<h2>Kariniai konfliktai kelia pavojų ne tik žmonių gyvybei, bet ir vertybėms</h2>
<p style="text-align: justify;">Nors gyvendami įprastus savo kasdienius gyvenimus galime to nepastebėti, tačiau iš ties, kultūra bei praeitis mus supa nuolatos. Mes vaikštome gatvėmis, kuriomis prieš šimtus metų žygiavo didžiausios armijos ar žymiausios istorinės figūros, o tūkstantmečio senumo architektūrinis paveldas kasmet sutraukia milijonus autentikos išsiilgusių turistų.</p>
<p style="text-align: justify;">Vis tik, nors pasaulis sparčiai evoliucionuoja ir kinta, karinių konfliktų, prarastų nekaltų žmonių, o kartu ir naikinamos kultūros išvengti nepavyksta.</p>
<p style="text-align: justify;">Karinių konfliktų kontekste, žiniasklaidos priemonės įprastai pateikia tragiškas likimo nuskriaustųjų gyvenimo istorijas, beprasmiškai žuvusius kažkieno brolius, seseris, dukras, vyrus. Nors nieko nėra svarbiau už žmogaus gyvybę, visgi, negalime pamiršti ir ne vieną amžių skaičiuojančios kultūros vertybių bei aukų.</p>
<p style="text-align: justify;">Siekiant geriau suvokti karų ir karinių konfliktų pasekmes kultūros paveldui, pakanka pažvelgti į Europą – dideli ir turtingi senojo žemyno miestai bei kultūriniai objektai buvo be gailesčio niokojami, kai kurie jų, taip niekuomet ir nebebuvo atstatyti. Vien Pirmojo pasaulinio karo metu Prancūzijos ir Belgijos kultūrinis paveldas buvo visiškai sugriautas, o to liudijimu virto viduramžių bibliotekos Leuvene sudeginimas bei Acheno katedros griuvėsiai.</p>
<p style="text-align: justify;">Tačiau, nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad praėjo pakankamai laiko, o žmonės suprato kultūrinių vertybių prasmę ir svarbą, dabartiniuose karštuosiuose konfliktų taškuose niokojimas ir chaosas tebevyksta. Valstybėse kaip Irakas, Afganistanas ar Sirija ir toliau sistemingai užsiimama kultūrinio paveldo naikinimu, o Vakarų pasaulis, regis, nėra pajėgus to sustabdyti[1].</p>
<p style="text-align: justify;">Kita vertus, nėra aišku, kiek iš ties mes išmokome savąją pamoką. Net taikingose pasaulio vietovėse istoriniai paveldo objektai vis dažniau paliekami sunykimui ir nepriežiūrai, o jų vietose pasirenkama įkurti modernius, urbanistinius statinius. Nors šiuo metu garsiai kalbama apie autentiką, mes kaip visuomenė tampame vis labiau panašūs ir asimiliavę tarpusavyje, skubame prisijaukinti globalią, neutralią vietai ir emocijai kultūrą.</p>
<p style="text-align: justify;">Tuo tarpu, ne vieną sukrečiantį istorijos tarpsnį bei periodą atlaikę kultūriniai objektai paliekami likimo bei agresyvių teroristinių jėgų valiai. Šiuo metu, galima tiesiog retoriškai pasvarstyti, kada prieisime liepto galą ir mums pagaliau bus atvertos akys, leisiančios tinkamai įvertinti mūsų kultūrinius lobius ir daryti viską, kas tik įmanoma mūsų jėgoms, kad juos apsaugotume. </p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/aaron-greenwood-xzdweems3sa-unsplash.jpg" alt="Kultūrinės vertybės" /></p>
<h2>Istoriniai objektai, kurie galėtų stebinti savo ilgaamžiškumu yra negailestingai naikinami</h2>
<p style="text-align: justify;">Kultūros paveldas gali būti apibūdinamas kaip kultūrinių išteklių palikimas ir nematerialūs grupės ar visuomenės atributai, paveldėti iš ankstesnių kartų, tačiau tai anaiptol nėra visi istoriniai objektai[2].</p>
<p style="text-align: justify;">Įprastai, kultūriniu paveldu laikomi apčiuopiami kultūriniai objektai, pavyzdžiui, pastatai, paminklai, literatūros ar meno lobiai bei kiti istoriniai artefaktai.</p>
<p style="text-align: justify;">Deja, bet karinių konfliktų sumaišties metu, kultūra tampa antraeiliu dalyku, todėl praeityje netekome ne vieno svarbaus ir unikalaus kultūrinio objekto. Antrojo pasaulinio karo metu buvo sunaikintas ne vienas autentiškas architektūros ar meno šedevras Europoje bei Azijoje. 1942-ais naciai su žemėmis sulygino Karališkąjį operos teatrą Valetoje, Maltoje. Tuo tarpu Japonijoje, Hirošimoje 1945-aisiais JAV sunaikino ištisą prefektūrą, numetę pirmąją atominę bombą[3].</p>
<p style="text-align: justify;">Sąlyginai neseniai, 1991-aisiais, milijonus turistų šiandien sutraukiantis Adrijos jūros perlas Dubrovnikas patyrė didžiulę žalą dėl karinių veiksmų, vykusių Jugoslavijos karo metu. Daugiau nei du trečdaliai senamiesčio pastatų nukentėjo nuo sviedinių, kulkų šūvių bei tyčia sukelto gaisro.</p>
<p style="text-align: justify;">Nors miestas vėliau atsigavo, dėl sunkiai atlygintinos žalos kultūrai 2005-ais Tarptautinis baudžiamasis tribunolas buvusiam Jugoslavijos generolui Pavlei Strugarui skyrė aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę už karo nusikaltimus, įskaitant ir Dubrovniko istorinio bei kultūrinio paveldo sunaikinimą. </p>
<p style="text-align: justify;">Jugoslavijos karo metu nukentėjo ir Sarajevo miesto rotušė, pastatyta dar 1890-ais. Pastato architektūra buvo įkvėpta islamo, Mamluko kultūros bei architektūros, kuri itin gaji Bosnijoje ir Hercegovinoje. 1949-ais miestas šiame statinyje įkūrė Nacionalinę biblioteką, kuri 1992-ųjų apgulties metu buvo padegta, o ugnis pasiglemžė beveik du milijonus knygų, dalis jų, buvo unikalios ir vienetinės. Ilgus metus buvo dedamos milžiniškos valstybės pastangos bibliotekai atkurti ir 2014-ais jos durys vėl buvo atvertos visuomenei.</p>
<p style="text-align: justify;">Nors žvelgiant į praeities praktikas ir šiuolaikinius tarptautinius susitarimus, tyčinis kultūrinio paveldo sunaikinimas yra prilyginamas karo nusikaltimams, karinės grupės ir pajėgos tokios praktikos neapleidžia. Vien per pastaruosius dešimtmečius teroristinės grupuotės ir kariai sunaikino tūkstančius svarbių ir vertingų objektų Rytų Europoje, Viduriniuosiuose Rytuose bei Vakarų Afrikoje.</p>
<p style="text-align: justify;">Pasaulį dar neseniai gąsdino aktyvūs kariniai veiksmai bei pilietinis karas Sirijoje, kuris skaudžiai atsiliepė ne tik vietos gyventojams, bet ir jų kultūrai. Nuo senovės Mesopotamijos iki Romos imperijos, musulmonų ir Osmanų imperijos užkariavimų, regionas aplink Tigro ir Eufrato upes – daugiausia susideda iš Sirijos ir Irako. Tai viena viena iš seniausių vietų pasaulyje, pastaruosius metus labiausiai kentėjusi nuo vietinių karinių veiksmų, kurie niokojo kultūrinį paveldą[4].</p>
<p style="text-align: justify;">Kaip rašoma <em>artnet.com</em>, regione vykę veiksmai yra beprecedenčiai naujųjų laikų istorijoje. Nors UNESCO tyčinį kultūrinio paveldo naikinimą prilygina nusikaltimui, ISIS demonstratyviai griovė visą vietinę kultūrą, mat grupuotė yra įsitikinusi, jog vietos menas bei kultūra yra stabmeldiški.</p>
<p style="text-align: justify;">Dar 2016-ais pranešta, jog Sirijoje šeši iš visų sertifikuotų UNESCO kultūros paveldo objektų buvo sunaikinti. Vienas didžiausių nuostolių – Alepo miestas, kuris buvo okupuotas ISIS grupuotės dar 2012-aisiais, o išlaisvintas buvo tik po ketverių metų.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/aladdin-hammami-shkoxgvixvm-unsplash.jpg" alt="Alepas, Sirija" /></p>
<p style="text-align: justify;">Kadaise, Alepas buvo pagrindinių tūkstantmečio prekybos kelių susikirtimo vieta, o prieš pilietinį karą miestas galėjo didžiuotis XIII a. sukonstruotos citadelės ar XII a. pastatytos Didžiosios mečetės liekanomis.</p>
<p style="text-align: justify;">Nuo sukilėlių įsiveržimo į miestą pradžios, Alepe buvo apgadinta daugiau kaip 35722 pastatai, o UNESCO skaičiavimais, 30% jų turėjo neišmatuojamą istorinę vertę.</p>
<p style="text-align: justify;">Gaila, bet Alepas nėra vienintelis nuo ISIS karinių veiksmų nukentėjęs miestas. Raką, miestą esantį už daugiau nei 150 kilometrų nuo Alepo, ISIS okupavo 2013-ais.</p>
<p style="text-align: justify;">Prie Eufrato upės įsikūrusi Raka kadaise buvo pirmąja ISIS grupuotės sostine, o 2015-ais kovotojai sunaikino šiitų bendruomenės piligrimų vietą, taip pat nepataisomai griovė istorinį senamiestį, kuris saugojo ne vieną regioninį lobį.</p>
<p style="text-align: justify;">Sirijos miestas Palmyra teroristų buvo okupuotas net du kartus, kol galiausiai Rusijos pajėgos miestą visgi atgavo, tačiau iki tol, sugriautas buvo vienas svarbiausių miesto objektų – 2000 metų senumo statula „Al Lat Lion“, kuri kadaise saugojo šventyklą, skirtą iki islamo garbintai deivei Al Lat bei miesto muziejų.</p>
<p style="text-align: justify;">Deja, bet simbolinis liūtas, turėjęs saugoti Palmyros muziejų jo neišgelbėjo – didžioji dalis artefaktų buvo sugadinti arba išgrobti ir vėliau parduodami juodojoje rinkoje.</p>
<p style="text-align: justify;">Gaila, tačiau pastaraisiais metais nuo nereikalingų karinių veiksmų kenčia ne tik Sirijos kultūra. Kaimyniniame Irake, pavojuje atsidūrė trys iš keturių UNESCO pripažintų ir įvertintų kultūros objektų. Hatros miestas ISIS rankose išbuvo nuo 2014-ųjų iki 2017-ųjų. Hatra įkurta buvo dar III amžiuje prieš Kristų ir išgyveno ne vieną permainingą laikotarpį, tačiau 2014-ais ISIS visiškai sulygino miestą su žemėmis. Teroristų grupuotė miesto sunaikinimą ir vertybių išgrobstymą transliavo gyvai, propagandiniuose vaizdo įrašuose, taip šiurpindama pasaulį.</p>
<p style="text-align: justify;">Irako mieste Mosule susirėmimai su ISIS truko bene ilgiausiai, tačiau Irako pajėgoms pavyko galutinai susidoroti su teroristais, o sunaikintas kultūrines vertybes jau mėginama atgaivinti.</p>
<p style="text-align: justify;">Kai ISIS pirmą kartą užgrobė Mosulą, buvo sudeginta istorinė miesto biblioteka, kurią stojo ginti būrys vietinių gyventojų.</p>
<p style="text-align: justify;">Vėliau, buvo apiplėštas ir išniekintas, kaip manoma Biblijos pranašo Jono kapas. ISIS propagandos vaizdo įrašuose buvo užfiksuotas ir Mosulo muziejaus nusiaubimas, kolekcijos sunaikinimas. Tiesa, gera žinia bent tai, kad muziejus savo veiklą planuoja atnaujinti: muziejaus pastato renovacija šiuo metu yra persikėlusi į antrąjį etapą.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/omid-armin-lrjkkz5zosm-unsplash.jpg" alt="Irakas" /></p>
<h2>Kultūrinis paveldas turi būti saugomas ir vertinamas</h2>
<p style="text-align: justify;">Kai dabar jau buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas pačiame Amerikos bei Irano konflikto įkarštyje savo tviterio paskyroje, pagrasino Irano kultūros paveldo sunaikinimu, pasaulis, regis, neteko amo. Tuomet Donaldas Trumpas skelbė, jog nustatė 52 kultūrines vietas, įskaitant svarbius istorinius pastatus ir artefaktus, į kurias būtų nukreipta karinė jėga, jei Iranas sumanytų griebtis keršto už savo aukščiausio karinio vado Qassemo Soleimani nužudymą[5].</p>
<p style="text-align: justify;">Visgi, tokie neapgalvoti grasinimai liko tik tuščiais žodžiais. Iš tiesų, nors ginkluoto konflikto metu turėtų būti bandoma apsaugoti paveldą ir kultūrą, kariams bei teroristams dažniausiai tai nė motais. Kultūros paveldo apsauga gali būti veiksminga, jeigu yra laikomasi tam tikrų teisės aktų ir nuostatų net karo veiksmų metu.</p>
<p style="text-align: justify;">Iš tiesų, paveldo apsaugos įstatymų atitikmenys ėmė galioti dar 1385-ais, kai Durhamo potvarkiu buvo rengiamasi Ričardo II įsiveržimui į Škotiją. Potvarkyje buvo paskelbtas straipsnis, draudžiantis religinių ar kitų kultūrinių pastatų naikinimą.</p>
<p style="text-align: justify;">Šiais laikais, tyčinis jėgos ir karo technikos panaudojimas prieš kultūrinius ir religinius objektus, kurie nėra kariniai, neturi karinės funkcijos bei neprisideda prie karinių veiksmų, yra draudžiamas tarptautinėje humanitarinėje teisėje. Ši nutartis įsigaliojo dar nuo 1954-ųjų Hagos konvencijos nutarties metu dėl kultūros vertybių apsaugos. 1999-aisiais parengtas ir antrasis įstatymo protokolas, kuris galioja ir šiandien.</p>
<p style="text-align: justify;">Nors šis teisės aktas nesustabdo teroristinių grupuočių, kaltieji ne visuomet išsisuka nuo atsakomybės. Pagal Tarptautinį baudžiamąjį tribunolą buvo teisiami tiek Jugoslavijos karo vadai, tiek ir su ekstremistų grupuote al-Qaeda susijęs Ahmadas al Faqi al Mahdi, kuris dėl Malyje esančio Timbuktu miesto kultūros paveldo sunaikinimo už grotų buvo pasiųstas devyneriems metams. Galima tik tikėtis, kad visi kaltieji, ankščiau ar vėliau, bus nuteisti už negrįžtamą žalą kultūrai ir žmonijai.</p>
