Klaipėdoje nusikaltėlis pro langą išmetė savo vaiką
Visą Lietuvą prieš kelerius metus sukrėtusi Matuko istorija kartojasi Klaipėdoje. Anksčiau už žmogžudystę teistas, narkotikus vartojęs vos 25 metų vyras, neapsikentęs savo penkių mėnesių kūdikio vertimo, jį purtė, mušė ir išmetė pro penktojo aukšto langą. Kūdikis neišgyveno, ligoninėje mirė. Vyro laukia jau trečiasis teismas, mat jis teistas jau du kartus, o dabar kaltinimai perkvalifikuoti iš sunkaus sveikatos sutrikdymo į žmogžudystę. Vėl jauna šeima, vėl narkotikai, vėl iš teismų neišlendantys tėvai.
Tėvas, kuris galimai serga psichine liga, šiuo metu guli psichiatrijos ligoninėje. Jis dėl kelių cigarečių mirtinai sumušė benamį dar būdamas paauglys – vos 14 metų. Dėl to, kad šiurpų nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, kalėjime praleido ne tiek jau daug laiko, o išėjęs ir vėl nusikalto – apgadino svetimą turtą[1].
Istorija kartojasi ir ne tik dėl to, kad mirė savo nuosavų tėvų rankomis sumuštas mažylis. Šeimai buvo taikoma atvejo vadyba, socialiniai darbuotojai žinojo, kas per asmuo gyvena su kūdikiu, o kūdikio mama ne vieną kartą buvo prašiusi pagalbos dėl to, kad vaiko tėvas elgiasi neadekvačiai.
Kaip ir tąkart Kėdainiuose, taip ir Klaipėdoje – visi viską žinojo, tačiau baisiausios lemties mažyliui išvengti nepavyko.
„Mes su ja [kūdikio mama] bendravome beveik kiekvieną dieną, nes aš irgi išgyvenu ir dėl sūnaus, ir dėl jos, ir dėl anūkų. Ji man sakė, kad paskutinę savaitę prieš tą įvykį kvietė ir, man rodos, nė karto nebuvo atvykusi nei policija, nei greitoji. Jis [kūdikio tėtis] pradėjo namuose lupti grindis, vaiko mama su juo jau negyveno, ji buvo pasiėmusi vaiką, bet ji vis tiek ateidavo mano sūnų prižiūrėti“, – spaudai sakė Vokietijoje gyvenanti žmogžudžio mama. Jos teigimu, jos sūnui yra šizofrenija, kurios gydytojai iki šiol… nepripažino.
„Martelė pati važiavo su juo į psichiatrinę ligoninę su greitąja ir ji maldavo gydytojų, daktarų prašė, kad paliktų jį ligoninėje, jog jis yra neadekvatus, kad ji jo bijo vien dėl jo gyvybės, ir dėl savo, ir dėl kūdikio“, – pasakojo moteris. Tiesa, medikai nieko nedarė, nes, pasak jų, grėsmės nei vaiko motinai, nei vaikui nebuvo, o ir vyras pats sakė nenorintis gultis į ligoninę.
Nelaimės dieną kūdikio mama buvo namuose su tėvu, išėjusi į virtuvę gaminti valgyti tik spėjo išgirsti triukšmą, ir įbėgusi į kambarį pamatė sumuštą vaiką. Bandė skambinti greitajai, bet vyras iš jos telefoną atėmė, o pamatęs, kad atvyksta policija, kūdikį tiesiog išmetė pro langą.
Kūdikio mamą įkalino kambaryje ir neleido jai išeiti[2].
Ačiū Dievui, kūdikis mirė
Tokiais žodžiais kritinę situaciją savo straipsnyje aprašė influenserė, buvusi žurnalisto Andriaus Užkalnio gyvenimo draugė Fausta Marija Leščiauskaitė. Gydytojai, kol dar kovojo dėl vaikelio gyvybės, sakė, kad situacija itin sunki, ir jei mažylis ir išgyvens, liks neįgalus.
„Trečiadienį paskelbus, kad mirė klaipėdiečio tėvo per langą išmestas kūdikis, lengviau atsidusau. Kaip makabriška ir ciniška, sakysite? Ne, aš tik visas tas dienas galvojau, kaip jam, negrįžtamai suluošintam paties tėvo, būtų reikėję gyventi“, – savo straipsnyje rašo moteris.
Ji teigė meldusis, kad tik vaikui nebetektų kentėti kančios, mat, jos teigimu, geriausia, kas vaikeliui galėjo nutikti – mirtis.
Iš tiesų galima rasti daug žmonių, kurie tokiems F. M. Leščiauskaitės žodžiams pritartų. Geriau jau mažylis lai nesikankina, negyvena likusio gyvenimo suluošintas, nepaeinantis, gal net nemąstantis, o jei mąstantis – žinodamas, kad jo likimas susiklostė taip dėl to, kad nuosavas tėvas jį išmetė pro langą.
Daug žmonių mąsto geriau jau mirti, nei gyventi kaip daržovei, negalinčiam pačiam pajudėti, apsitarnauti, nuolat matant artimųjų kančią slaugant ir prižiūrint žmogų, kuris gal net ir nesuvokia, kokioje padėtyje yra.
Mirtis kartais iš tiesų gali būti geresnė išeitis, kad ir kaip baisiai tai skambėtų…
Ir vis dėlto, kažin ar ši influenserės išsakyta mintis būtų tokia jau kritiškai vertinama, jei ne tai, prie ko ji istoriją privedė.
Ačiū tiems, kas vaikų nenori turėti
Anksčiau ne kartą rašiusi apie tai, kad vaikų turėti ji nenori, ir gana dažnai kalbėjusi apie tai, kad normalu yra žmonėms apsispręsti gyventi be vaikų, influenserė ir šią baisią nelaimę pritempė prie to, kad štai – ačiū, kad ne visi nori turėti vaikų, nes jų vaikai bent jau pro langus neskraido.
„Tik ar jūs pagaliau dabar sutiksite, kad vaikų – ne visiems galima turėti? Gal pagaliau priimsite mintį, kad galbūt ačiū tiems, kurie sąmoningai pasirinko vaikų neturėti? Nes gal jie patys jaučia, jog laimingo savo vaiko jie užauginti nesugebėtų, o jei sugebėtų – tada laimingi nebebūtų patys? Ar ne geriau, kad jie, štai, šitaip egoistiškai niekam nekenkia? Jų vaikai per langus neskraido“, – rašo autorė[3].
Iš tiesų reikia suprasti, kad neturėti vaikų dažniausiai pasirenka kaip tik aukštesnio socialinio ir finansinio sluoksnio žmonės. Kurie geba sudėlioti savo argumentus. Ir tokie žmonės ko gero ir nėra tie, kurie ar šiaip ar taip išmestų vaiką pro langą.
Tie, kurie žudo būdami dar 14, tikrai nėra tokie, kurie gali sąmoningai apsispręsti neturėti vaikų, nes gali jiems pakenkti.
Į tokius jos žodžius kritiškai sureagavo ir buvęs Sveikatos apsaugos ministras, psichiatras Aurelijus Veryga.
„Ir tokius mes turime “visuomenės nuomonės formuotojus“? Tokius, kurie džiaugiasi vaiko mirtimi ir sako, kad meldėsi dėl jos?
Tokius, kuriems su elementaria logika yra problema..
Džiaugiamasi, kad vaikų neturi tvarkingos šeimos, nes tada jų vaikai pro langus neskraido…
Kaip tvarkingų šeimų atsisakymas turėti vaikų išspręs socialinių, psichologinių, priklausomybių ir kitų problemų turinčių šeimų vaikų turėjimą ar neturėjimą?“, – baisėjosi politikas[4].
Ar narkomanų nužudyti vaikai duos atkirtį narkotikų dekriminalizavimui?
Abi šios istorijos jau įrašytos į vienų baisiausių Lietuvos kriminalų puslapius ir įsiėdė į žmonių širdis. Įdomu, kaip į tai, kad abu vaikeliai buvo sumušti ir nužudyti narkotikus vartojusių asmenų atsilieps Laisvės partijai, taip stumiančiai narkotikų dekrimnalizavimą?
Na, pasirodo, narkomanams simpatijas nevengianti reikšti Morgana Danielė šioje istorijoje narkotikų, kaip problemos, nei nemato…
„Dvi galimai susijusios bėdos yra senos kaip pasaulis – psichikos sveikatos paslaugos ir kvalifikuotos pagalbos (ne valstybės kontrolės ar teroro, o pagalbos) dėl smurto klausimai“, – savo socialinio tinklo paskyroje rašo ji.
Na žinoma, narkotikai čia nefigūruoja, jie juk tikrai niekaip neprisidėjo nei pašlijusios vyro psichologinės būklės, nei prie neadekvataus verkiančio kūdikio situacijos įvertinimo.
