„ID Vilnius“ pažeidė viešųjų pirkimų įstatymą, tačiau 520 tūkst. eurų sutarties nenutraukia

Po galimai neskaidrių viešųjų pirkimų Vilniaus medžių suskaitmenizavimas atsieis 520 tūkst. eurų

Vilniaus miesto savivaldybės valdoma įmonė „ID Vilnius“, anksčiau žinoma „Vilniaus planas“ vardu, atsidūrė dėmesio centre dėl įtartino viešųjų pirkimų konkurso. Šis konkursas, kurio tikslas buvo suskaitmenizuoti visus Vilniaus miesto medžius, iš pradžių atrodė kaip pažangi technologinė iniciatyva, bet vėliau išaiškėjo rimti pažeidimai, kuriuos užfiksavo Viešųjų pirkimų tarnyba.

Tačiau nepaisant gautų rekomendacijų nutraukti sutartį, „ID Vilnius“ nusprendė pasielgti priešingai – ignoruoti rekomendacijas ir toliau tęsti darbus.

„ID Vilnius“ iškėlė ambicingą tikslą – suskaitmenizuoti visus Vilniaus miesto medžius. Tai reiškė, kad bus perkama speciali programinė įranga, taip pat pasitelkiami dronai ar kitos technologijos, jog pavyktų sukurti tikslią medžių apskaitos sistemą. Numatytas planas apėmė galimybę atpažinti iki 30 skirtingų medžių rūšių, nustatyti jų storį bei kitus svarbius parametrus. Tikėtasi, kad ši sistema leis geriau stebėti želdynų būklę, užkirsti kelią nelegaliems kirtimams ir optimizuoti miesto medžių valdymą.

Konkursas, pavadintas „Nuotolinio medžių būklės ir savybių nustatymo paslaugos“, buvo paskelbtas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVP IS)^[1]. Iš pradžių tai atrodė kaip įprastas pirkimas, tačiau netrukus konkurso eiga sulaukė dėmesio.

Konkursą laimėjo viena įmonė, su kuria buvo pasirašyta net 520 tūkst. eurų vertės sutartis.

Tačiau antros vietos laimėtojas, suabejojęs konkurso skaidrumu, kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą dar tebevykstant konkursui. Skunde buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad dalis konkurso reikalavimų galėjo būti tiesiog nukopijuoti iš laimėjusios įmonės svetainės, o tai, pasak skundą pateikusios įmonės, dirbtinai apribojo konkurenciją, taip sudarant sąlygas laimėti tik konkrečiam juridiniam asmeniui.

O po Tarnybos atlikto tyrimo paaiškėjo, jog Viešųjų pirkimų įstatymas buvo pažeistas net kelis kartus.

Viešųjų pirkimų tarnybos išvados: įstatymas pažeistas 8 kartus, o sutartis turėtų būti nutraukta

Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) atliktas tyrimas atskleidė, kad „ID Vilnius“ konkursas pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą net aštuonis kartus.

Pagrindinis pažeidimas – konkurso sąlygų pritaikymas vienam konkrečiam juridiniam asmeniui. VPT išvadose buvo aiškiai nurodyta, kad dalis reikalavimų buvo tiesiogiai perkelti iš laimėjusios įmonės svetainės, taip pat atlikti keli kiti įtartini veiksmai. O tai ribojo konkurenciją ir neleido kitoms įmonėms sąžiningai dalyvauti konkurse.

Kaip savo laidoje teigia Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Aleksandras Nemunaitis^[2], VPT parengė septynių puslapių ataskaitą, kur aiškiai išdėstyti visi pažeidimai ir kodėl šis konkursas buvo organizuotas taip, kad laimėtų vienas tiekėjas.

Be to, VPT savo išvadose rekomendavo „ID Vilnius“ nutraukti sudarytą sutartį ir, jei tai atrodo reikalinga, paskelbti naują konkursą. Buvo siūloma pasinaudoti puikia proga – faktu, kad darbai dar net nepradėti, o problema jau žinoma, nes buvo galima išvengti nuostolių.

Paradoksalu, tačiau vienintelė tarnyba Lietuvoje, kuri gali nustatyti tokius pažeidimus, drauge neturi teisės reikalauti nutraukti neteisėtus veiksmus, todėl VPT išvados tėra tik rekomendacijos. Visgi, VPT rekomendacijų perkančiosios organizacijos įprastai paiso, kad išvengtų teisinių pasekmių ir reputacinės žalos. Juk aišku viena – jei po tokių išvadų būtų einama tolimesniu teisiniu keliu, „ID Vilnius“ kovą pralaimėtų, nes jau įrodyta, kad iš tiesų buvo pažeistas įstatymas.

„ID Vilnius“ nusprendė ignoruoti VPT rekomendacijas

Nepaisant to, kad VPT pateikė išvadas dar prieš pradedant darbus pagal minėtąją sutartį, „ID Vilnius“ nusprendė kategoriškai atsisakyti vykdyti VPT rekomendacijas. Įmonės atstovė paaiškino, kad sprendimas buvo priimtas pasitarus su teisininkais, įskaitant advokatų kontorą „COBALT“. Ji taip pat prasitarė, kad žalią šviesą nepaisyti VPT davė ir Vilniaus miesto savivaldybės Viešųjų pirkimų vadovas bei kita vadovybė.

Pasak atstovės, „ID Vilnius“ mano, kad pirkimas buvo vykdomas teisėtai, o VPT išvados nėra pagrindas nutraukti sutartį, nors išvadose aiškiai nurodyta, kad Viešųjų pirkimų įstatymas buvo pažeistas net aštuonis kartus.

O praėjus mėnesiui po VPT rekomendacijų, „ID Vilnius“ pateikė naują pasiteisinimą – teigė, kad jau atlikta 40% visų darbų, todėl nėra prasmės nutraukti sutartį. Tai, pasak A. Nemunaičio, buvo gan melaginga argumentacija, nes jie puikiai žinojo apie pažeidimus dar prieš pradedant darbus. Jei būtų sureagavę laiku, darbai iš viso nebūtų prasidėję. Pasak politiko, dabar jie tiesiog bando teisintis, kad darbai dalinai atlikti ir todėl nebegalima nutraukti sutarties.

Aleksandras Nemunaitis, kalbėdamasis su „ID Vilnius“ atstove, taip pat pabrėžė, kad „ID Vilnius“ jau turi savivaldybės teisininkus, tačiau papildomai samdo privačius teisininkus, taip išlaidaujant vilniečių pinigais. Be to, tęsiant ginčą, išlaidavimas taip pat tęstųsi, nes „ID Vilnius“ neabejotinai pralaimėtų teisinėje kovoje.

Po Vilniaus mero ir kitų vadovų nenoro kalbėtis, Kontrolės komitetas kreipėsi į Etikos komisiją

Pabrėžtina, kad Kontrolės komitetas du kartus kvietė „ID Vilnius“ direktorių Paulių Samošką pasiaiškinti, tačiau jis į posėdžius neatvyko. Susitikimuose dalyvavo tik įmonės teisės grupės vadovė.

Kontrolės komitetas taip pat kreipėsi į Vilniaus miesto merą Valdą Benkunską ir administracijos direktorių Adomą Bužinską, tačiau jie irgi atsisakė dalyvauti Komiteto posėdžiuose. Politikai aiškino, jog esą yra per daug užimti ir negali atvykti, nors Komitetas juos įspėjo apie antrąjį posėdį likus daug laiko iki numatytos susitikimo datos.

A. Nemunaitis tikino, kad toks elgesys yra absoliučiai nenormalus. Tad dėl visiško nesiskaitymo su VPT ir Kontrolės komitetu, pastarasis galiausiai nusprendė kreiptis į Etikos komisiją, kad būtų įvertintas miesto vadovų elgesys, o drauge ir toliau tęsiama įstorija su Viešųjų pirkimų įstatymą pažeidusiu pirkimu.

Jei „ID Vilnius“ ir toliau atsisakys vykdyti VPT rekomendacijas, Vilniaus miesto savivaldybė gali susidurti su finansiniais ir reputaciniais praradimais. Jei darbai pagal sutartį bus baigti, savivaldybė turės sumokėti 520 tūkst. eurų už paslaugas, kurios buvo įgyvendintos pagal neteisėtą konkursą. A. Nemunaitis teigė, kad tai yra tyčinė žala miestui:

„Iš esmės dabar netgi ne tai, kad pasirašyta sutartis neteisėta. Mes jau turime situaciją, kai Viešųjų pirkimų tarnybos išvados nurodo, kad jinai iš tikrųjų yra neteisėta ir ją reikėtų naikinti. Bet jinai ne tik kad nėra nutraukiama. Daroma viskas, kad pagal ją būtų atlikti darbai ir galimai iki pabaigos, tam, kad tuos pinigus paskui nebūtų galima jau nesumokėti, nes paslaugos atliktos.“