<h2>Pasibaigus karantinui gyventojai šoko į skolų vajų</h2>
<p>Išaugę kaštai už būtiniausius mokesčius ir maistą jau verčia pasukti galvą ne tik dirbančius už mažiausią atlyginimą, bet ir tautiečius, priskiriamus vidutinei socialinei klasei. Pastariesiems mokesčių botagas kirto ne tik labiau, bet dalį jų nustūmė ir į skolinimosi liūną. Tuo tarpu kreditorių atstovai jau dabar mano, kad gyventojų skoloms augant, darosi aišku viena – iš savo finansinių klaidų nepasimokome ir toliau gyvename šia diena negalvodami apie rytojų, o tai neabejotinai reikš ir sunkesnę artėjančią žiemą. O štai „Luminor“ ekspertė neslepia, kad greitu metu gali tekti skolintis ne tik stambesniems pirkiniams, bet ir kasdieninėms reikmėms apmokėti.</p>
<p>Iš visų pusių girdimi raginimai taupyti skrieja ne šiaip sau. Jau dabar ekspertai ragina ruoštis nelengvai žiemai ir prie aukštų elektros energijos kainų prisidėsiantiems šildymo kaštams. Ir tai daroma ne veltui, mat pasirodo, kad lietuvių skolos tik auga, o iš gaunamų pajamų dauguma jau nebeišgyvena.</p>
<p>Antstolių rūmų skaičiavimais, iki šių metų skolos priverstinai buvo išieškomos iš daugiau nei 225 tūkst. asmenų, tarp kurių – 24,3 tūkst. privačių įmonių, 1,2 tūkst. biudžetinių institucijų ir organizacijų bei 230,4 tūkst. fizinių asmenų[2].</p>
<blockquote>
<p>Skaičiuojama, kad naujų skolų suma per pirmąjį pusmetį siekė beveik 300 mln. eurų. Pastebėta, kad gyventojai į skolas nėrė pasibaigus karantinui, o šiemet skolų kreivė šoktelėjo net 16 proc.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/skolos.jpg" alt="" /></p>
<h2>Nei pandemija, nei karas požiūrio į finansus nepakeitė</h2>
<p>Kreditų valdymo ekspertas, bendrovės „Legal Balance“ vadovas Marius Šlepetis pastebi, kad tokie skaičiai rodo, kad tautiečiai vis dar neatsakingai elgiasi su savo finansais ir dažnai pervertina savo galimybes.</p>
<blockquote>
<p>„Tenka pastebėti, kad dalis žmonių gyvena šia diena, neplanuoja savo biudžeto. Atsakingesnis požiūris į pinigus ir pirkinių planavimas galėtų padėti išvengti skolininko dalios. Štai pirkdamas daiktą lizingu, ne kiekvienas pirkėjas paskaito sutarties sąlygas. Neįvertina savo finansinių galimybių, kurios gali kisti. Jei dabar, tarkime, 150 eurų per mėnesį už pirkinį yra įkandama suma, tai po kelių mėnesių, pavyzdžiui, prasidėjus šildymo sezonui, ji jau gali būti sunkiai pakeliama“, – komentavo M. Šlepetis[2].</p>
</blockquote>
<p>Jo teigimu, baimė buvo labiau juntama prasidėjus karantinui, mat tai buvo beprecedentis atvejis, po kurio dauguma esą tikėjosi recesijos, kuri taip ir neatėjo. Tačiau prasidėjus karui Ukrainoje gyventojai nors pirmus mėnesius ir laukė, kas bus toliau ir vangiau skolinosi, tačiau greit atsigavo ir dabar gyvena šia diena.</p>
<p>Anot M. Šlepečio, tokia praktika – klaidinga, o šių dienų kontekste būtina turėti ir sukauptą finansinę pagalvę nenumatytiems atvejams. Kaip teigia finansų konsultantai, kas mėnesį „į kojinę“ derėtų atidėti bent 10 proc. savo atlyginimo, o idealiausia finansinę pagalvę būtų sukaupti bent pusmečiui.</p>
<h2>Gali prireikti skolintis net ir kasdienėms reikmėms</h2>
<p>Išaugusį vartojimo paskolų poreikį pastebi ir bankas „Luminor“, kuriame per pirmąjį šių metų pusmetį banko klientai skolinosi net 70 proc. daugiau, nei pirmąjį praėjusių metų pusmetį. Banko ekspertų teigimu, labiausiai lietuvius į skolinimosi liūną tempia išaugusios išlaidos už elektrą, o tai kai kuriuos paskatino skolintis saulės elektrinių įrengimui[3].</p>
<p>Gyventojai, stebėdami statybinių medžiagų kainų šuolius, taip pat stengiasi neatidėlioti remonto darbų ir medžiagas pirkti iškart, o turimos sukauptos lėšos dabartinės infliacijos kontekste dažnai būna nepakankamos. </p>
<p>„Luminor“ banko kredito produktų skyriaus vadovė Olga Kazanavičienė pastebėjo, kad išaugusį vartojimo paskolų poreikį parodė ir klientų kreipimasis į banką kartu su sutuoktiniu dėl didesnės paskolos. Tas lėmė, kad šiemet banke 29 proc. pakilo vidutinė vartojimo paskolos suma ir pasiekė beveik 8 tūkst. eurų.</p>
<p>Kaip pastebėjo O. Kazanavičienė, artimiausiu metu skolinimosi sferoje teigiamų pokyčių – nematyti. Pasak jos, žmonės skolinsis ir toliau, tačiau tikėtina, kad didelė dalis besikreipiančiųjų norės įsigyti ne stambesnius pirkinius, bet patenkinti savo kasdienius poreikius ar padengti nenumatytas išlaidas.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/paskola-4.jpg" alt="" /></p>
<h2>Nupiešė besiskolinančiojo portretą</h2>
<p>O. Kazanavičienė taip pat sudarė ir asmens, kuris pastaruoju metu skolinasi iš banko vartojimo reikmėms, portretą. Pasak jos, dažniausiai tai gyventojai, gaunantys vidutines ir šiek tiek aukštesnes pajamas, turintys šeimas ir auginantys maždaug 1–2 nepilnamečius vaikus[4].</p>
<blockquote>
<p>Pastebėta, kad dalis besikreipiančių dėl vartojimo paskolos į banką „Luminor“ klientų ne tik gauna stabilų darbo užmokestį, bet greta jo užsiima dar ir individualia veikla, iš kurios gauna papildomas pajamas.</p>
</blockquote>
<p>Banko ekspertė taip pat neslėpė, kad pasitaiko ir atvejų, kai į banką kreipiamasi ir dėl mažesnių paskolų, pavyzdžiui, nesiekiančių tūkstančio eurų. Tačiau dažniausiai ši praktika pasitaikanti tarp asmenų, gaunančių mažesnes nei vidutines pajamas.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/seima-4.jpg" alt="" /></p>
<h2>Menkiau domisi ir momentinėmis nuolaidomis</h2>
<p>Sunkėjantis ekonominis gyvenimas lemia, kad gyventojai vis menkiau domisi prekybos tinkluose esančiomis momentinėmis ar garantuotomis nuolaidomis pamėgtai prekių grupei, o vis labiau norėtų lojalumo programų su galimybe nuolaidą kaupti ir vėliau panaudoti padengiant visą ar dalį produktų krepšelio[5].</p>
<p>Atlikta reprezentatyvi „Spinter“ tyrimų apklausa parodė, kad du iš penkių Lietuvos gyventojų mieliau rinktųsi būtent kaupiamąją nuolaidą ir menkiau susidomėtų kitais pasiūlymais, pavyzdžiui, momentinėmis nuolaidomis (27 proc.) ir asmeniniais pasiūlymais (15 proc.). Menkiausio susidomėjimo sulauktų vis didesnė nuolaida kaskart apsilankius (11 proc.) ir garantuotos nuolaidos turėjimas pamėgtai prekių grupei (6 proc.).</p>
<p>Apklausą inicijavusios pirkėjų lojalumo programos „Mylimiausia“ projektų vadovės Vilijos Jurkėnienės teigimu, tyrimas parodė, kad kaupiamąsias nuolaidas verčiau rinktųsi ekonomiškai aktyvūs ir mobilūs gyventojai, jau turintys finansinių įsipareigojimų ir ieškantys būdų kaip efektyviai suvaldyti asmeninį biudžetą. Tiesa, tokio tipo nuolaidas labiausiai mėgtų didmiesčių gyventojai, generuojantys didžiausias, viršijančias 700 eurų mėnesio pajamas, tenkančias vienam namų ūkio nariui.</p>
