Parašai surinkti: dalis kandidatų fiksuoja praradimus, kiti džiaugiasi rinkėjų simpatijomis
Ketvirtadienio vakarą pasibaigė daugiau nei mėnesį trukęs kandidatų į Lietuvos prezidentus parašų rinkimas. Nuo vasario 21 d. iki kovo 28 d. visi siekiantys šalies vadovo posto Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) turėjo pristatyti ne mažiau kaip po 20 tūkst. juos palaikančių rinkėjų pritarimo parašų. Šio skaičiaus parašų nesurinkę asmenys toliau rinkimuose dalyvauti negali.
Iki nustatyto termino pabaigos parašų rinkimą užbaigė ir VRK parašus pateikė Giedrimas Jeglinskas, Andrius Mazuronis, Gitanas Nausėda, Ingrida Šimonytė, Valdas Tutkus, Eduardas Vaitkus, Aurelijus Veryga, Ignas Vėgėlė, Dainius Žalimas ir Remigijus Žemaitaitis.
Kiti kandidatai kovos dėl prezidento posto nebetęs. Kandidatas Arūnas Rimkus popierinių rinkėjų parašų lapų iš VRK nebuvo pasiėmęs, tad buvo sustabdytas tik pasirašymas elektroniniu būdu. Jis surinko daugiau nei tūkstantį parašų.
Apie savo pasitraukimą iš rinkimų ketvirtadienį pranešė ir Gintautas Kniukšta; VRK nurodė sulaukusi jo prašymo atšaukti pareiškinius dokumentus. Savo ruožtu generolas Valdas Tutkus nesurinko reikiamo parašų skaičiaus – jam pritrūko vos kelių šimtų parašų.
2019 m. prezidento rinkimų dalyviai neturi dėl ko džiaugtis: rinkėjų parama sumenkusi
Viena pirmųjų reikiamą parašų skaičių surinkusi paskelbė premjerė, konservatorių kandidatė į prezidentus I. Šimonytė. Ji surinko 33 722 Lietuvos gyventojų parašus[1].
Konservatorių kandidatė į prezidentus skelbė, jog vos per dieną surinko reikiamą kiekį parašų. Ankstesniuose, 2019 m. prezidento rinkimuose taip pat dalyvavusi I. Šimonytė tuomet rinkėjų parašus irgi surinko per pirmąją parą.
Vis dėlto, prieš penkerius metus kandidatė surinko žymiai daugiau parašų ir galėjo girtis ženkliai didesniu visuomenės palaikymu.
Tuomet į prezidento postą nusitaikiusi kandidatė nurodė, kad surinko 27 647 parašus popieriniuose lapuose ir dar 40 431 parašu portale „Rinkėjo puslapis“. Iš viso 2019 m. I. Šimonytė surinko net apie 68 000 parašų. Tai reiškia, kad šiais metais už kandidatę pasirašė dvigubai mažiau rinkėjų, o tai yra itin reikšmingas nuosmukis premjerei, kuri negali pasigirti ir aukštais reitingais.
Dabartinis šalies vadovas, antros kadencijos siekiantis G. Nausėda taip pat surinko reikiamą parašų kiekį, tačiau kaip ir konkurentė I. Šimonytė, fiksuoja nuosmukį.
Šį kartą už G. Nausėdą popieriniame parašų rinkimo lape pasirašė 16 538 asmenys, o elektroninėje versijoje savo parašą už kandidatą atidavė dar 21 892 piliečiai, tad iš viso jis surinko 38 430 parašus.
VRK parašus pristatęs G. Nausėdos rinkimų štabo vadovas Povilas Mačiulis teigė, kad parašai rinkti buvo visoje Lietuvoje, buvo pasitelkta apie 200 savanorių, padėjo ir Lietuvos socialdemokratų (LSDP) bei Regionų partijos, kurios turi skyrius visoje Lietuvoje ir, kaip primename, išreiškė paramą G. Nausėdai.
Tokia parama iš tiesų galėjo turėti milžiniškos įtakos kandidato parašų rinkimui, juk vien LSDP turi apie 14 366 narių[2]. Kita vertus, partinė parama nepadėjo pagerinti ar net pasiekti praėjusių rinkimų parašų rinkimo rezultatų.
2019 m. prezidento rinkimuose galiausiai triumfavęs G. Nausėda buvo surinkęs 18 769 parašus popieriuje, o elektroniniu būdu turėjo 24 563 parašus. Iš viso kandidatas buvo surinkęs per 43 tūkst. parašų, tad šiais metais pasiekti šį rezultatą jam trūko apie 5 tūkst. parašų.
Nepartiniai kandidatai gali džiaugtis stipriu rinkėjų užnugariu
Lietuvos prezidento rinkimuose sėkme įprastai džiaugiasi nepartiniai kandidatai. Tai matome ir pažvelgę į jų surinktų parašų kiekį.
Vienas iš prezidentinių rinkimų lyderių, teisininkas ir profesorius Ignas Vėgėlė iš viso surinko net 36 137 rinkėjų parašus. 15601 už šį kandidatą pasirašė popieriniuose parašų rinkimo lapuose, o dar 20536 savo parašą atidavė elektroninėje parašų rinkimo versijoje.
Tai reiškia, kad prezidentiniuose reitinguose dėl pirmosios pozicijos su dabartiniu šalies vadovu įtemptai konkuruojantis I. Vėgėlė, prezidentui G. Nausėdai parašų rinkimo etape nusileido vos keliais tūkstančiais.
Didele visuomenės parama gali pasigirti ir šalies vadovo posto siekiantis medikas hematologas Eduardas Vaitkus. Tiesa, jį nepartinių šiuo metu galima laikyti tik iš dalies – neseniai kandidatas paskelbė, kad kuria savo partiją.
E. Vaitkaus rinkimų štabo atstovai VRK pristatė 15,8 tūkst. popierinių parašų, reikalingų kandidatui dalyvauti prezidento rinkimuose, o dar beveik 16 tūkst. rinkėjų už E. Vaitkų pasirašė elektroniniu būdu. Iš viso kandidatas turi 31 818 parašų.
Dalis kandidatų stebino populiarumu, kiti vos pasiekė 20 tūkst. ribą
O šalyje jau įsitvirtinusių partijų iškelti kandidatai parašų rinkimo etape pademonstravo skirtingus rezultatus. Pavyzdžiui, remiantis VRK duomenimis, „valstiečių“ kandidatas, buvęs sveikatos apsaugos ministras A. Veryga popieriniuose lapuose surinko 28 368 balsavimo teisę turinčių piliečių parašus, o dar 8418 rinkėjai už šį kandidatą pasirašė elektroniniu būdu.
Tai reiškia, kad iš viso A. Veryga surinko 36 786 rinkėjų parašus ir nedaug nusileido dabartiniam šalies vadovui G. Nausėdai.
Darbo partijos kandidato A. Mazuronio rinkimų štabo atstovai VRK iš viso pristatė 10 bylų su parašų rinkimo lapais: juose surinkta 22 842 balsavimo teisę turinčių Lietuvos Respublikos piliečių parašai, o elektroniniu būdu kandidatas paremtas dar 3085 kartus.
Iš viso A. Mazuronis surinko 25 927 parašus, o partijos, kuri šiuo metu susiduria su problemomis, kandidatui tai yra gana teigiamas ženklas.
Šalies vadovo posto siekia ir buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas G. Jeglinskas.
Už G. Jeglinską popieriniuose lapuose pasirašė 18,6 tūkst. gyventojų, dar kiek daugiau kaip 7,6 tūkst. rinkėjų už kandidatą pasirašė elektroniniu būdu, tad iš viso jis surinko 26 326 parašus.
Maloniai nustebintas didele rinkėjų parama galėjo būti naują partiją neseniai įkūręs parlamentaras R. Žemaitaitis.
Politiko atstovai VRK pristatė beveik 19 tūkst. fizinių gyventojų parašų, dar beveik 14 tūkst. rinkėjų už R. Žemaitaitį pasirašė elektroniniu būdu. Iš viso kandidatas turi 32 606 piliečių parašus. Tai ženkli parama, nepaisant to, kad šiuo metu viešojoje erdvėje parlamentaras minimas neigiamoje antisemitizmo istorijoje.
Galbūt netikėta, o gal ir dėsninga, tačiau prasčiausiai iš toliau rinkimų kovą tęsiančių kandidatų pasirodė Laisvės partijos pasirinkimas D. Žalimas.
Jis VRK taip pat pristatė rinkėjų parašų lapus: už D. Žalimą popieriniu būdu surinkta 1197 balsavimo teisę turinčių Lietuvos piliečių parašų, o elektroniniu būdu už jį pasirašė dar 21 088 rinkėjai. Iš viso kandidatas turi 22 285 parašus.
Tai mažiausiais parašų skaičius tarp kandidatų, kurie tęsia dalyvavimą prezidento rinkimuose, tačiau kartu, vargu, ar jis gali stebinti. Laisvės partija šiuo metu negali pasigirti aukštais reitingais bei populiarumu visuomenėje, kartu tai yra ir gana jauna partija, kuri šalyje turi vos daugiau nei 3 tūkst. narių.
Kiti kandidatai prezidento rinkimų kovos nebetęs
Buvęs kariuomenės vadas V. Tutkus, save išsikėlę A. Rimkus ir G. Kniukšta VRK nepateikė minimalaus skaičiaus parašų, reikalingų kandidatuoti prezidento rinkimuose, tad iš kovos traukiasi – belieka tik sužinoti, kuriems savo buvusiems konkurentams jie pareikš viešą paramą.
Kaip pranešė VRK, V. Tutkus komisijai pristatė 8783 balsavimo teisę turinčių Lietuvos Respublikos piliečių parašus popieriniame lape, už buvusį kariuomenės vadą elektroniniu būdu pasirašė dar 10 520 rinkėjų.
Vis dėlto, už kandidatą iš viso pasirašė 19 303 piliečiai, iki reikiamų 20 tūkst. parašų rinkimuose V. Tutkui pritrūko vos kelių šimtų.
Save išsikėlęs A. Rimkus rinkėjų parašų lapų komisijai ketvirtadienį nepristatė, o tik elektroniniu būdu jo surinktų parašų skaičius siekė 1030.
Be to, apie savo pasitraukimą iš rinkimų ketvirtadienį pranešė ir G. Kniukšta; VRK nurodė sulaukusi jo prašymo atšaukti pareiškinius dokumentus – kandidatas surinko 766 elektroninius parašus.
Primename, kad visi kandidatų pristatyti parašai bus tikrinami: bus vertinamas jų autentiškumas, taip pat nustatinėjama, ar vienas asmuo už tą patį kandidatą nepasirašė kelis kartus. Nustačius, jog vienas rinkėjas už tą patį kandidatą pasirašė kelis kartus, visi jo parašai yra anuliuojami. Kilus įtarimų dėl parašų rinkimo teisėtumo, VRK gali kreiptis ir į teismo ekspertizės specialistus.
Lietuvos prezidento rinkimai vyks 2024 m. gegužės 12 dieną.
