos instituto specialistai planuoja šias vietas tirti pasitelkdami šiuolaikines technologijas ir kiek įmanoma mažiau pažeisdami istorinį pastatą. Instituto vadovo Aurimo Švedo teigimu, šiemet skirtas finansavimas leidžia pradėti kur kas platesnę ir nuoseklesnę arkikatedros tyrimų programą[1].

„Vyriausybės kanceliarijos finansavimas instituto tyrimų paraiškai leidžia jau šiemet pradėti pirmą konkretų platesnio tyrimo proceso kampą, o šiuolaikinės technologijos atveria galimybes katedroje tirti nedestrukciniais arba kuo mažiau invaziniais metodais“, – trečiadienį surengtame seminare kalbėjo A. Švedas.

Iki šiol skirtingais laikotarpiais atlikti tyrimai buvo gana fragmentiški, todėl mokslininkai siekia sukauptas žinias papildyti naujais duomenimis ir tyrimus tęsti ne kaip vienkartinį projektą, o kaip ilgalaikę programą.

Vilniaus arkikatedros sienose buvo aptikta net 20 iki šiol detaliau netyrinėtų vietų. DI sugeneruota nuotrauka

Spalį bus tikrinama galima Vytauto Didžiojo palaikų vieta

Daugiausia dėmesio artimiausiu metu sulauks vakarinėje arkikatedros mauzoliejaus sienoje esanti niša. Būtent ją restauratorius Saulius Poderis įvardijo kaip galimą Vytauto Didžiojo palaikų vietą. Manoma, kad XVII amžiuje įrengtoje ertmėje galėjo būti perlaidoti arba paslėpti valdovo palaikai.

Šią hipotezę mokslininkai ketina patikrinti spalį. Planuojama sieną pasiekti ne iš arkikatedros vidaus, o iš priešingos pusės. Toks sprendimas pasirinktas dėl pastato viduje esančios drėgmės ir siekiant kuo labiau apsaugoti istorinį mūrą.

Prieš pradedant gręžimo darbus bus tiksliai nustatyta ertmės vieta, nuskenuotos grindys ir paruoštas priėjimas prie sienos. Tyrėjai planuoja mūre padaryti maždaug 10 centimetrų skersmens angą, per kurią vėliau bus galima įvertinti, kas slypi nišos viduje.

„Jeigu trumpai, darbai bus atlikti maždaug taip: nuskenuotos grindys, mes turėsime surasti angą, kuri yra pateikta, nuo tos angos vietos mes nuimame plokštes, išsivalome tą erdvę ir gręžiame mūrą apie 10 cm skersmeniu“, – pasakojo LLI darbuotojas.

Ankstesniais vertinimais, tokio pobūdžio tyrimas gali kainuoti apie 35 tūkst. eurų. Tačiau pats gręžinys bus tik vienas iš etapų – pasiekus ertmę archeologai jos iš karto netirs.

Pirmiausia į darbą įsitrauks mikrobiologai, kurie paims mėginius ir įvertins nišoje esančias sąlygas. Tik po to ertmė bus apžiūrėta specialia kamera. Tokia tyrimų seka pasirinkta siekiant surinkti kuo daugiau informacijos ir kartu kuo mažiau paveikti istorinę konstrukciją.

Tyrimai neapsiribos vien valdovo palaikų paieškomis

Vytauto Didžiojo palaikų paieška – tik viena platesnio projekto dalis. Mokslininkai taip pat ketina tikslinti ankstyviausių Vilniaus arkikatedros statybos etapų datavimą, tirti plytas, grindis, plyteles ir kitas statybines medžiagas bei atlikti chemines analizes.

Planuojama pasitelkti ir 3D technologijas bei georadarą, kurie padėtų aptikti sienose esančius pakitimus, ertmes ar kitas iki šiol nepastebėtas struktūras. Surinkta informacija ateityje turėtų būti sujungta į vieną išsamią duomenų bazę apie arkikatedroje vykdytus tyrimus ir jų rezultatus.

Kompleksiniam Vilniaus arkikatedros tyrimų planui Vyriausybė pritarė vasarą. Projektui suburta specialistų grupė vykdys archeologinius, istorinius, meno ir kitų sričių tyrimus.

Jeigu būtų aptikti palaikai, galintys priklausyti Vytautui Didžiajam, jų tapatybei nustatyti galėtų būti pasitelkti DNR tyrimai. Lyginamųjų mėginių, pasak kultūros ministro Luko Alsio, būtų galima ieškoti Kyjivo Pečorų lauroje ir Prahoje esančioje Šv. Tomo katedroje.

Tyrimų planuose atsirado ir dar viena su Vytauto Didžiojo šeima susijusi užduotis – siekiama įamžinti jo brolio Butauto palaidojimo vietą Prahoje. Tuo metu pirmasis hipotezę apie galimą Vytauto palaikų vietą iškėlęs restauratorius Saulius Poderis į oficialią tyrėjų darbo grupę įtrauktas nebuvo.

Ką apie tai manai tu?

Naudinga
Įdomu
Puslapiai
Aktyvūs nariai
77
Privatumo apžvalga

Ši svetainė naudoja slapukus, kad galėtume jums suteikti geriausią įmanomą naudotojo patirtį. Slapukų informacija saugoma jūsų naršyklėje ir atlieka tokias funkcijas kaip jūsų atpažinimas, kai grįžtate į mūsų svetainę, bei padeda mūsų komandai suprasti, kurios svetainės dalys jums yra įdomiausios ir naudingiausios.

Privatumo politika