I. Vėgėlė apie E. Masiulio bylą: stambiosios korupcijos yra daug ir ji yra įsišaknijusi

Kandidatu į prezidentus galbūt tapsiantis I. Vėgėlė prakalbo apie Lietuvoje įsitvirtinusią korupciją

Teisininkas, buvęs Advokatų tarybos pirmininkas, profesorius ir potencialus kandidatas į Lietuvos prezidentus Ignas Vėgėlė neseniai apsilankė „YouTube“ platformoje talpinamos „Komentaras TV“ laidoje.

Čia jis palietė Lietuvoje vyraujančios korupcijos, teisingumo stokos, istorinės, Eligijaus Masiulio ir „MG Baltic“ bylos atomazgos klausimus^[1]. Jis kalbėjo ir apie politines šalies problemas bei valdžioje esančių asmenų šalies kūrimo vizijos bei atsakomybės stoką.

Ši diskusija apie pastarųjų dienų aktualijas ir įsisenėjusias problemas Lietuvoje vyko iš karto po to, kai buvo paskelbtas nuosprendis vienoje garsiausių Lietuvos istorijoje politinės korupcijos byloje. Trečiadienį Apeliacinis teismas paskelbė keičiantis pirmos instancijos teismo sprendimą „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje.

Anksčiau išteisinti buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis, buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis pripažinti kaltais dėl kyšininkavimo. R. Kurlianskiui ir E. Masiuliui skirtos laisvės atėmimo bausmės.

Apeliacinis teismas nusprendė kaltais pripažinti ir kitus anksčiau byloje išteisintus asmenis. Darbo partijos atstovas, Seimo narys Vytautas Gapšys pripažintas kaltu dėl kyšininkavimo, jam taip pat skirta laisvės atėmimo bausmė. Kaltais pripažinti ir anksčiau išteisinti juridiniai asmenys: „MG Grupė“, Liberalų sąjūdis, Darbo partija.

Komentuodamas Apeliacinio teismo sprendimą patyręs advokatas I. Vėgėlė sako, kad jį reikėtų vertinti iš kelių aspektų: teisinio-visuomeninio bei politinio. Teisininkas sako, kad vertinant tik iš teisinio aspekto, tikriausiai niekas po pirmos instancijos teismo negalėjo patikėti istorija apie tai, kad galima duoti paskolą alkoholio butelio dėžutėje.

„Šiuo aspektu reikia džiaugtis, kad Lietuvoje turime teismą drąsų, teismą, kuris gali pasakyti ir ištirti korupcijos bylas. Nes jei jūs pastebėtumėte, Lietuvoje, kokį gerą dešimtmetį korupcinių bylų su nuosprendžiais apkaltinamaisiais, yra ypatingai mažai. Ir tai yra susiję su tuo, kad tos bylos neretai yra politinės arba kitą kartą yra specialiai sukuriamos politinės bylos, kad sunaikinti vieną ar kitą politinį asmenį, vieną ar kitą politinę organizaciją prieš rinkimus“, – sako I. Vėgėlė.

Jis pažymi, kad kova su korupcija valstybei yra ypatingai svarbi, nes neteisingumo Lietuvoje iš tiesų yra. Taigi, kad Lietuvoje turime procesą, kuriame yra analizuojama korupcija ir turime atsakymus į tuos klausimus, I. Vėgėlės teigimu, yra gerai ir tai yra žingsnis į priekį.

Teisininkas prakalbo ir apie tai, kodėl gi pirmos instancijos teismas buvo priėmęs visiškai kitokį sprendimą. Jo nuomone, tuo metu tai tiesiog buvo patogu.

I. Vėgėlė akcentuoja, kad šioje byloje nuteistas yra būtent Liberalų sąjūdis, kuris yra valdančiosios koalicijos partneris. Jei toks sprendimas būtų priimtas anksčiau, konservatoriai galbūt nebūtų galėję sudaryti koalicijos su liberalais.

Advokatas taip pat pažymi, kad dabar antros instancijos sprendimą turime būtent prieš artėjančius rinkimus į Seimą, prezidento rinkimus, kur liberalai kol kas nepatvirtino kandidato. I. Vėgėlės teigimu, tai galbūt yra naudinga didžiajai valdančiajai konservatorių partijai.

Stambiosios korupcijos yra daug ir ji yra įsišaknijusi

I. Vėgėlė, toliau kalbėdamas apie korupciją Lietuvoje, teigia, kad nereikia galvoti, kad garsioji politinės korupcijos byla tėra vienintelis, unikalus neleistinos veikos atvejis.

„Tiek versle, tiek politikoje veikia begalės interesų. Smulkiosios korupcijos nemaža dalis yra išnaikinta, bet stambiosios korupcijos liko ir jos yra daug, ji yra įsišaknijusi“, – teigia jis.

Advokato teigimu, visada reikia kelti klausimą, kokiai interesų grupei dabartinė situacija nauding, tiek iš verslo, tiek iš politinių interesų pusės.

I. Vėgėlė nors ir teigia, kad gerai, jog Lietuvoje kovojama su korupcija, atsiranda teismų sprendimai, kurie bent jau sunaikina visiškai neįtikėtinas versijas, bet šalia to, reikia nesustoti. Jeigu išnaikinta smulkioji korupcija, reikia naikinti ir stambiąją, nes būtent dėl jos, mūsų valstybė praranda šimtus milijonų, milijardus.

 „Pati Lietuvos teisinė sistema yra sukonstruota taip, kad skatintų tą korupciją. Ne kad naikintų, kad skatintų“, – sako žinomas teisininkas ir profesorius, paymintis, kad yra patogu turėti sistemą, kur specialiosios tarnybos fiksuoja pažeidimus ir vėliau juos gali užkardyti.

Lietuvos problemos – ne tik viešos korupcijos schemos, bet ir vizijos stoka

I. Vėgėlė, kalbėdamas apie esamas politines problemas, palietė ir „Ignitis“ klausimą. Jo teigimu, prieštaringoje ir skandalingoje „Ignitis“ privatizavimo istorijoje problema yra tai, kad politikai leidžia pardavinėti strateginius valstybės objektus.

Pasak I. Vėgėlės, į energetikos sektorių leisti privatų kapitalą reikia turėti itin pagrįstus argumentus, tačiau dabar, įsileidus privatų kapitalą, „Ignitis“ valdymo organuose valstybės balso visiškai nesigirdi.

„Mano įsitikinimu, mes darome didžiausią žalą savo valstybei, privatizuodami strateginius objektus. Dėl to, kad mes nebevaldome jų ir per ekonominius interesus prarandame nepriklausomybę. Tai yra, tą gebėjimą priimti savarankiškus sprendimus“, – akcentuoja jis.

Politinių ambicijų nestokojančio teisininko nuomone, ne tik tai yra dabartinės Lietuvos valdžios problemos. Pasak I. Vėgėlės, Lietuva dabar tiesiog nebeturi vizijos: nežinoma, kur dedasi mūsų biudžeto pinigai, žmonės nėra savo šalies ir savo finansų šeimininkais.

Advokatas teigia, kad politinis elitas veikia sau, yra tapęs itin uždaru, o į politinę sistemą ateiti naujiems veidams ir partijoms yra labai sudėtinga.

Nauji veidai ar politiniai dariniai ne tik negauna finansavimo; prieš juos yra veikiama, juos bandoma nušluoti į paribius.

I. Vėgėlės teigimu, taip gimsta politinio elito arogancija, kuri susideda iš to, kad šalyje visiškai sunaikintos bet kokios priemonės įsiklausyti į žmones: referendumo suorganizuoti praktiškai beveik neįmanoma, atšaukti Seimo nario negalima, tam nėra teisinio mechanizmo. Taip politikai liko visiškai be atsakomybės.

Sprendimą dėl kandidatavimo į prezidentus paskelbs netrukus, rengiasi aktyviam konkurentų puolimui

Jau kurį laiką Lietuvoje netyla kalbos apie tai, kad teisininkas I. Vėgėlė rengiasi dalyvauti prezidento rinkimuose. Jis pats apie savo planus oficialiai paskelbęs dar nėra, sako, kad oficialų pareiškimą padarys netrukus, lapkričio 29 d.

I. Vėgėlė sako, kad galutinis sprendimas yra sunkus, nes dėl jo, galima daug ko netekti: tai ir ramybė, ir privatumas, kai atakos prieš jį, yra rengiamos ir prieš jo šeimą, artimuosius. Sunkus gali būti ir reguliavimas, paramos rinkimas, rinkimų stebėjimas.

Teisininko teigimu, bet kokia jo klaida bus padaryta it didžiausias skandalas, o visa tradicinė žiniasklaida bandys jam priklijuoti melagio etiketę. Tačiau nepaisant to, jis lieka optimistas.

 „Aš turiu vilties. Aš turiu daug vilties. Aš vis dėlto žiūriu pozityviai į ateitį, kad tie visi sukrėtimai, kurie būna, jie ko gero yra reikalingi tam, kad mes atsibustume. Kad mes truputėlį pradėtume atskirti pelus nuo grūdų. Kad žmonės pradėtų matyti tikrovę, ne pudruotą, bet tikrą tikrovę. Ir kai politikai pradeda absoliučiai nesiskaityti su visuomene, absoliučiai negirdėti, tokio negirdėjimo, yra buvę visokių skandalų, bet tokio negirdėjimo ir, mano supratimu, maišymo savų interesų su valstybės, nėra buvę niekad. O gal to reikėjo? Gal tų trejų-keturių metų reikėjo Lietuvai, kad mes visi atsibustume ir pabandytume pagalvoti: o ką mes galime padaryti, kaip mes galime susikaupti ir pagalvoti labai strategiškai? Ne vieną kitą trečią įstatymą keisti, bet keisti sistemą“, – kalba I. Vėgėlė.

Jis trumpai užsiminė ir apie tai, kokios krypties laikytųsi užsienio politikos reikalais, jeigu taptų šalies vadovu. I. Vėgėlės teigimu, jis nekvestionuotų NATO, nes neutrali Lietuva, šių dienų geopolitiniame lauke, išlikti negali. Vis dėlto, jis pabrėžė, kad tai negali užliūliuoti, mes patys turime stiprinti savo gynybą, spręsti klausimus, kaip apsaugoti civilius. Jo nuomone, Lietuva taip pat turi labiau atsisukti ne į JAV, bet į Europą.

O laidos pabaigoje I. Vėgėlė dar pažymėjo, kad dabar Lietuva yra tokioje situacijoje, kai skandalai dėl „čekiukų“, „Igničio“ ar santykių su Kinija nieko nebestebina. Pasak jo, tai rodo iki kokio neatsakomybės laipsnio Lietuva nusirito.