IŠEITI IŠ KOMFORTO ZONOS

Sunku būtų net suskaičiuoti, kiek prirašyta įvairiausių knygų ir kiek priorganizuota visokiausių mokymų tema „Kaip išeiti iš komforto zonos?“. O kiek žmonės tokiems seminarams išleidžia pinigų !!! Pasaulio mastu susidarytų milijardai.

O štai mūsų finansų ministrė G. Skaistė siūlo kur kas paprastesnį variantą išėjimui iš komforto zonos. Tam tikslui nereikia net savo „karkaso“ nuo sofkės pakelti.

„Tiesiog mokėkite didesnius mokesčius ir išeisite iš komforto zonos“, - sako finansų ministrė.

O jei tiksliau:

„Visi turime išeiti iš savo komforto zonos ieškodami sprendimų, kad gynyba sulauktų tokio finansavimo, koks yra reikalingas“.

Tai va, gerbiamieji, sėdėkite ant sofkės ir ieškokite sprendimų, tiksliau sutikite su nesibaigiančiu mokesčių didinimu ir kaip mat išeisite iš tos nelemtos komforto zonos.

O visiems gyvenimo koučeriams patarčiau: baikite jūs tuos savo mokinius tampyti po medžius, stačias uolas ir 5,5km aukščio kalnus. Tiesiog pasakykite savo mokiniams, kad reikės mokėti nuolat didėjančius mokesčius, ir žinių ištroškę mokiniai kaip mat šaute šaus iš tos komforto zonos. Greičiau, nei po šuolio parašiutu.

O mokesčių tai juk reikės vis daugiau ir daugiau. Šiandien reikės vieno papildomo tanko, rytoj -antro, poryt – trečio. Nes nūū gi nesaugu nei su vienu, nei su antru, nei su trečiu...

Beje, besiruošiantiems pirkti naują knygą, kuri vadinasi „kaip išeiti iš komforto zonos“, patarčiau neskubėti. Tiesiog ir toliau rinkite dabartinę vyriausybę ir, garantuoju, jūs niekada nebūsite komforto zonoje.

O jei rimtai, tai pati didžiausia komforto zona yra ten, kur sėdi pritariantys patiems kvailiausiems vyriausybės plepalams, tokiems, kaip „didesni mokesčiai garantuos mums didesnį saugumą“. Sėdėti tame šiltame š... yra labai patogu. Nes ten nereikia prieštarauti „sisteminiam“ naratyvui, net jei tai būtų pati didžiausia kvailystė, ten reikia tik paklusniai linksėti galva, įtikti premjerei, identifikuoti save, kaip labai teisingai mąstantį ir išsilavinusį pilietį, pasirašyti „teisingas“ peticijas, pačiam prašyti didinti mokesčius ir mėgautis buvimu „teisingoje“ bandoje. Fantastika!!! Juk buvimas savimi ir tarnavimas savo, o ne “sisteminėms” vertybėms kartais būna sunkesnis už lipimą į 5,5 km aukščio kalnus.