Vieno langelio švietimo platforma veikti turi jau nuo rudens
Į Lietuvos švietimo sistemą vėl planuojama įlieti europinius milijonus. Šį kartą – suaugusiųjų švietimui. Jei viskas vyks pagal planą, kuris jau apsčiai sulaukė kritikos, jau šį rudenį suaugusieji turės galimybę kelti savo kvalifikaciją naudodamiesi vieno langelio principu veiksiančia skaitmenine švietimo platforma – Individualių mokymosi paskyrų sistema. Sistemoje užsiregistravę gyventojai galės turėti savo individualią paskyrą, kurioje ras naudingos informacijos apie jiems galimas ir tinkamas mokymosi galimybes, galės pasirinkti norimas mokymosi programas, o tikslinės grupės galės pretenduoti ir į valstybinę paramą, skirtą suaugusiųjų mokymuisi.
Valstybė tikisi, kad per artimiausius trejus metus sistema naudosis daugiau kaip 20 tūkst. gyventojų, jau baigusių vidurinį mokslą. Tikimasi, kad bent 40 proc. užbaigtų programų būtų skirtos skaitmeniniams įgūdžiams tobulinti.
Sukurti ir įdiegti mokymosi visą gyvenimą tikslinės finansinės paramos sistemą bei išplėtoti senjorų mokymosi galimybes yra ir svarbus susitarimo dėl Lietuvos švietimo politikos 2021–2030 m. įsipareigojimas.
„Nors ir lėtai, bet lietuvių požiūris į mokymąsi visą gyvenimą keičiasi teigiama linkme. Vertinant per paskutines 4 savaites besimokiusių suaugusiųjų skaičių, Lietuvoje tokių asmenų turime 8,5 proc., kai ES vidurkis – 10,8 proc. Tačiau daugiau nei 40 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad jų turimi gebėjimai neatitinka poreikio pagal turimą profesiją, 26 proc. iš jų susiduria su kompetencijų trūkumu. Taip yra todėl, kad suaugusiųjų mokymosi sistema labai fragmentuota, siūlomos paslaugos dažnai neatitinka asmens ir darbo rinkos poreikių, o valstybėje iki šiol nebuvo patogaus mechanizmo nukreipti finansavimą į prioritetines mokymų sritis.
Šiandien priimtas sprendimas atveria galimybę kurti vieno langelio principu veiksiančią, atvirą Individualių mokymosi paskyrų platformą, leisiančią gyventojams lanksčiai, sau patogiausiu būdu tobulinti bendrąsias ir su profesine veikla susijusias kompetencijas“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė[1].
V. Targamadzė: sistemą kuria, kad tiktų ataskaitoms, bet ne žmogui
Nors ministerijos planai rodosi geri, tačiau švietimiečiai mato nemažai problemų, kurių spręsti, deja, neskubama. Švietimo specialistai toje sistemoje įžvelgia tai, kad joje trūksta patogumo gyventojams, kuriems ir yra skirta ši sistema.
Be to, visa tai primena ne gerą projektą, kuris skatintų mokytis visą gyvenimą, o labiau panašėja į pinigų pasisavinimo mašiną. Tiesa, pačios ministerijos atstovai tai neigia ir sako, kad tikslas nėra sistema – tikslas, kad žmonės mokytųsi.
„58 mln. iki 2030 m. numatyti praktiškai Suaugusiųjų mokymosi visą gyvenimą sistemos kūrimui (sistema turi būti parengta vieno langelio principu) ir funkcionavimui.
Ši sistema turėtų sujungti ŠMSM, Socialinės apsaugos ir darbo, Ekonomikos ir inovacijų ministerijų pajėgumus, tačiau kilo labai daug klausimų, po kurių man paaiškėjo, kad dar sistema nėra tinkamai sukonstruota, nes susidaro įspūdis, kad kuriama biurokratinė sistema, o turi būti patogi žmogui – bent jau sukoordinuoti norinčius mokytis ir teikiančius paslaugas.
Neaišku ir kas bus išrinktieji, kurie galės ja pasinaudoti – numatyta finansuoti 130.000 dalyvių. Taigi, neaiškūs kriterijai, kuriais remiantis bus atrenkami dalyviai, o jie turi būti, nes numatytas ribotas galinčių dalyvauti skaičius. Vienam žmogui numatyta iki 500 eurų kilo klausimų ir dėl sumos pagrįstumo“, – abejonėmis pasidalino Seimo narė, prof. habil. dr. Vilija Targamadzė.
Ji pridūrė, kad dėl šio projekto ŠMSM pastabų turėjo ir kitų ministerijų atstovai, tačiau projekto rengėjai į pastabas reaguoja vangiai.
„Į mano klausimą apie atliktą studiją atsakymas buvo, kad bus už dviejų savaičių. Tai negi tai buvo atlikta be jos? Gal jau atsiranda nauja vadybinė praktika? O į kitą klausimą apie galimas tokios sistemos rizikas menkai atsakė. Tai suponavo mintį, kad jos neapgalvotos. Tikrai dalis jų išryškėjo iš dalyvių pasisakymų.
Netgi labai paprasta – Savivaldos savarankiškų funkcijų ir teikiamo įstatymo nuostatų principinis suderinimas. Pastabų ganėtinai daug – taigi vėl sisteminio požiūrio stoka. O kaip be jo kurti sistemą tikrai nežinau.
O ir kaip toliau veiks sistema, kai pasibaigs numatytos ES lėšos, iš esmės nebuvo atsakymo. Tik prisidengta Politinių partijų dėl Švietimo susitarimu. O ten juk lėšos nėra aptartos.
Klausimas praktinis: Tai pirma dirva ariama, o paskui sėjama ar atvirkščiai?“, – feisbuko socialiniame tinkle rašo V. Targamadzė[2].
Visą gyvenimą mokosi vos 8,5 proc. žmonių
Baimės, kad sistema yra labiau biurokratiška, nei naudinga, yra pagrįstos, juo labiau, kad Valstybės kontrolės tyrimas parodė, kad visą gyvenimą (kaip jau minėta) mokosi vos 8,5 proc. žmonių.
„Lietuvos gyventojai nelinkę mokytis – mokymosi visą gyvenimą lygis nuo 2014 m. didėja, tačiau 2021 m. nesiekė ES vidurkio (10,8 proc.) ir sudarė 8,5 proc.
Bendra mokymosi visą gyvenimą sistema nuo 2013 m. vis dar nesukurta, neužtikrinamas suaugusiųjų profesinis orientavimas ir informuotumas apie mokymosi naudą ir pasiūlą, todėl neišnaudojamos galimybės nuolat mokytis ir atnaujinti žinias, profesinius, socialinius įgūdžius ir kompetencijas, siekiant išlikti konkurencingais darbo rinkoje“, – teigiama ataskaitoje[3].
Viceministrė pripažįsta, kad didelis finansavimas atnešė mažai naudos
Paradoksalu tai, kad savo feisbuko paskyroje apie sistemą rašydama ŠMSM viceministrė Agnė Kudarauskienė neslėpė, kad ankstesnės didelės finansinės injekcijos į suaugusiųjų švietimo skatinimą naudos beveik neatnešė.
„Perfrazuojant žymųjį posakį – neįmanoma darant tą patį tikėtis kitokių rezultatų. Lietuvos ir kitų Europos sąjungos šalių padėtis suaugusiųjų neformaliajame švietime signalizuoja, kad prieš tai taikytos priemonės ir ženklus finansavimas, deja, davė gana menką postūmį.
<…>. Darbo rinka ir visa aplinka taip sparčiai kinta, kad vien norint „stovėti vietoje“, neatsilikti nuo tų pokyčių, kiekvienam reikia nuolat tobulinti kompetencijas.
Todėl Individualios mokymosi paskyros taps nauja prieiga, tikiu – duosianti geresnius rezultatus ir leisianti pasiekti pačių išsikeltus ir visos ES kontekste keliamus tikslus. Suaugusieji turi mokytis daugiau!
Tikiu, kad ši nauja prieiga bus sėkminga. Turime dar daug nuveikti, susitarti ir nuspręsti, bet džiaugiuosi jau dabar pasiektu rezultatu!“, – savo feisbuko paskyroje rašė viceministrė[4].
