I. Vėgėlė: yra dvi lytys ir tai turi žinoti ne tik ministras, bet ir prezidentas

Lygios galimybės visiems

Ir toliau stengdamasis išlikti maksimaliai objektyvus, portalas 77.lt visiems potencialiems kandidatams į prezidentus pateikė tuos pačius, Lietuvai ir jos žmonėms ypač aktulius, klausimus bei visiškai neribojo kandidatų noro pasikalbėti. Teisininkas, tarptautinės ir Europos teisės teisėtyrininkas, Mykolo Romerio universiteto profesorius, advokatas Ignas Vėgėlė į visus juos atsakė be išankstinio derinimo ir labai operatyviai.

- Kaip manote, ar verta mokyklose diegti Gyvenimo įgūdžių ugdymo programą?

- Programa kaip tokia nėra bloga. Tinkamai suformuluota ji padeda jaunam žmogui lengviau susigaudyti situacijoje ir pasirengti gyvenimui.

Problema yra ta, kad šiuo metu bandomoje diegti programoje nėra orientuojamasi į Lietuvos gyventojams svarbias vertybes – tautos atgimimą, šeimą, meilę, jausmus. Viskas koncertuojasi ties seksualiniais poreikiais ir ta dalis yra privaloma. Mano supratimu, ji negali būti privaloma. Aš tokiai pozicijai nepritariu, o jeigu labai norisi šiuos dalykus dėstyti, jie gali būti tik pasirenkami.

Taip pat kategoriškai nepritariu bet kokiai LBGTQ propagandai jokioje programoje.

-Jūsų nuomone, kas yra atsakingi už vaikų lytinį švietimą – tėvai ar mokykla?

-Valstybė turi padėti ugdyti tėvams pilnavertį žmogų, Lietuvą mylintį pilietį, bet jokios kalbos negali būti apie tai, kad valstybė pilnai perimtų ir būtų atsakinga už jo ugdymą. Konstitucijoje aiškiai pasakyta, kad tėvai ugdo vaikus pagal savo įsitikinimą ir mes privalome laikytis šios normos.

Valstybė yra tik pagalbininkas, nes tėvai turi dirbti, taip padėdami tai pačiai valstybei bei ugdymo įstaigoms ugdyti jų vaikus. Padėti, o ne kištis ir bandyti ugdyti pilietį pagal politinės daugumos įsitikinimus ar valią. Tokiems dalykams sakau kategoriškai ne.

-Kiek yra lyčių?

-Vienareikšmiškai dvi – vyras ir moteris. Stambulo konvencija įveda socialinės lyties sąvoką, todėl dabartinė valdžia ir Seimas galėtų neratifikuoti šio, prieštaringai vertinamo dokumento ar net iš karto jį atmesti. Taip pat ir prezidentas gali atsiimti dekretą dėl ratifikavimo. Nesant dekreto net Seimas negali svarstyti šio klausimo, tačiau tokių žingsnių nesimato.

O grįžtant prie lyčių, tiek ministras, tiek prezidentas, tiek ir kiti Lietuvos politikai privalo būti sąžiningi ir viešai atsakyti į šį klausimą.