Partijų finansavimas: socialdemokratai su beveik 1,5 mln. eurų prieš mažąsias partijas su kukliomis lėšomis

Skvernelio Demokratai kaip politiniai naujokai, gauna gana neblogą valstybės „ranką“

Iki laukiamiausių seimo rinkimų likus nepilnai dviem mėnesiams, politinės jėgos atsiduria po padidinamuoju stiklu. Politinių kampanijų didžiuosiuose miestuose kone nematyti, tad darosi įdomu, kiek pinigų leidžiama ruošiantis rinkimams ir kokį finansavimą gauna pagrindinės šalies politinės jėgos.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, ekspremjero Sauliaus Skvernelio vedama Demokratų partija „Vardan Lietuvos“ prieš rinkimus gavo įspūdingą – beveik 540 tūkst. eurų finansavimą iš įvairių šaltinių. Štai partijai buvo maloni ir pati valstybė, skyrusi 352 tūkst. eurų iš biudžeto lėšų, dar 64 343,17 Eur pervedė VMI iš gyventojų savanoriškai skirtos metinio pajamų mokesčio dalies^[1].

Dosnūs partijai buvo ir kiti finansavimo šaltiniai (tarp kurių gali būti ir fiziniai asmenys) – iš jų susirinkta beveik 81 tūkst. Eur siekianti suma.

Konkrečiai politinei kampanijai valstybė skyrė 194 955 Eur sumą, o bendrai šiam tikslui buvo išleisti 239 135 Eur. Didžiausią, 393,25 Eur sumą, demokratai skyrė reklaminių plokštumų nuomai lauke.

Socialdemokratų rinkiminėje sąskaitoje - beveik 1,5 mln. eurų iš įvairių finansavimo šaltinių

Beveik milijoną iš valstybės susižėrė europarlamentarės Vilijos Blinkevičiūtės vedamas socialdemokratų sąrašas – naujausiais duomenimis, šiems buvo skirti 812 946 Eur valstybės biudžeto asignavimai^[2]. Iš gyventojų pajamų mokesčio partija taip pat susirinko dar 205,5 tūkst. eurų, o skolingi neliko ir kiti (nenurodyti) finansavimo šaltiniai, skyrę dar 140,4 tūkst. Eur. Bendrai partijos turimos lėšos iš finansavimo šaltinių siekia beveik pusantro milijono eurų.

Natūralu, kad ir socialdemokratų galimybės skirti lėšas politinei kampanijai – gerokai didesnės. Štai šiam tikslui kartu su valstybės biudžeto asignavimais jau buvo išleisti 450 835 eurai.

Didžiausia – 1 737,66 eurų – suma buvo išleista reklamai laikraštyje „Šilalės artojas“ prieš 2023 m. kovo 5 d. savivaldybių merų ir tarybų rinkimus.

„Valstiečiai“ su jiems skirtu finansavimu tik šiek tiek nusileido socialdemokratams

Kiek mažesnis, bet taip pat milijoną eurų perkopęs finansavimas teko Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai, gavusiai 1 260 403,62 eurus, iš jų – beveik milijonas eurų iš valstybės, beveik 68 tūkst. eurų iš GPM ir dar 183 310 eurų iš kitų finansavimo šaltinių^[3].

Savo politinei kampanijai „valstiečiai“ jau išleido beveik 1,3 mln. eurų, didžiausias sumas išleisdami vaizdo įrašų filmavimams bei montavimams.

Lietuvos regionų partijai buvo skirtas mažesnis finansavimas nei „darbiečiams“

Gerokai mažesniu finansavimu tenkinasi Jono Pinskaus Lietuvos regionų partija, bendrai surinkusi 272 658,07 Eur sumą. Šią sumą sudaro 21 071,26 eurai iš GPM, taip pat beveik 40 tūkst., surinktų iš kitų finansavimo šaltinių.

Politinei kampanijai buvo išleista beveik 74 tūkst. eurų, tačiau kol kas partija nedetalizavusi, kaip išleido šiuos pinigus kuriant savo įvaizdį prieš rinkimus.

Tuo tarpu prieš pat seimo rinkimus pradėjusi byrėti Darbo partija gali pasigirti kone perpus didesniu finansavimu nei ganą aktyvi Regionų partija. Štai „darbiečiams“ iš valstybės biudžeto buvo skirtas 434 622 eurų finansavimas, iš GPM beveik 38 tūkst., o iš kitų finansavimo šaltinių – beveik 52 tūkst. eurų.

Iš viso partija iš visų finansavimo šaltinių susirinkusi kiek daugiau nei pusę milijono – 540 234,85 eurus. Iš jų beveik 257 tūkst. eurų skyrusi savo politinei kampanijai. Pavyzdžiui, 1 008,11 Eur išleido reklamai, pirktai per UAB „Pirum“.

Didžiausią finansavimą turi TS-LKD

Ir štai paslaptis, dėl kurios atsiranda tų, kurie už dabartinius konservatorius balsuotų ir vėl. Tai – didelis partijos gaunamas finansavimas, o iš to ir sekančios didesnės galimybės informacinei sklaidai ir provakarietiškai reklamai socialiniuose tinkluose.

TS-LKD turi rekordines finansines galimybes – iš viso daugiau nei 2,5 mln. eurų. Šią sumą sudaro didžiuliai valstybės asignavimai, siekiantys beveik 1,6 mln. Eur, kiek daugiau nei 632 tūkst., susirinktų iš GPM ir beveik 350 tūkst., gautų iš kitų finansavimo šaltinių.

Partija savo politinei kampanijai jau skyrusi 678 tūkst. eurų, iš kurių didžiulės sumos metamos reklamai „Google“ ir laikraščiuose.

Koaliciniai TS-LKD partneriai – Laisvės partija – iš viso gavusi beveik 620 tūkst. eurų finansavimą, iš kurių 317 tūkst. – iš valstybės biudžeto bei gana didelę dalį iš GPM – beveik 265 tūkst. eurų. Kiti finansavimo šaltiniai partijai ne itin dosnūs ir skyrė 20,5 tūkst. eurų sumą.

Kone trečdalį gautų lėšų (252 tūkst. eurų) partija skyrusi savo rinkiminei kampanijai, kur didžiausias sumas sumoka privatiems asmenims už... grafinio dizaino darbus. Pavyzdžiui, Jekaterinai Smirnovai už tai buvo sumokėti beveik 9 tūkst. eurų.

Įdomu ir tai, kad už naujai politikoje pasirodžiusius „laisviečius“ tik šiek tiek daugiau finansavimo sulaukė ir Liberalų sąjūdis. Partijos turimos lėšos siekia 712 tūkst. eurų ir didžiausią jų dalį – 474 tūkst. – sudaro valstybės skirti asignavimai ir 171,6 tūkst. eurų iš GPM. Pajamų iš kitų šaltinių liberalai nenurodė gavę.

Sąlyginai maža suma – beveik 141 tūkst. eurų – buvo skirta ir Liberalų sąjūdžio rinkiminei kampanijai. Daugiausiai lėšos naudotos reklamai socialinėje platformoje „Facebook“.

Kai kurios mažosios partijos valstybės asignavimų nematė išvis

Kiek kita situacija su mažosiomis politinėmis partijomis – finansavimas išties mažas, o kai kurios iš jų net ir lėšų iš valstybės biudžeto negauna, tad tenka suktis su tiek, kiek pavyksta sulaukti iš norinčiųjų tokioms partijoms padėti.

Štai valstybinių lėšų nematė Nacionalinis susivienijimas – visas turimas lėšas – 145,5 tūkst. eurų – sudaro iš GPM gautos lėšos (109,5 tūkst. Eur) ir beveik 9,6 tūkst. iš kitų finansavimo šaltinių. Savo politinei kampanijai partija išleido beveik 41 tūkst. eurų.

Panašus likimas teko ir naujai įsikūrusiai Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijai, bendrai surinkusiai tik 3 tūkst. eurų finansavimą. Beveik visos lėšos buvo skirtos iš surinkto GPM. Partija taipogi dar neskyrė lėšų savo politinei kampanijai įgyvendinti.

Beveik 165 tūkst. eurų iš valstybės gavo partija „Laisvė ir teisingumas“ ir su 37 tūkst. iš GPM bei beveik 30 tūkst. eurų iš kitų finansavimo šaltinių, surinko beveik 234 tūkst. eurų finansavimą. Iš šios sumos 94,2 tūkst. eurų skyrė savo politinei kampanijai.

Panašų finansavimą gavo ir Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai). Iš viso partija turi beveik 174 tūkst. eurų, iš kurių beveik 151 tūkst. skyrė valstybė, 5 192 eurus gyventojai skyrė iš GPM ir beveik 18 tūkst. pervesta iš kitų finansavimo šaltinių. Beveik pusė (86,3 tūkst. Eur) turimų lėšų buvo skirtos rinkiminei kampanijai.

VRK apskaičiavo, kiek Lietuvai kainavo šiemet įvykę rinkimai

Tuo tarpu VRK atskleidė, kad net su šiemet įvykę rinkimai ir referendumas dėl dvigubos pilietybės – mokesčių mokėtojams tai atsiėjo beveik 32 milijonus eurų.

Iš šių lėšų buvo sumokėti atlyginimai komisijos nariams, padengtos išlaidos už kanceliarines priemones, ryšio paslaugas ir net sumokėta už stebėtojų, atvykusių iš užsienio, apgyvendinimą.

77 primena, kad 2020-aisiais įvykę seimo rinkimai Lietuvai atsiėjo 16 mln. eurų.