<h2>Rusija kraunasi turtus iš energijos išteklių</h2>
<p>Aukšto rango JAV pareigūnai neslepia nusivylimo dėl to, kad JAV ir kitų Vakarų valstybių taikomos sankcijos iki šiol nepadarė Rusijos ekonomikai tokio didžiulio poveikio, kokio buvo tikimasi.</p>
<p>Nors šiuo metu spėjama, kad didžiausią sankcijų naštą Rusija pajus tik kitais metais, šiai šaliai tai netrukdo krautis milijardinių turtų. </p>
<p>Skelbiama, kad vos per pirmąsias 100 karo Ukrainoje dienų, Rusija iš eksportuojamų energijos šaltinių užsidirbo 93 mlrd. eurų arba 96,8 mlrd. JAV dolerių. Vien Europos Sąjunga (ES) per šį laikotarpį importavo 61 proc. Rusijos iškastinio kuro eksporto. </p>
<p>ES palaipsniui mažinant energetinę priklausomybę nuo Rusijos, pastaroji ruošiasi didinti eksporto mokesčius. Manoma, kad tokį sprendimą paskatinti galėjo ir Rusijos valdžios organams pateiktos niūrios ekonomikos prognozės.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/pavel-neznanov-eax8f4154eo-unsplash-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Vakarai nesitikėjo Rusijos ekonomikos atsparumo</h2>
<p>Vakarams paskelbus sankcijas Rusijai, buvo tikėtasi, kad šios sustabdys prezidento Vladimiro Putino planus Ukrainoje, kad pačioje Rusijoje taps sunkiau gyventi, o sunkumų neapsikentę piliečiai galimai patys nuvers šalies valdžią.</p>
<p>Tačiau akivaizdu, kad tokio scenarijaus išvysti neteko.</p>
<blockquote>
<p>Rusijos ekonomika pasirodė esanti daug atsparesnė, nei tikėjosi daugelis aukščiausių JAV ir Europos lyderių. </p>
</blockquote>
<p>Suomijos energetikos ir švaraus oro tyrimų centro duomenimis, vien per pirmąsias 100 dienų Rusija, eksportuodama naftą, dujas ir anglis, gavo rekordines 93 mlrd. eurų pajamas.</p>
<p>Tiesa, Rusijos ekonomika šių metų balandžio–birželio mėnesiais, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, sumažėjo maždaug 4 %, tačiau tai nė iš tolo neprilygsta 15 % nuosmukiui, kurio tikėjosi Vakarų pareigūnai[1].</p>
<p>Nepasiteisinus pirminėms prognozėms, dabar Vakarų žvalgybos pareigūnai spekuliuoja, kad Rusijos ekonomika labiau nukentės tik vertinant ilguoju periodu.</p>
<blockquote>
<p>„Rusijos ekonomikai ir ištisoms rusų kartoms dėl to bus padaryta ilgalaikė žala. Manau, kad Rusija ilgą laiką mokės labai didelę kainą,“ – praėjusią savaitę kibernetinio saugumo konferencijoje sakė CŽV direktorius Billas Burnsas[2].</p>
</blockquote>
<p>Tuo tarpu sankcijų ekspertas, 2008–2018 m. dirbęs Valstybės departamento Kovos su terorizmu finansavimo ir paskyrimų biuro direktoriumi, Jasonas Blazakis teigia, kad JAV neskubėjo galvoti apie sankcijų taikymą Rusijos energetikos interesams, o valdžios atstovai apsiskaičiavo, manydami, kad pirminės sankcijos sukels greitą Rusijos ekonomikos griūtį.</p>
<blockquote>
<p>„Sankcijos tikrai sumažino Rusijos ekonomiką, bet ne tokiu mastu kaip žmonės tikėjosi. Ir tikrai ne tiek, kad rusai būtų priversti sėsti prie derybų stalo,“ – sako J. Blazakis.</p>
</blockquote>
<p>Vis dėlto, JAV ir Europos pareigūnai neatmeta galimybės, kad Rusijos ekonomika tikrai susidurs su realiomis sankcijų pasekmėmis.</p>
<p>Dabar manoma, kad dėl aukštų naftos kainų kilęs Rusijos ekonomikos pakilimas nėra tvarus vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu ir kad Rusijos ekonomika gali pradėti jausti skaudžiausius sankcijų padarinius 2023 m. pirmoje pusėje.</p>
<h2>Ateinantys metai gali būti sudėtingi</h2>
<p>Remiantis Rusijos vyriausybei parengta slapta, tačiau į viešumą patekusia vidaus ataskaita, Rusija jau netolimoje ateityje gali susidurti su ilgu ir giliu ekonominiu nuosmukiu[3].</p>
<p>Dokumente piešiamas kur kas baisesnis vaizdas nei Rusijos vyriausybės pareigūnai paprastai pateikia savo optimistiniuose viešuose pareiškimuose.</p>
<p>Dviejuose iš trijų ataskaitoje pateiktų scenarijų numatoma, kad kitais metais ekonomikos susitraukimas spartės ir ji grįš į prieškarinį lygį tik dešimtmečio pabaigoje arba net vėliau.</p>
<blockquote>
<p>Pagal „inercinį“ scenarijų ekonomika kitais metais pasieks žemiausią lygį: 8,3 % žemiau 2021 m. lygio, o pagal „streso“ scenarijų, 2024 m. žemiausias ekonomikos lygis bus 11,9 % žemiau praėjusių metų lygio.</p>
</blockquote>
<p>Dokumente raginama imtis įvairių priemonių ekonomikai palaikyti. Tarp galimų žingsnių yra daug tų pačių investicijų skatinimo priemonių, apie kurias vyriausybė kalbėjo pastarąjį dešimtmetį, kai ekonomikos augimas sustojo ir be sankcijų.</p>
<p>Ataskaitoje taip pat įspėjama, kad dėl sankcijų vyriausybė bus priversta peržiūrėti daugelį prieš karą V. Putino iškeltų vystymosi tikslų, įskaitant tuos, kuriais siekiama padidinti gyventojų skaičiaus augimą ir vidutinę gyvenimo trukmę.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/pavel-neznanov-egysahhbgbw-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Svarstoma apie naujus mokesčius</h2>
<p>Atsižvelgiant į galimas niūrias ateities prognozes skelbiama, kad Kremlius svarsto planus padidinti naftos ir dujų eksporto mokesčius. Tokiu sprendimu viliamasi sustiprinti kitų metų federalinį biudžetą.</p>
<blockquote>
<p>Naujas mokestis leistų surinkti papildomus 1,4 trilijono rublių (50 mlrd. JAV dolerių).</p>
</blockquote>
<p>Pranešama, kad Rusijos vyriausybė nori padidinti gamtinių dujų eksporto muitus iki 50 % ir įvesti naują suskystintų gamtinių dujų eksporto mokestį. Rusijos finansų ministerija taip pat pasiūlė planą didinti naftos eksporto mokesčius.</p>
<p>Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, naftos ir dujų eksportas sudaro apie 45 % Rusijos federalinio biudžeto[4]. </p>
