Per kelias dienas į Lietuvą grįžo daugiau nei pusantro šimto anksčiau Minske sulaikytų vilkikų
Iki penktadienio ankstaus ryto į Lietuvą iš Baltarusijos grįžo iš viso 153 vilkikai, kurie kelis mėnesius buvo sulaikyti Minsko sprendimu. Šią informaciją BNS naujienų agentūrai patvirtino Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).
Didžioji dalis transporto priemonių kirto sieną per Medininkų punktą – čia įvažiavo 98 vilkikai, dar 55 grįžo per Šalčininkus. Pasak VSAT, srautas yra gana intensyvus, nors ir nėra visiškai tolygus.
Vairuotojų sudėtis taip pat išlieka panaši – daugumą jų sudaro Baltarusijos piliečiai, turintys leidimus gyventi Lietuvoje. Lietuvių tarp jų yra mažiau, taip pat pasitaiko pavienių kitų šalių piliečių.[1]
Vilkikų judėjimas vyksta sklandžiau, tačiau situacija pasienyje dar nėra iki galo normalizuota
Institucijos teigia, kad grįžtančių vilkikų srautui suvaldyti pasienyje buvo imtasi papildomų priemonių. Transporto priemonėms sudarytos atskiros eismo juostos, o muitinės pareigūnų skaičius padidintas.
Dėl to procedūros vyksta gana greitai, o didesnių trikdžių ar dokumentų patikros problemų kol kas nefiksuojama. Tai leidžia manyti, kad bent techninė proceso pusė šiuo metu veikia sklandžiai.
Vis dėlto pati situacija dar negali būti laikoma visiškai išspręsta. Vilkikų grįžimas vyksta etapais, o tolesnė eiga priklausys nuo Baltarusijos institucijų sprendimų.[2]
Vilkikų sulaikymo krizė kilo po pasienio įtampos ir vežėjams kainavo milijonus
Ši situacija susiformavo dar praėjusių metų rudenį, kai Lietuva, reaguodama į saugumo incidentus pasienyje, laikinai uždarė kai kuriuos kontrolės punktus. Po to Baltarusijos pusė apribojo lietuviškų vilkikų judėjimą ir nukreipė juos į specialias aikšteles.
Dalis transporto priemonių ten buvo laikomos mėnesius, o vežėjai patyrė reikšmingų nuostolių. Verslo atstovai anksčiau yra minėję, kad nuostoliai gali siekti keliasdešimt milijonų eurų.
Nors dalis vilkikų jau grįžta į Lietuvą, pati situacija rodo platesnę tendenciją – transporto ir logistikos sektorius tampa itin jautrus geopolitiniams sprendimams. Tai reiškia, kad net ir šiai krizei slopstant, neapibrėžtumas verslui išlieka.
