Iš Lietuvos biudžeto partijoms kasmet padalinamos milijoninės sumos

Lietuvos partijos kas pusmetį gauna valstybės dotacijas: 1 rinkėjo balsas įkainotas ~0,5 Eur suma

Žvelgiant į stambiausias, daugiausiai narių bei lėšų turinčias partijas gali susidaryti klaidingas įspūdis, jog jos išgyvena tik iš savo bendrapartiečių suneštų lėšų ir pavienių geradarių. Iš tiesų realybė yra kiek kitokia: visos politinės partijos, kurios geba surinkti pakankamai balsų per rinkimus, vėliau gauna dosnias valstybės dotacijas. O kuo daugiau balsų surenkama, tuo didesnė milijoninių sumų dalis atitenka konkrečiam politiniam dariniui.

Tad taip populiariausios partijos kasmet džiaugiasi mokesčių mokėtojų suneštomis solidžiomis sumomis. O mažos, didelio populiarumo nesulaukusios ar naujos partijos atvirkščiai – negauna nieko arba tenkinasi tik labai nedidelėmis dotacijomis.

Lietuvos politinių partijų finansavimas iš valstybės biudžeto reglamentuojamas teisės aktais. Pagal dabartines taisykles, valstybės biudžeto asignavimus gauna tik tos partijos, kurioms pavyksta Seimo ir savivaldybių tarybų rinkimų metu perkopti 2 proc. visų rinkėjų balsų kartelę.

O gaunamų asignavimų dydis tiesiogiai priklauso nuo rinkėjų balsų, gautų per rinkimus. Kitaip tariant, kiekvienas rinkėjo balsas įgauna kainą. Kas pusmetį vieno rinkėjo balso finansinis koeficientas šiek tiek skiriasi, tačiau siekia ne mažiau nei 0,5 euro.

Pavyzdžiui, pirmąjį šį metų pusmetį vieno rinkėjo finansinis koeficientas buvo 0,567940498366611 euro, o antrajį pusmetį – 0,576536259348249 euro.

Taigi, kasmet bendra asignavimų suma vis keičiasi, mat tai priklauso ne tik nuo gautų balsų, bet ir nuo bendros valstybės biudžeto išlaidų sumos. Partijoms skirta dotacija negali viršyti 0,05 procento valstybės biudžeto išlaidų. Tačiau nepaisant to, kad 0,5 euro už balsą ar mažiau nei 0,05 proc. valstybės išlaidų gali nuskambėti kaip labai nedideli pinigai, iš tiesų politinės partijos kasmet išsidalina milijonines sumas.

Šiais metais partijos išsidalino beveik 5,9 mln. Eur

Vien per šiuos metus didžiosioms partijoms buvo išdalinta beveik 5,9 mln. eurų valstybės dotacijų.

Pirmąjį šių metų pusmetį valstybės biudžeto asignavimai buvo skirti 12 politinių partijų, kurioms paskirstyta daugiau nei 2,967 mln. eurų. Kaip ir visuomet, konkrečios sumos išdalintos atsižvelgiant į rinkimų rezultatus, tačiau taip pasielgta tik su 11 partijų. Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, kuri susibūrė jau po 2020 m. seimo rinkimų, pasinaudojo įstatyme numatyta išimtimi, kai valstybės lėšos skiriamos ir seimo rinkimuose nedalyvavusiai, bet parlamentinę frakciją turinčiai politinei jėgai.

Daugiausiai – 780,4 tūkst. eurų – teko Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams. Antroje vietoje likusiai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai skirta 478,2 tūkst. eurų, o socialdemokratai gavo 413,6 tūkst. eurų^[1].

Pirmąjį šių metų pusmetį Liberalų sąjūdis gavo daugiau kaip 235 tūkst. eurų dotaciją, Darbo partija – beveik 208 tūkst. eurų, Laisvės partija – 168 tūkst. eurų, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga – 147,6 tūkst. eurų.

Likusios keturios partijos išsidalino gan menkesnes sumas: Lietuvos regionų partija – 99,6 tūkst. eurų, partija „Laisvė ir teisingumas“ – per 83,8 tūkst. eurų, Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) – 73,7 tūkst. eurų, o Lietuvos žaliųjų partija – 62,5 tūkst. eurų dotacijų.

Šių metų antrojo pusmečio valstybės dotacijos vėlgi buvo skirtos 12 politinių partijų. VRK joms paskirstė 2,751 mln. eurų. Konkrečios sumos, kaip ir prieš tai, priklausė nuo to, kiek rinkėjų balsų partijos gavo per paskutinius savivaldybių, 2019 m. Europos Parlamento (EP) ir 2020 m. seimo rinkimus.

Kaip ir buvo galima tikėtis, didžiausią pyrago dalį ir vėl atsiriekė tuo metu daugiausiai rinkėjų balsų gavę ir 2020-2024 metų seime valdančiaisiais buvę konservatoriai. Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai (TS–LKD) antrąjį šių metų pusmetį gavo daugiau nei 775 tūkst. eurų^[2].

Beveik pusė milijono, t. y. beveik 482 tūkst. eurų, atiteko Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS), o socialdemokratams iš valstybės paskaičiuota daugiau nei 417 tūkst eurų siekianti suma.

Gan nemenkomis dotacijomis antrąjį pusmetį galėjo džiaugtis ir kitos partijos. Liberalų sąjūdžiui buvo numatyta maždaug 236 tūkst. eurų, Darbo partijai priskaičiuota beveik 210 tūkst. eurų, Laisvės partijai atiteko bene 167 tūkst. eurų, Lietuvos lenkų rinkimų akcijai–Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA–KŠS) priskaičiuota maždaug 149 tūkst. eurų, Lietuvos regionų partijai buvo numatyta šiek tiek daugiau kaip 100 tūkst. eurų, partijai „Laisvė ir teisingumas“ – per 76 tūkst. eurų, Tautos ir teisingumo sąjungai (centristams, tautininkams) – beveik 75 tūkst. eurų, o Lietuvos žaliųjų partijai – daugiau nei 62 tūkst. eurų.

Beje, verta pažymėti, kad šį pusmetį beveik 174 tūkst. eurų dotacija buvo skirta ir Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“. Kaip ir prieš tai, jau po 2020 m. seimo rinkimų susibūrusi politinė jėga ir vėl galėjo džiaugtis valstybine parama, nes pasinaudojo Politinių organizacijų įstatyme numatyta išimtimi.

Taigi, vos per vienerius metus daugiausiai balsų gavusios partijos susižėrė pavydėtinas sumas:

• Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai: 1 555 673 Eur,
• Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga: 960 151 Eur,
• Lietuvos socialdemokratų partija: 831 433 Eur,
• Liberalų sąjūdis: 471 228 Eur,
• Darbo partija: 417 920 Eur,
• Laisvės partija: 334 976 Eur,
• Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga: 296 608 Eur,
• Lietuvos regionų partija: 199 920 Eur,
• Partija „Laisvė ir teisingumas“: 160 492 Eur,
• Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai): 148 578 Eur,
• Lietuvos žaliųjų partija: 125 021 Eur.
  

Per dešimtmetį partijos gavo daugiau nei 95,6 mln. Eur biudžeto lėšų: konservatoriai – daugiau nei 14 mln.

Remiantis VRK duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį (2015-2024 m.) šalies partijoms iš valstybės biudžeto iš viso skirta net 95 653 797 eurai^[3].

Veikiausiai nieko nenustebins faktas, jog nuo šios įspūdingos sumos didžiausią dalį yra gavę stambiausios Lietuvos partijos.

Rekordininkai yra TS-LKD, kurie 2015-2024 metų laikotarpyje gavo daugiau nei 14 mln. eurų. Antroje vietoje liko LVŽS su daugiau nei 9,3 mln. eurais, o trečioje – socialdemokratai su daugiau nei 9,1 mln. eurų.

Nuo jų smarkiai atsiliko, tačiau per dešimtmetį vis tiek nemenką sumą surinko Liberalų sąjūdis ir Darbo partija. Abi šios politinės jėgos gavo po daugiau nei 5 mln. eurų iš valstybės biudžeto.

Toliau išsidėsto Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga su daugiau nei 3,1 mln. eurų, šiuo metu likviduojama^[4] partija „Tvarka ir teisingumas“, kuri gavo daugiau nei 2,2 mln. eurų ir Laisvės partija, sėkmingai įsisavinusi daugiau nei 1,2 mln. eurų. Visos kitos partijos per dešimtmetį iš valstybės gavo net milijono nesiekiančias sumas.

Tikslios didžiausios 2015-2024 m. asignavimų sumos atrodo taip:

1. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai: 14 095 801 Eur
2. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga: 9 334 552 Eur
3. Lietuvos socialdemokratų partija: 9 108 056 Eur
4. Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis: 5 488 332 Eur
5. Darbo partija: 5 425 955 Eur
6. Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga: 3 122 919 Eur
7. Partija Tvarka ir teisingumas (likviduojama): 2 291 320 Eur
8. Laisvės partija: 1 248 644 Eur

Politinių partijų biudžetas pildomas ir kitais būdais

Verta paminėti, kad be valstybės biudžeto asignavimų, politinės partijos gauna įvairų kitą finansavimą. Nemenkos lėšos yra surenkamos iš nario mokesčių. Kiekvienos partijos nariai moka tam tikrą sumą, kuri nustatoma pagal partijos vidaus taisykles. Tačiau nario mokestis yra ribojamas – vienas asmuo per metus negali sumokėti daugiau kaip 20 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių (VMDU)^[5]. Taip siekiama užtikrinti, jog partijos nepriklausytų nuo pavienių asmenų finansavimo ir išlaikytų demokratinį veiklos principą.

Aukos ir parama taip pat sudaro reikšmingą politinių partijų finansavimo dalį. Politinės partijos gali priimti aukas tik iš Lietuvos Respublikos piliečių, kurie yra deklaravę savo turtą ir pajamas. Aukų suma vienam asmeniui ribojama iki 20 VMDU per metus. Juridiniai asmenys (įmonės ir organizacijos) negali finansuoti partijų, siekiant išvengti interesų konfliktų ir užtikrinti, kad politiniai sprendimai nebūtų veikiami verslo grupių interesų.

Kitas reikšmingas finansavimo šaltinis yra likusios lėšos iš ankstesnių politinių kampanijų. Politinės partijos turi teisę naudoti šias lėšas savo veiklai, tačiau jos privalo būti tiksliai apskaitytos ir deklaruotos.

Partijos taip pat gali gauti pajamų iš savo veiklos, pavyzdžiui, nuomodamos nekilnojamąjį turtą ar vykdydamos kitą leidžiamą komercinę veiklą. Visos šios pajamos turi būti naudojamos tik politinei veiklai ir negali būti skirtos asmeninei ar komercinei naudai.

Per rinkimų kampanijas partijos gali organizuoti lėšų rinkimą arba gauti paramą iš rėmėjų. Šios lėšos taip pat turi būti viešai deklaruotos, o jų panaudojimas – griežtai reglamentuotas. Be to, partijos gali gauti finansavimą viešųjų projektų įgyvendinimui, jei jų veikla atitinka nustatytus kriterijus. Šios lėšos dažniausiai yra skirtos švietimo, pilietinės visuomenės stiprinimo ar panašiems tikslams.