Lietuviams hibridiniai ir elektriniai automobiliai kol kas – sunkiai įperkami
Europos Komisija (EK) vakar priėmė pasiūlymą nuo 2035 m. uždrausti naujų benzinu bei dyzelinu varomų mašinų pardavimą. Šis sprendimas yra dalis priemonių, kurių turės imtis Europs Sąjunga (ES) kovojant prieš klimato atšilimą. Tiesa, už pasiūlymą dar turės balsuoti kiekviena šalis narė, o po to jis bus tvirtinamas Europos Parlamente.
Visgi politikai dėl šio pasiūlymo priėmimo neturi visiškai jokių abejonių, o šalys jau dabar raginamos apgalvoti kaip galėtų kuo greičiau prisitaikyti prie būsimų reikalavimų ir paprastus automobilius pakeisti į elektrinius.
Iki 2030 m. EK nori sumažinti anglies dvideginio išskyrimą 55%, o iki 2035 m. – 100%. Kad to pasiekti, benzinu ir dyzeliu varomų automobilių turi nelikti. Šiuo metu būtent transportas atsakingas už net ketvirtadalį visų ES į aplinką išmetamų teršalų, ir skirtingai nei kituose sektoriuose, kur teršalų kiekį pavyko stabilizuoti, transporto sektoriuje jis vis dar yra augantis.
„Tokios ambicijos pastaraisiais metais labai laukėme“, – sake grupės „Climate Group“ vadovė Helen Clarson. Ši grupė dirba su vyriausybėmis ir verslais, ieškodama būdų sustabdyti klimato kaitą. Pasak jos, mokslininkai ragina per pusę sumažinti anglies dvideginio išskyrimą, o tam reikia sutelkti dėmesį į transportą, tai neva yra nesudėtinga – tereikia atsikratyti vidaus degimo variklių.
Visgi Europos automobilių gamintojų asociacija ACEA sako, jog toks specifinės technologijos draudimas nėra racionalus, ir mano, kad perėjimui reikia daugiau laiko. Gamintojai įsitikinę, kad tai padaryti sudėtinga techniškai, be to tam gali priešintis ir patys vairuotojai, ypač tose šalyse, kur ekonomika silpnesnė.
Pavyzdžiui, Lietuvos gyventojams hibridiniai ir elektriniai automobiliai dar sunkiai įperkami. Naujas panašios klasės elektrinis automobilis kainuoja maždaug trečdaliu brangiau nei varomas iškastiniu kuru. Be to dauguma lietuvių važinėja senais automobiliais (vidutinis automobilių amžius yra daugiau nei 16 m.), o padėvėtų elektrinių automobilių už nedidelę kainą nėra, nes juos pradėta gaminti palyginus labai neseniai. Elektromobiliai Lietuvoje šiuo metu nesiekia net procento visų automobilių.
Gamintojai investuos, jei valstybės įsipareigos įrengti įkrovimo stoteles
Briuselis taip pat parengė įstatymo projektą, pagal kurį pagrindiniuose keliuose ne rečiau kaip kas 60 kilometrų šalys privalės įrengti elektromobilių įkrovimo stoteles. Tai turėtų būti padaryta iki 2025 m. Skaičiuojama, kad iki 2030 m. ES šalyse narėse turėtų veikti ne mažiau kaip 3,5 mln., o iki 2050 m. – 16,3 mln. tokių stotelių.
„Perėjimas prie elektrinių transporto priemonių vyksta sparčiau, nei kas nors galėjo tikėtis, tačiau esame įpareigoti sukurti ir tam reikalingą paskatinimą, – sakė Fransas Timmersmansas, Europos Sąjungos klimato kaitos politikos vadovas. – Taigi, turime keisti infrastruktūrą.” Pasak politiko, net kai pirkėjai gali sau leisti įsigyti hibridinį arba elektrinį automobilį, juos piktina viešų įkrovimo stotelių stoka.
Pernai ES keliais riedėjo 1,8 mln. elektromobilų.
Automobilių gamintojai taip pat paantrino, kad griežtesnius reikalavimus vykdys, tik jei valstybės įsipareigos mašiškai investuoti į įkrovimo stoteles.
EK skaičiuoja, kad tam prireiks ne mažiau kaip 80-120 mlrd. eurų. Didžiosios Britanijos naujienų agentūros „IHS Markit“ duomenimis, jei ES iki 2030 m. pavyktų sumažinti anglies dvideginio išskyrimą per pusę, greičiausiai ir benzinu bei dyzeliu varomų automobilių pardavimas iki to laiko priartėtų prie nulio.
Iškastinio kuro planuoja atsisakyti ir kitos šalys
Pernai, kai automobilių pardavimai dėl pandemijos ir sumažėjusių gyventojų pajamų visoje Europoje sumažėjo, hibridinių ir elektrinių automobilių pardavimai augo. Šiuo metu vienas iš devynių parduodamų naujų automobilių yra hibridinis arba elektrinis. Taip pat daugelis automobilius gaminančių įmonių paskelbė į naujas technologijas investuosiantys dideles sumas. Visgi, kaip teigia politikai, iki pilno perėjimo dar laukia ilgas darbas.
Birželį Vokietijos automobilų gamintojas „Volkswagern AG“ paskelbė, kad automobilius su vidaus degimo varikliais Europoje nustos pardavinėti greičiausiai net anksčiau nei 2035 m., tiesa, juos ir toliau pardavinės Kinijoje bei JAV.
Finansinių konsultacijų įmonė „Alix Partners“ skaičiuoja, kad automobilių gamintojai per artimiausius ketverius metus į elektrinių automobilių gamybą investuos ne mažiau kaip 281 mlrd. eurų.
Europos automobilių pramonę savo rankose laiko Vokietija, Prancūzija, Italija, Čekija ir Slovakija. EK atstovai neslepia, kad nori, jog ES taptų kovos su klimato kaita ir žaliojo kuro naudojimo pasaulyje lyderiais.
Iškastiniu kuru varomus automobilius planuoja uždrausti ir keletas kitų šalių: Norvegija tai žada padaryti juo 2025 m., Jungtinė Karalystė – 2030 m. Tokius automobilius 2035 m. planuoja uždrausti ir daugiausiai automobilių iš visų JAV valstijų turinti Kalifornija.
