Islandijoje užfiksuota šimtai žemės drebėjimų, rodančių galimą ugnikalnio išsiveržimą
Panašu, jog artimiausiu metu Islandija ir vėl gali susidurti su ugnikalnio išsiveržimu. Reikjaneso pusiasalyje, esančiame maždaug 40 kilometrų į pietvakarius nuo Islandijos sostinės Reikjaviko, trečiadienį prasidėjo žemės drebėjimai. Kaip praneša šalies meteorologijos tarnyba, šioje vietovėje per vieną dieną buvo užregistruota šimtai žemės drebėjimų[1].
Tarnybos teigimu, vienas iš žemės drebėjimų pasiekė 4,5 balo stiprumą. Tokios žemės drebėjimų serijos iš anksto pranešė apie tris ugnikalnio išsiveržimus per pastaruosius kelerius metus, todėl spėjama, jog ir šį kartą viskas gali baigtis ugnikalnio išsiveržimu.
Tiesa, pati Islandijos meteorologijos tarnyba teigia, jog kol kas neįmanoma nustatyti, ar dabartiniai žemės drebėjimai tikrai yra dar vieno ugnikalnio išsiveržimo požymis. Galbūt artimiausiu metu žemės drebėjimai nurims savaime, be jokių rimtesnių padarinių.
Paskutinį kartą Islandijoje ugnikalnis išsiveržė liepos mėnesį
Islandijai tenka kęsti gan dažnus ugnikalnio išsiveržimus. Paskutinį sykį ugnikalnis išsiveržė šių metų liepą ir tai buvo jau trečias kartas per dvejus metus, kai toje pačioje vietovėje tryško lava. Tiesa, tą kartą viskas baigėsi laimingai: ugnikalnis nesukėlė pavojaus nei sostinei, nei kitoms apgyvendintoms vietovėms, nes tai buvo mažo intensyvumo išsiveržimas.
Savaitę prieš liepos mėnesį įvykusį išsiveržimą toje pačioje vietovėje buvo užfiksuoti tūkstančiai nedidelių žemės drebėjimų. Jie signalizavo, jog juda po žeme esanti magma ir išsiveržimas yra neišvengiamas.
Šiaurės Atlanto sala driekiasi per Vidurio Atlanto kalnagūbrį – lūžį vandenyno dugne, skiriantį Eurazijos ir Šiaurės Amerikos tektonines plokštes. Islandijoje yra 33 vulkaninės sistemos, kurios šiuo metu laikomos aktyviomis. Tai yra didžiausias skaičius visoje Europoje. Patys išsiveržimai irgi gan dažni – vyksta vidutiniškai kas penkerius metus[2].
Veikiančio ugnikalnio aplankymas tapo pavojinga turistų pramoga
Įdomu tai, jog pastarieji išsiveržimai pritraukė šimtus tūkstančių turistų, kurie panoro iš arti pažvelgti į aktyvų ugnikalnį. Nepaisant įspėjimų laikytis atokiau nuo prabudusio ugnikalnio, smalsūs lankytojai vis tiek mėgo keliauti link įvykio vietos, sakydami, jog negali atsispirti „oranžinei kaip saulė“ lavai[3].
Entuziastams nerūpėjo nei vingiuoti, sudėtingi keliai, nei specialistų perspėjimai. Savo kelionę link ugnikalnio ne vienas įvardino kaip nepamirštamą viso gyvenimo patirtį. O kiti juokavo, jog galingas vulkaninių dujų ir tekančios lavos kvapas primena „didelę kepsninę“.
Tačiau nepaisant grožio, netoli išsiveržimo vietos susikaupia pavojingai didelis ugnikalnio dujų, ypač sieros dioksido, lygis. Todėl keliauti prie prabudusio ugnikalnio iš tiesų gali būti pavojinga sveikatai, net jei karštis ir nėra itin didelis. Didelio sieros dioksido kiekio įkvėpimas gali sukelti kvėpavimo sistemos uždegimą ar dirginimą. Galiausiai tai gali sukelti pavojingas gyvybei situacijas, o tai vargu ar verta to užburiančio reginio, apie kurį pasakojo tūkstančiai turistų.
Pavyzdžiui, Islandijos valdžia galiausiai uždarė priėjimą prie liepos mėnesį išsiveržusio Fagradalsfjall ugnikalnio, nors tai ir buvo viena populiariausių turistų lankomų vietų. Islandijos policijai teko pastatyti užtvaras, uždaryti pagrindinius takus bei stovėjimo aikšteles, nes buvo baiminamasi ne tik dėl lankytojų sveikatos, bet ir dėl saugumo problemų. Be to, buvo numatytos budinčios paieškos ir gelbėjimo komandos, nes buvo per sudėtinga uždaryti visus maršrutus ir užtikrinti, jog didžiausi entuziastai nepraeis pro užkardas[4].
Iki tol Islandijos turizmo tarnyba pripažino galimą ekonominę ugnikalnio naudą ir aktyviai reklamavo ugnikalnį kaip puikų traukos objektą, kurį būtina pamatyti kiekvienam atvykėliui. Turizmas yra bene pagrindinė Islandijos ekonomikos sudedamoji dalis. Remiantis vyriausybės pateikiama statistika, turizmas sudaro apie 7,8% BVP ir sukuria tūkstančius darbo vietų Islandijos piliečiams.
