1944 m. Raudonajai armijai artėjant prie Lietuvos mūsų tautiečiai, pasitraukę į Europos gilumą, tikėjosi greit grįšę gimtinėn. Laikinai įsikūrę išvietintųjų asmenų (Displaced Persons) stovyklose ir jausdamiesi politiniais tremtiniais, jie vylėsi, kad bus atstatyta tarptautiniu lygiu tiesa ir galės tęsti savo gyvenimus nepriklausomę atgavusioje Lietuvoje…Šias viltis stiprino malda ( žr. priedą)
…
Lietuvos vizija 1948 m.
Lietuviai, pasitraukę nuo raudonojo teroro ir atsidūrę Vakaruose, nuolat beldėsi į Pasaulio galinguosius ir Žmonijos sąžinę, prašydami užtarti Lietuvos Laisvės byloje ir padėti atstatyti Valstybės Nepriklausomybę. Šie tautiečiai pasirinko politinio emigranto kelią ir jautėsi esą mobilizuotieji kovoj už Tėvynės laisvę ir nepriklausomybę. Taipogi savo svajonėse turėjo Lietuvos viziją. Artinantis Lietuvos Nepriklausomybės 30-mečiui, 1948 m. toji vizija išdėstyta keturiais punktais (žr.priedą- Tėviškės garsas, 1948 m. sausio 7d. p.3.) :
Slapukai
Naudojame būtinuosius slapukus platformos veikimui. Analitinius ir rinkodaros slapukus įjungiame tik gavę jūsų sutikimą — galite bet kada pakeisti pasirinkimą.