<h2>Svarbu mokėti užmegzti atsitiktinį pokalbį</h2>
<p>Keturios minutės iš pažiūros „tuščio“ pokalbio su nepažįstamuoju gali užmegzti naujus ryšius[1]. Tuo tarpu auksinė pokalbio taisyklė – tai gali paliudyti kiekvienas, dirbęs už baro ir ne tik – yra nesakyti visko, ką turi galvoje, taip pat vengiant bet kokių nuorodų į politiką, religiją, pinigus, mirtį, sveikatą bei seksą.</p>
<p>Visgi akivaizdu, jog pintos (alaus) kaina ar oras yra išties saugūs pokalbio „statymai“, todėl po nakties apie juos galima diskutuoti net ir, rodos, nieko vertame pokalbyje, dažnai su tuo pačiu užsidegimu ir nuostaba, – jokios konfrontacijos bei maža žalos galimybė.</p>
<p>Svarbu paminėti ir tai, kad kai kurie naujausi tyrimai rodo, jog vos kelios minutės praleistos su nepažįstamu žmogumi gali atskleisti pagrindinius asmenybės aspektus, kurie savo ruožtu daro įtaką vėlesniam elgesiui. Kitaip tariant, smulkūs pokalbiai yra tikrai svarbūs, nors daliai žmonių gali atrodyti varginantys ar nelabai įdomūs.</p>
<p>Galime aptarti tokį gyvenimišką pavyzdį: tarkim, akademikai savo darbe neretai cituoja pavyzdį, kai diplomatai dalyvauja savaitę ar kiek ilgiau trunkančiose derybose, vykstančiose itin lėtai, kol po kurio laiko jie vienas su kitu pasišnekučiuoja, kad penktadienį abu, pagal numatytą planą, turi būti namuose, jog galėtų su žmonomis dalyvauti renginiuose ar draugo gimtadienyje.</p>
<p>Tokiu būdu kone iš karto užsimezga ryšys dviem frontais: vyrus „vienijantis“ nusistatymas „užklasinės veiklos“ atžvilgiu bei bendras interesas palaikyti tvarius šeimyninius santykius, dėl ko stengiamasi grįžti namo nepalyginamai anksčiau.</p>
<p>Taigi, tempas paspartėja, ir diplomatai išvyksta namo, kaip buvo numatyta – su pasirašyta sutartimi rankose.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/jason-leung-mznrsye9qi4-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Pokalbis su nepažįstamu žmogumi sukuria ilgalaikį įspūdį</h2>
<p>Mažoms (trumpoms) šnekoms, nesvarbu, ar jos yra tiesiogiai naudingos, ar ne, kartais kyla šiokia tokia grėsmė. Dėl pandemijos jos buvo laikinai inkubuojamos, nes visi likome namuose. Ir visgi, kokiomis aplinkybėmis tai turėtų vykti nūdienoje: galbūt prekybos centų eilėse, autobusų stotelėse, viešajame transporte ar kitose vietose? Kita vertus, kas dažnai tai sustabdo?</p>
<p>Taip, išmanieji telefonai yra puikūs atsiribojimo nuo aplinkos pagalbininkai, siūlydami ne tik valandų valandas izoliuotų pramogų bei paskalų, bet ir kelis šimtus atostogų nuotraukų „Instagram“, „Twitter“ ar „Facebook“ socialinėse platformose. Ir štai, išskyrus atvejus, kai asmuo iš tikrųjų veda pokalbį, telefonas, skirtingai nei kiti būdai, nereikalauja klausytis ar įsitraukti.</p>
<p>Kitais žodžiais tariant, sakyčiau, jog mes vis labiau domimės bendravimu, tačiau vis mažiau iš tikrųjų bendraujame. Galų gale, ar tai mums yra svarbu?</p>
<p>Be abejo svarbu, jeigu bent kartą buvote priartėję prie mirties (jūs ar jūsų artimas); jeigu žinote savo gimimo aplinkybes; arba jei kada nors buvote apkaltintas tuo, ko nepadarėte. Na, o taip yra todėl, kad esminis bendravimo tikslas yra klausytis tarp eilučių ir kasti giliau nei paviršius, – iš esmės bet koks klausymas turi tikrai didelę vertę.</p>
<p>Ir nors neretai pokalbis su nepažįstamu žmogumi, kurio galbūt daugiau niekada nesutiksite, gali neturėti tokio didelio rezultato, tačiau tai gali palikti ilgalaikį įspūdį: šiek tiek žmogiško įsitraukimo neabejotinai padės pakeisti mąstyseną, įstrigusią tamsesnėje vietoje, arba įkvėpti humoro tuo metu, kai jo trūksta.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/priscilla-du-preez-k8xygbw4ahg-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Pašnekesiai apie orą prisideda prie aplinkinių pažinimo</h2>
<p>Ne paslaptis, kad „tuščiosios eigos“ pokalbiai suteikia ryšį ir tam tikrą supratimą apie tą žmogaus dalį, kuri yra nematoma akiai ir kurios neįmanoma išreikšti.</p>
<p>Įsivaizduokite tokią sceną: einate iš šaldytuvo išsitraukti pietų darbe ir matote savo kolegą stovintį prie kriauklės. Jūs šypsotės, komentuojate orą, galbūt užsimenate apie greitai bėgantį laiką („Ar patikėsite, kad jau rugsėjis?“), klausiate, kaip praėjo savaitgalis, ir galbūt gaunate atsakymą „Labai puikiai, ačiū, o tavo?“</p>
<p>Nors tokie trumpi pokalbiai retkarčiais sulaukia prieštaringo atgarsio dėl to, jog yra nepatogūs, kai kurie tyrimai rodo, kad tai iš tikrųjų pasako apie asmenį daugiau, nei galite įsivaizduoti[2].</p>
<p>Iš karto tampa aišku, kad neturėtumėte daryti plataus masto išvadų, remdamiesi tik tuo, ką kas nors jums sako, tačiau manoma, kad dėmesys smulkmenoms gali pasiūlyti ką nors gilesnio nei tik žinomas kolegos potraukis kopūstų salotoms.</p>
<p>Kitaip tariant, viskas prasideda nuo pokalbių apie smulkmenas, – šie pašnekesiai yra labiausiai paplitę iš visų bendravimo formų; atsitiktiniai pokalbiai, be kita ko, yra vartai į reikšmingesnius santykius, kurių taip trokštame[3].</p>
