<h2>Pasinaudojus parama ir susirinkus geriausius darbuotojus pasilikti nebeapsimoka?</h2>
<p>Jau kuris laikas girdime raginimus į Lietuvą pritraukti užsienio kapitalo įmones, kurios neva atneš didžiulę ekonominę naudą Lietuvai. Tačiau net ir atėjusios tokios įmonės dažnu atveju pasitraukia vos po keleto metų. Kodėl?</p>
<p>Vienas iš tokių pavyzdžių – „Barclay's“, 2009 metais garsiai savo centrą atidaręs Vilniuje, o štai po beveik dešimtmečio, 2018-aisiais, jau nusprendęs trauktis iš Lietuvos.</p>
<p>Šiuo pavyzdžiu pasekė ne viena stambaus kapitalo įmonė, kuriai ateinant buvo mestos didžiulės reklaminės pajėgos, o joms išeinant šimtai darbuotojų buvo palikti be darbo. O galbūt dirba ir toliau, tik nuotoliniu būdu?</p>
<blockquote>
<p>Panagrinėjus valstybės teikiamą paramų paketą darosi aišku, kad paprasčiausiai ilgiau likti tokioms įmonėms Lietuvoje neapsimoka – susirenkami gabiausi darbuotojai, pasiimamos visos galimos naudos ir „viso gero“.</p>
</blockquote>
<p>Dabartiniu laikotarpiu užsienio kapitalo įmonių pasitraukimai yra teisinami krize, su kuria susiduriama: išaugusiais energijos ištekliais, kvalifikuotų darbuotojų trūkumu ir miglota ateitimi. Tačiau ar tikrai tai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios įmonės traukiasi iš Lietuvos vos po kelerių čia vykdytų veiklos metų?</p>
<h2>Traukiasi didžiausius atlyginimus mokėjusi bendrovė</h2>
<p>Pastaruoju metu žiniasklaidoje skamba ir viena iš dosniausių šalyje tituluojamos IT įmonės „Uber Lithuania Software and Development“ sprendimas uždaryti savo programavimo padalinį Vilniuje[1].</p>
<p>Bendrovė mokėdavo kone didžiausius atlyginimus visoje Lietuvoje. Įmonėje užfiksuota atlyginimo mediana (prieš mokesčius) siekė 7 415 eurų, o atlyginimo vidurkis – 7 284 eurus. Įmonėje dirba 63 darbuotojai.</p>
<blockquote>
<p>Pirmasis šią žinią pranešęs populiariausios platformos „Substack“ technologijų tinklaraščio „The Pragmatic Engineer“ autorius Gergely Oroszas teigė, kad viena iš bendrovės pasitraukimo priežasčių tapo vietinių, patyrusių lyderių trūkumas.</p>
</blockquote>
<p>Tačiau anot G. Oroszo patikimų šaltinių, įmonė nepasitrauks staiga. Jos veikla dar numatoma iki 2023 m. birželio, o „Uber“ neva padės persikėlimo procese žmonėms, norintiems dirbti pasirinktuose biuruose.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/uber.jpg" alt="" /></p>
<h2>Traukiasi ir įmonė, kurioje darbuotojams nebuvo labai gerai</h2>
<p>Apie pasitraukimą iš Lietuvos rinkos liepą pranešė ir pasaulinę sporto statistiką profesionalioms sporto lygoms bei žiniasklaidai teikianti bendrovė „Genius Sports“. Kaip viena pagrindinių pasitraukimo priežasčių buvo nurodyta pagrindinės įmonės JAV patirti nuostoliai[2].</p>
<p>Bendrovė savo biurą Vilniuje atidarė dar 2015-aisiais ir samdo 105 darbuotojus. Paskutiniai metai, už kuriuos bendrovė buvo pateikusi ataskaitą, buvo 2020-ieji, kada „Genius Sports LT“ gavo 6,2 mln. eurų pajamų.</p>
<p>Viešai prieinamais duomenimis, vidutinis darbuotojų, dirbančių Vilniaus biure atlyginimas yra 3 967,47 eurai prieš mokesčius[3]. </p>
<p>Tačiau iš įmonės dar prieš kelerius metus išėję darbuotojai atsiliepimuose pateikė kiek kitą vaizdą apie pačią įmonę. Ne vienas iš jų skundėsi dėl prastos pagrindinės vadovybės Londone. Iš darbuotojų komentarų galima suprasti, kad 2020-aisiais įmonė išgyveno vidinę reformą, kurios metu buvo „permaišytos“ darbuotojų komandos, o dalis jų kelis mėnesius net ir sėdėjo be darbo, mat jų vadovai nežinojo, kaip juos panaudoti.</p>
<p>Galiausiai prasidėjus COVID-19 pandemijai, „Genius Sports LT“ esą nusprendė ir 20 proc. apkarpyti darbuotojams atlyginimus, todėl, pasak vieno buvusio darbuotojo, žmonės iš įmonės pradėjo bėgti dar greičiau.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/ekrano-kopija-107.png" alt="" /></p>
<h2>Lanksčios galimybės užsienio investuotojams</h2>
<p>Visgi, kas galiausiai paskatina užsienio investuotojus įsikurti Lietuvoje? Neabejotinai tai – įvairios naudos ir nuolaidos. Pavyzdžiui, 2021 m. rugsėjo 27 d. buvo paskelbtas kvietimas užsienio investuotojams ar Lietuvoje veikiančių užsienio investuotojų įmonėms teikti paraiškas pagal Europos Sąjungos investicijų priemonę „SmartInvest LT+“, kur konkurso būdu bus paskirstyta 20 mln. eurų[4].</p>
<p>Ši priemonė skatina tiesiogines užsienio investicijas į aukštą pridėtinę vertę kuriančius produktus ir suteikia galimybę įmonėms ne tik plėsti infrastruktūrą, bet ir leidžia greičiau diegti inovacijas.</p>
<blockquote>
<p>Pagal šią priemonę šalyje plėtojantys veiklą užsienio investuotojai gaus finansavimą mokslinių tyrimų įrangos įsigijimui, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklų vykdymui, personalo išlaikymui, reikalingų medžiagų, patentų ir licencijų įsigijimui.</p>
</blockquote>
<p>Užsienio investuotojams sąlygas Lietuvoje palengvino ir 2021 m. birželio 15 d. įsigalioję Investicijų įstatymo bei kitų teisės aktų pakeitimai[6]. Jais siekiama sudaryti palankesnes sąlygas perkelti įmonės veiklą ar jos dalį iš trečiųjų šalių į Lietuvą įskaitant ir darbuotojų bei jų šeimos narių perkėlimą.</p>
<p>Relokacijos paketas numato, kad tarp investuotojo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės turi būti sudaroma investicijų sutartis, kurioje nustatytos specialios investavimo ir verslo sąlygos. Pagal sudarytą sutartį investuotojas į investicijų projektą turi investuoti ne mažiau kaip 1 448 100 eurų vertės privačių investicijų[6].</p>
<p>Tuo pačiu investuotojas įsipareigoja investuoti į naujų darbo vietų Lietuvoje kūrimą, kuriose pagal darbo sutartis įdarbintų asmenų mėnesinio darbo užmokesčio vidurkis būtų ne mažesnis negu 1,5 iki investicijų sutarties sudarymo Lietuvos statistikos departamento paskelbto paskutinio savivaldybės, kurioje investuojama, vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio.</p>
<blockquote>
<p>Tarp investuotojo įsipareigojimų – ne mažiau kaip 20-ties darbo vietų sukūrimas ir jų išlaikymas bent 3 metus.</p>
</blockquote>
<p>Relokacijos pakete numatoma, kad įmonių grupės, kuriai priklauso investuotojas, metinės pajamos per pastaruosius 3 metus turi būti ne mažesnės kaip 2 500 000 eurų.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/versl.jpg" alt="" /></p>
<h2>Atvyksta „susimedžioti“ protų?</h2>
<p>Ir vėl nenoromis peršasi milžino, pasisvečiavusio Lietuvos rinkoje, „Barclay's“ pavyzdys.</p>
<p>2018 m. įmonė pranešė užverianti savo duris Lietuvoje ir tuo pačiu panaikinant 260 darbo vietų 80 iš jų laikinai suspenduojant[7]. Iš viso įmonėje, pranešus šią žinią, dirbo 800 darbuotojų.</p>
<p>Savo eros Lietuvoje pabaigą „Barclay's“ argumentavo plečiamu strateginiu bendradarbiavimu su įmone „HCL Technologies“, kuri visame pasaulyje tapo „Barclay's“ informacijos technologijų paslaugų partnere. Įmonės įsipareigojo bendradarbiauti tarptautiniu mastu išskirtinį dėmesį skiriant skaitmeninių darbo vietų sprendimams.</p>
<blockquote>
<p>Pasklidus šiai žiniai, situaciją įvertino ir tuometinis premjeras Saulius Skvernelis, kurio teigimu, Lietuva dėl to nuostolių nepatyrė, mat vietoje „Barclay's“ atėjo kitas dalyvis, kuris bendradarbiavo būtent su šiuo banku, todėl praktiškai visi darbuotojai, jo žiniomis, savo darbą galėjo tęsti jame[8].</p>
</blockquote>
<p>Pasak S. Skvernelio, paslaugų centrai turi tokią galimybę pasirinkti kitą plėtros kelią ir perkelti savo verslą.</p>
<p>Taip išeina, kad į Lietuvą atėjęs „Barclay's“ galimai gavo iš to nemenkų naudų, „susimedžiojo“ protus iš Lietuvos ir pasuko skirtingu keliu juos perkeldamas naujam žaidėjui, bendradarbiaujančiam su juo? O galbūt dalį jų pasiimant ir pačiai įmonei, nusprendusiai trauktis, tačiau darbą toliau tęsiant nuotoliniu būdu ir taip išvengiant mokestinės naštos Lietuvoje?</p>
<blockquote>
<p>O štai dabar daugelis ateinančių užsienio investuotojų, esant Relokacijos paketui, gali kuo puikiausiai dalį darbuotojų iš trečiųjų šalių darbinti Lietuvoje, kas galimai reikalaus mažiau kaštų, o dalį protų įdarbinti iš Lietuvos. O štai įmonei pasitraukus ir „susirinkus“ gabius darbuotojus, dalį jų perkelti dirbti nuotoliniu būdu.</p>
</blockquote>
<p>Palankesnes sąlygas verslo aplinkoje garantavo ir 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Juridinių asmenų nemokumo įstatymas, palengvinantis bankroto ir restruktūrizavimo procesus[9].</p>
<p>Įstatymo reglamentavime numatomas aktyvesnis finansinių sunkumų turinčių, tačiau perspektyvių juridinių asmenų restruktūrizavimo skatinimas, spartesni nemokumo procesai, patobulintas ginčų nagrinėjimo reguliavimas, pokyčiai kreditorių reikalavimo tenkinimo eiliškume, prielaidos kreditorių reikalavimų tenkinimui didesne apimtimi ir kt.</p>
<h2>Stebima darbuotojų migracija</h2>
<p>Nuotolinis darbas nei Lietuvoje, nei apskritai pasaulyje nebėra naujiena ir daugelis įmonių bei darbuotojų linkę šia galimybe pasinaudoti. Tai ne tik leidžia ir įmonėms, ir jose dirbantiems asmenims taupyti resursus, bet ir sudaro galimybes nuotoliniu būdu dirbti kitų šalių rinkoms. Tas ypatingai populiaru tarp programuotojų, IT specialistų.</p>
<p><a title="Atvykėliai užkamšys specialistų trūkumo skyles?" href="/atvykeliai-uzkamsys-specialistu-trukumo-skyles">Baltijos šalyse situacija yra tokia</a>, kad geri IT specialistai dažniausiai darbą randa JAV, Jungtinės Karalystės ir kitų šalių rinkose, kur gali mėgautis didesniu atlyginimu ir atitinkamu pragyvenimo lygiu Lietuvoje. </p>
<p>O štai Lietuvos IT rinka, nepriklausomai nuo to, kad lietuviai apeliuoja į aukštesnius atlyginimus, orientuojasi į žemesnio arba tokio pačio pragyvenimo lygio valstybes. Pavyzdžiui, Braziliją, Lenkiją, Latviją, Ispaniją ir Italiją.</p>
<blockquote>
<p>Tarptautinės įdarbinimo bendrovės „Deel“ duomenimis, dirbdamas užsienio IT sektoriuje, lietuvis vidutiniškai uždirba 3 535 eurus, estas – 3 677 eurus, o latvis – 3 295 eurus.</p>
</blockquote>
<p>Reikiamos kvalifikacijos darbuotojo įmonėms net nebūtina ieškoti Lietuvoje. Kai kurie darbdaviai jau naudojasi įdarbinimo platforma „Upwork“, kurioje pagal nusistatytą kryptį gali ieškoti nuotoliniu būdu dirbančio darbuotojo.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/nuotolinis.jpg" alt="" /></p>
<h2>Gavo milžinišką dotaciją</h2>
<p>O štai dar įdomiau tai, kad 2009 m. milžinui „Barclay's“ prikviesti į Lietuvą tuo metu premjero pareigas ėjęs Andrius Kubilius ir Ūkio ministras Dainius Kreivys atseikėjo milžinišką 14 mln. litų dotaciją. </p>
<blockquote>
<p>„Barclays“ atėjimas Lietuvai kainavo iki 14 mln. litų, tačiau, jeigu pasižiūrėsite, kiek bankas sumokėjo per tuos 10 metų į valstybės biudžetą, tai didelė suma, per metus gal apie 90 mln. litų „Barclays“ sumokėdavo į biudžetą. Taigi ta dotacija atsipirko jau per 3–4 mėnesius“, – teigė D. Kreivys[10].</p>
</blockquote>
<h2>Taikomos pelno mokesčio lengvatos</h2>
<p>Oficialiame Finansų ministerijos portale taip pat nurodoma, kad investicijoms ir inovacijoms yra taikomos pelno mokesčio lengvatos[11]. Nuo 2018 m. sausio 1 d. taikomos vienų metų pelno mokesčio atostogos veiklą pradedančioms smulkioms įmonėms, pirmaisiais veiklos metais atleidžiant jas nuo pelno mokesčio.</p>
<p>O štai įmonės, kuriančios naujausias technologijas ir vėliau jas panaudojančios savo veikloje, gauna trigubą mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) sąnaudų atskaitymą, t. y. leidžiama tris kartus iš pajamų atskaityti įmonių sąnaudas, patirtas atliekant MTEP darbus.</p>
<p>Taip pat leidžiama per dvejus metus nurašyti į sąnaudas MTEP veikloje naudojamo ilgalaikio turto įsigijimo kainą, o nuo 2018 m. MTEP komercializavimui taikomas sumažintas 5 proc. pelno mokesčio tarifas MTEP veikloje sukurtų išradimų komercializavimui.</p>
