Tiems, kam įdomu užkulisiai:
„Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pastarosiomis savaitėmis viešai užsiminė, kad jis būtų atviras diskusijoms dėl karo Ukrainoje užbaigimo Maskvos sąlygomis, nes Kijevo karinis aktyvumas stringa.
Susitarimo, kurio greičiausiai norėtų Rusijos vadovas, kontūrus galima įžvelgti taikos sutarties projekte, kurį Rusijos ir Ukrainos derybininkai parengė 2022 m. balandį, praėjus maždaug šešioms savaitėms nuo karo pradžios. Vakarų pareigūnai ir analitikai sako, kad tie tikslai po dvejų metų kovų iš esmės nesikeičia: paversti Ukrainą sterilizuota valstybe, nuolat pažeidžiama Rusijos karinės agresijos.
Nors bendri galiausiai nesėkmingų taikos derybų kontūrai buvo atskleisti, visas 17 puslapių dokumentas, kurį peržiūrėjo "The Wall Street Journal" ir kiti su derybomis susipažinę asmenys, nebuvo paviešintas.
Dokumente, datuotame 2022 m. balandžio 15 d., išdėstyta, kaip abiejų pusių derybininkai siekė užbaigti kovas, sutikdami paversti Ukrainą "nuolat neutralia valstybe, nedalyvaujančia kariniuose blokuose", kuriai būtų uždrausta atkurti savo kariuomenę su Vakarų parama, o Krymas liktų faktiškai kontroliuojamas Rusijos.
Galiausiai jokio susitarimo nebuvo pasiekta. Paaiškėjo Rusijos karo nusikaltimų Ukrainoje mastas, pagerėjo Ukrainos karinė padėtis, o Vakarai Kijevui paremti tiekė ginklus.
Šiandien Ukraina sako, kad nepradės taikos derybų, kol Rusija neišves kariuomenės iš savo šalies. Dvejus metus trukęs konfliktas užgrūdino Ukrainos viešąją nuomonę prieš bet kokį taikos susitarimą, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo, kad bet koks karo veiksmų nutraukimas paprasčiausiai leistų Rusijai vėl apsiginkluoti ir geriau pulti Ukrainą toliau. Analitikai teigia, kad karinė pergalė bet kuriai pusei atrodo vis labiau nepasiekiama.
Dokumentas rodo, kokias dideles nuolaidas svarstė Ukrainos derybininkai, nes Kijevas pirmosiomis karo savaitėmis kovojo su sunkumais. Jis taip pat primena apie kompromisus, kuriuos Rusija gali mėginti priversti Ukrainą nuryti, jei Vakarų karinė parama nutrūks ir Rusija pasieks didelių teritorinių laimėjimų.
Sutarties projekte teigiama, kad Ukrainai, nors ir būtų leista siekti narystės ES, nebūtų leista prisijungti prie karinių aljansų, tokių kaip Šiaurės Atlanto sutarties organizacija. Ukrainos teritorijoje nebūtų leidžiama laikyti užsienio ginklų. Ukrainos kariuomenė būtų sumažinta iki tam tikro dydžio. Rusija siekė apriboti viską, pradedant karių ir tankų skaičiumi ir baigiant didžiausiu Ukrainos raketų šaudymo nuotoliu.
——————
Vakarų pareigūnai įspėja, kad, nepaisant dvejus metus trukusių brangiai kainuojančių kovų, V. Putinas ir toliau siekia maksimalistinių tikslų Ukrainoje, įskaitant režimo pakeitimą Kijeve, kad būtų sukurta Kremliui palanki valstybė.
Bet koks Ukrainos taikos susitarimas "palieka ją Rusijos malonei dėl bet kokio invazijos pasikartojimo ateityje", - sako Jungtinės Karalystės analitinio centro "Conflict Studies Research Centre" direktorius Keiras Gilesas.
Pasak analitinio centro "Chatham House", nuo pirmosios invazijos į Rytų Ukrainą ir Krymo aneksijos 2014 m. Rusija pažeidė daugiau kaip 400 tarptautinių sutarčių ir konvencijų. Anksčiau sudarytomis paliaubomis ar taikos sutartimis, kuriose Rusija dalyvavo Gruzijoje, Sirijoje ir Ukrainoje, Kremlius vėliau pasinaudojo siekdamas sau naudos, teigia Gilesas.
Pirmasis preliminarių taikos derybų raundas prasidėjo praėjus vos kelioms dienoms po 2022 m. vasario mėn. invazijos. Rusijos ir Ukrainos derybininkai iš pradžių susitiko Baltarusijoje, paskui persikėlė į Turkiją ir derybas su pertraukomis tęsė iki balandžio mėn. Atrodo, kad parengtas dokumentas laisvai remiasi 1990 m. sutartimi, kuria buvo sukurta suvienyta Vokietija ir pagal kurią Sovietų Sąjungos kariai paliko Rytų Vokietiją su sąlyga, kad šalis atsisakys branduolinių ginklų ir apribos savo kariuomenės dydį.
Į sutarties su Ukraina projektą įtrauktas užsienio ginklų, "įskaitant bet kokio tipo raketinius ginklus, ginkluotąsias pajėgas ir formuotes", uždraudimas. Maskva norėjo, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų skaičius neviršytų 85 000 karių, 342 tankų ir 519 artilerijos vienetų. Ukrainos derybininkai norėjo 250 000 karių, 800 tankų ir 1900 artilerijos vienetų, teigiama dokumente. Rusija norėjo, kad Ukrainos raketų veikimo nuotolis būtų ne didesnis kaip 40 kilometrų (apie 25 mylios).
Kiti klausimai liko neišspręsti, ypač tai, kas nutiktų, jei Ukraina būtų užpulta. Rusija norėjo, kad visos valstybės garantės susitartų dėl atsako, o tai reiškia, kad vieningas atsakas buvo mažai tikėtinas, jei pati Rusija būtų agresorė. Ukrainos derybininkai pageidavo, kad užpuolus Ukrainą jos oro erdvė būtų uždaryta, o tam reikėtų, kad valstybės garantės užtikrintų neskraidymo zonos taikymą ir kad garantės suteiktų ginklų - šiai sąlygai Rusija nepritarė.
Rusija norėjo įtraukti Baltarusiją kaip garantą; Ukraina norėjo įtraukti Turkiją. Ukrainos derybininkai kursyvu išskyrė tekstą, kuriame nurodė, kad atsisako aptarti Rusijos sąlygą, kuria reikalaujama, kad Kijevas atsiimtų reikalavimus, jog jam būtų taikoma Tarptautinio baudžiamojo teismo, vykdančio baudžiamąjį persekiojimą už karo nusikaltimus, jurisdikcija, teigiama dokumente. Jie taip pat neratifikavo sąlygos dėl visų abipusių sankcijų atšaukimo.
Derybos tęsėsi - net dėl padidinimo, tačiau galiausiai 2022 m. birželio mėn. jos buvo visiškai nutrauktos.”
Visas tekstas:
https://www.wsj.com/world/russia-ukraine-peace-deal-2022-document-6e12e093?mod=RSSMSN