- Civilinėje oro erdvėje skraido ne tik orlaiviai, bet ir raketos
- Uždaryta Irano oro erdvė sujaukė aviaciją
- Civilinių orlaivių ir karinių objektų susidūrimas tampa katastrofa
Civilinėje oro erdvėje skraido ne tik orlaiviai, bet ir raketos
Į Dubajų skridusio keleivinio lėktuvo pilotas užfiksavo Irano į Izraelį paleistas raketas, o tai reiškia, kad Iranas, prieš pradėdamas šaudyti, neįsitikino, kad oro erdvėje nėra civilinių orlaivių. Tai įvyko po to, kai Iranas paskelbė į Įzraelio pusę paleidęs net 200 balistinių raketų.
Teigiama, kad daugumą jų numušė garsioji Izraelio priešlėktuvinės gynybos sistema, tačiau dalis buvo matomos iš „British Airways“ lėktuvo, kuris tuo metu vyko į Jungtinius Arabų Emyratus (JAE). Į Dubajų skridusio keleivinio lėktuvo pilotas įrašė vaizdo įrašą, kuris pateko į internetą[1].
Incidentas reiškia, kad prieš pradėdamas šaudyti raketas, Iranas neužtikrino, kad virš šalies esančioje oro erdvėje nebūtų civilinių skrydžių, nors apie 19.30 val. vietos laiku oro linijų bendrovės ir nutraukė visas keliones virš Irano ir Izraelio.
Prasidėjus oro antuoliui, Irano, Libano, Jordanijos, Irako, Sirijos ir Izraelio oro uostai nedelsdami sustabdė skrydžius. Kai kurie jau pakilę lėktuvai buvo nukreipti į Kiprą ir Egiptą. Štai, teigiama, kad į Mumbajų skridęs Lenkijos oro linijų LOT lėktuvas priverstinai nusileido Baku, Azerbaidžane, o pakeitus maršrutą, skrydis buvo tęsiamas jau kitaip.
Po Izraelio išpuolio prieš „Hezbollah“ lyderius Libane „Lufthansa Group“, įskaitant „Austrian Airlines“, „Eurowings“, „Swiss Air“ ir kitas oro linijas, iki lapkričio 30 d. sustabdė visus skrydžius į Beirutą, iki spalio 31 d. – į Tel Avivą, o iki spalio 14 d. – į Teheraną. KLM sustabdė skrydžius į Izraelio sostinę iki metų pabaigos.
Uždaryta Irano oro erdvė sujaukė aviaciją
Iranui pradėjus raketų ataką prieš Izraelį, daugeliui avialinijų teko skubiai nutraukti skrydžius ne tik virš šių šalių, bet ir virš visų Artimųjų Rytų. Oro erdvė virš Irano, Izraelio, Jordanijos, Irako ir kitų regiono šalių buvo uždaryta, todėl oro linijų bendrovės, siekdamos užtikrinti keleivių ir įgulos saugumą, pakeitė skrydžių maršrutus.
Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra (EASA) patarė visoms Europos oro linijoms po Irano atakos prieš Izraelį vengti Irano oro erdvės.
Daugelis Europos ir Azijos oro linijų bendrovių, skraidydamos tarp daugelio populiarių krypčių, skraido virš Artimųjų Rytų ir dėl to išreiškė susirūpinimą, kad dėl būtino maršruto pakeitimo pailgės skrydžių laikas ir padidės degalų sąnaudos.
Tokios oro linijų bendrovės kaip „Japan Airlines“, „British Airways“ ir „Finnair“ pridėjo iki keturių valandų skrydžio laiko, kad išvengtų Kremliaus oro erdvės, vykdydamos skrydžius tarp Azijos ir Europos, kai buvo uždaryta Rusijos oro erdvė ir įvestos sankcijos[2].
O Irano oro erdvė yra viena iš dažniausiai naudojamų oro transporto bendrovių, keliaujančių iš Europos į Indiją ar Pietryčių Aziją.
Tačiau visame regione oro erdvė dažnai yra paveikiama čia vykstančių konfliktų. 2023 m. spalio 7 d. prasidėjus Izraelio karui prieš „Hamas“ ir Gazos Ruože, oro transporto bendrovės buvo priverstos atšaukti arba pakeisti skrydžių per Tel Avivą ir aplink jį maršrutus.
Civilinių orlaivių ir karinių objektų susidūrimas tampa katastrofa
Raketų leidimas civilinėje oro erdvėje kelia didžiules grėsmes aviacijai. Raketos gali klaidingai nusitaikyti į civilinius lėktuvus dėl netikslumų ar netinkamos įrangos identifikavimo, o civilių orlaivių radarai ir transponderiai skirti saugiai navigacijai, ne gynybai nuo raketų, todėl jie tampa lengvai pažeidžiami.
Civiliniai lėktuvai, nesusiję su karinėmis misijomis, nėra pasirengę manevruoti karinės veiklos teritorijose, tad skridimas per šias zonas gali būti mirtinai pavojingas, jei nėra tinkamai nustatyta saugi zona arba civilinė oro erdvė yra paveikta staiga.
Karinė įranga gali suklysti ir atpažinti civilinį lėktuvą kaip priešišką taikinį, ypač jei vyksta kovos operacijos arba konfliktai, o oro erdvėje tvyro sumaištis. Be to, raketų paleidimai gali trikdyti navigacijos ir ryšio sistemas, sukelti pavojų kitiems lėktuvams dėl fragmentų ar nuolaužų, sklandančių civilinėje oro erdvėje.
Tokių nelaimių jau būta – to pavyzdys MH17 skrydis. Tai buvo Malaizijos avialinijų reisinis lėktuvas, kuris buvo numuštas 2014 metų liepos 17 dieną virš Ukrainos.
Lėktuvas, skridęs iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą, buvo numuštas naudojant „Buk“ priešlėktuvinę raketų sistemą, kurios kilmė buvo iš Rusijos kariuomenės kontroliuojamos teritorijos Rytų Ukrainoje.
Lėktuvas skrido maždaug 10 km aukštyje – tai yra įprastas civilinių orlaivių skrydžio aukštis. Šio tragiško įvykio metu žuvo visi 298 žmonės.
