Ką valgysime ateityje ir ar mėsa yra kenksminga?
„Tyrimai rodo, kad perdirbtų mėsos produktų reikėtų vartoti ne daugiau nei 2–3 kartus per savaitę. Daugeliui lietuvių tai skamba kaip nesąmonė. Taip yra dėl to, kad pamiršome tuos maisto produktus, kuriuos būtina vartoti kasdien, tarkime, geruosius angliavandenius ir ląstelieną“, – sako LSMU gyvensenos medicinos studijų programos vadovas dr. Tomas Vaičiūnas.
Pasak mokslininko, šiandien mes per daug vartojame perdirbtų mėsos produktų ir sočiųjų riebalų, kurių gamtoje randama tik gyvūninės sudėties produktuose. Per daug suvartojame alkoholio, cukraus turinčių produktų. Labai mažai – gerųjų riebalų, itin naudingų mūsų imuninei, endokrininei, virškinimo sistemai, apskritai, sveikatai, kurių gamtoje aptinkama TIK augalinės kilmės produktuose.
Taip pat mažai suvartojame ląstelienos, kurios randama vaisiuose, daržovėse, sėklose, riešutuose. Nepaisant to, žmogaus organizmui būtina gauti įvairaus maisto.
Ką daro šiuolaikinis žmogus?
„Šiandien tą skonių įvairovę esame pamiršę – skrudiname, kepiname, užpilame maistą padažais, kurie suvienodina skonių struktūras“, – nuogąstauja dr. T. Vaičiūnas.
„Paradoksalu tai, kad, žiūrint istoriškai, didžiąją dalį laiko žmogus maitinosi tik augalinės kilmės produktais, nes gyvūninės kilmės produktų jis retai kada galėdavo gauti, o jei ir gaudavo, vartodavo labai mažomis dozėmis, nes reikėdavo taupyti.
Antropologų komandos tyrinėjo, kaip galėjo atrodyti tipinio paleolito laikotarpio gyventojo mityba.
Šiandien žinome, kad tipiškai kasdienę to meto žmogaus mitybą sudarydavo apie 200 g ląstelienos ir šiek tiek gyvūninės kilmės produktų. Grubiai sakant, iki 2 kg įvairiausių vaisių, daržovių ir uogų. Kiek iš mūsų tokį kiekį suvalgome šiandien?“ – retoriškai klausia mokslininkas, paneigdamas ne vieną mitybos įpročių ir populiariųjų dietų „naudos“ mitą.