Į VRM teikiama V. Kondrotavičiaus, į SAM – M. Jakubauskienės kandidatūros

Prezidentui pateiktos dar dvi kandidatų į ministrų postus pavardės

Naujasis ministras pirmininkas Gintautas Paluckas antradienį pareiškė prezidentui teikiantis dar dviejų ministrų kandidatūras po to, kai vidaus reikalų ministro pareigas atsisakė eiti Alytaus meras Nerijus Cesiulis. Sąrašą papildė ir M. Jakubauskienės pavardė, siūloma eiti sveikatos apsaugos ministrės pareigas.

Vietoje N. Cesiulio naujojo VRM vadovo pareigoms eiti G. Paluckas pateikė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Vladislavo Kondratavičiaus pavardę^[1].

„Taip, Vladislavui Kondratovičiui yra siūloma užimti tas (vidaus reikalų ministro – ELTA) pareigas, jis yra davęs tokį sutikimą“, – antradienį patvirtino G. Paluckas.

Tiesa, paklaustas, kaip reagavo į N. Cesiulio atsisakymą žengti į plačiuosius nacionalinės politikos vandenis ir pasilikti vadovauti Alytaus miestui, naujasis premjeras teigė dėl to bėdų neturėjęs.

„Nebuvo jokios problemos (dėl N. Cesiulio – ELTA). Yra pas mus žmonių, kurie gali, yra pasiruošę tas pareigas užimti. Ir jeigu kažkas negali dėl kažkokių kitų priežasčių – yra kitas, kuris gali“, – teigė jis.

G. Paluckas taip pat patvirtino į sveikatos apsaugos ministres teikęs Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto direktorės Marijos Jakubauskienės kandidatūrą.

Pristatyta naujosios Vyriausybės sudėtis, kurioje – ir vieta D. Šakalienei

Seimui pritarus, kad naujuoju Vyriausybės vadovu taptų naujosios centro kairės koalicijos lyderis, socialdemokratas G. Paluckas, šis netruko prezidentui Gitanui Nausėdai pateikti ir naujojo Ministrų kabineto sudėties žemėlapio.

Ketvirtadienį buvo atskleistos ir didelės daugumos kandidatų pavardės, tarp kurių – ir šias pareigas jau ėjusių kandidatų ir tų, kurie su deleguojamais postais neturi nieko bendro.

Visgi, labiausiai visuomenė nuščiuvo pamačiusi į krašto apsaugos ministres siūlomos kandidatės, LSDP atstovės Dovilės Šakalienės pavardę. Ką gi ji turi bendro su nacionaliniu saugumu ir gynyba?

Juk tai politikė, kuri iki tol ne itin sėkmingai užsiėmė valstybės socialiniais reikalais, tai kaipgi teks rūpintis Lietuvos saugumu, o dar tokiame geopolitiniame kontekste.

77.lt primena, kad D. Šakalienė 2017 m. inicijavo daug prieštaringų reakcijų iki šiol sulaukiančią „Matuko reformą“, kurios dėka kai kurie mūsų šalį jau praminė „antrąja Norvegija“ pagal vaikų atiminėjimo iš šeimų mastus ir tendencijas.

Parlamentarės tinkamumas šioms pareigoms argumentuotas... jos naryste seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, o tai neva reiškia, kad politikė neva „gaudosi“ su nacionaliniu saugumu susijusiais klausimais.

Tiesa, tai ta pati D. Šakalienė, kurios nuomone, „nacionaliniai rinkimai pradeda tapti grėsme globaliam ir nacionaliniam saugumui“^[2].

Ministrų sąraše – ir politikos veteranai, ir naujokai

G. Paluckas į naująją Vyriausybės sudėtį taip pat teikė ir žinomų, tačiau aktyvioje politinėje veikloje dar naujų bendrapartiečių pavardes. Tarp jų – ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkės pareigas ėjusios Ingos Ruginienės kandidatūrą tapti naująja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadove.

Į susisiekimo ministro pareigas siūloma socialdemokrato Eugenijaus Sabučio pavardė, į švietimo, mokslo ir sporto ministres – parlamentarės Ramintos Popovienės kanidatūra.

Siūloma, kad Finansų ministerijai šią kadenciją vadovautų šias pareigas 2012-2016 m. laikotarpiu jau ėjęs Rimantas Šadžius.

Kartu su socialdemokratais valdančiosios koalicijos sutartį pasirašiusi Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ taip pat teikia dviejų ministrų pavardes – į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją siūlomas Lukas Savickas, o į Energetikos – Žygimantas Vaičiūnas.

Apie „Nemuno aušros“, turinčios deleguoti tris ministrus – į Aplinkos, Teisingumo ir Žemės ūkio ministerijas, sprendimą dėl kandidatų pavardžių G. Paluckas dar neatviravo.

Atsisakęs ministro pareigų, N. Cesiulis lieka toliau dirbti su Alytaus miesto problemomis

Praėjusios savaitės pabaigoje paaiškėjus, kad kandidato į VRM vadovus kėdė lieka tuščia, nes į ją atsisakė sėsti Alytaus miesto meras N. Cesiulis, šis tokį sprendimą argumentavęs duotu pažadu sau ir miestelėnams^[3].

Kad miesto mero kėdė patogesnė ir „savesnė“, N. Cesiulis teigė parodęs alytiškiams duotu pažadu, kad jei šie jį išrinksią antrajai kadencijai, mero pareigų jis nekeisiąs nei į seimo nario, nei į europarlamento ar ministro kėdę.

Visgi, pasak Alytaus mero, nepaisant deleguotų svarbių pareigų seime, dar liko neatliktų darbų Alytuje.