I. Šimonytė anksčiau ne kartą sakė, kad Vyriausybė gali atsistatydinti
Iki rinkimų liko jau visai nedaug. Keisis Seimas, keisis ir Vyriausybė. Tiesa, kiek smarkiai, kol kas neaišku, mat rinkėjų simpatijas pelnančios pirmaujančios partijos yra socialdemokratai ir konservatoriai. Socdemai kai kuriais klausimais pučia į vieną dūdą su dabartiniais valdančiaisiais, tad ar galima tikėtis didelių pokyčių? Vis dėlto viskas priklausys nuo to, kuri partija pelnys daugiausiai balsų. Galima tik tikėtis, kad naujoji Vyriausybė bus labiau linkusi tesėti pažadus ir laikytis anksčiau duotų žodžių, nei dabartinė.
Štai dar 2021 metais Premjerė Ingrida Šimonytė tiek Seime, tiek žiniasklaidai ne kartą teigė, kad jei kils kažkokių neaiškumų su šalies Vyriausybe, ministrui, ant kurio krenta šešėlis, nepasitraukus, pasitrauktų ji pati.
„Mes esame koalicijoje sutarę, kad kilus kažkokiam šešėliui, kažkas iš kabineto nuspręstų nepasitraukti, tai pagal tokią logiką tektų pasitraukti man pačiai. Taip, aš esu pasirengusi tą atsakomybę prisiimti“, – sakė ji.
Žurnalistei Ritai Miliūtei pasiteiravus, ar ji neatmeta galimybės atsistatydinti Vyriausybei, I. Šimonytė pasakė, kad tokios galimybės neatmeta.
„Vyriausybei veiklai keliant tiek daug klausimų, galbūt Vyriausybė, jei negali į tuos klausimus atsakyti, turėtų, manau, savo įgaliojimus pabaigti, ir kažkokia kita Vyriausybė galėtų tuos darbus nuo nulio pratęsti“, – žiniasklaidai teigė Premjerė.
Šalies Premjerė dar ir šiemet, įsisiūbavus čekiukų skandalui, sakė tą patį – na, beveik tą patį. Ragino atsistatydinti Seimą, bet, esą, jam to nepadarius, atsistatydins pati.
Tą ji pakartojo tikrai ne vieną kartą…
„Jeigu Seimas neras savyje valios perkrauti save, turint minty, kad labai sunku, matyt, kad šitoje istorijoje rasti baltų, pūkuotų ir teisiųjų, kurie galėtų teisti kitus. Tokiu atveju, tiesiog aš teiksiu savo atsistatydinimo prašymą, kas reiškia, kad Vyriausybė atsistatydins po NATO summito“, – sakė I. Šimonytė[1].
Premjerė žiniasklaidai sakė ir tai, kad ir čekiukų skandale minėti ministrai turėtų pasitraukti. Tiesa, labai greitai tą savo nuomonę ji pakeitė. Tai sukėlė dvejonių ir politologams, kurie teigė, kad toks nuomonės kaitaliojimas jokio politinio prestižo nesuteikia ir tik mažina rinkėjų pasitikėjimą.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė sakė, kad ją stebina per kelias valandas pasikeitusi premjerės Ingridos Šimonytės pozicija Vyriausybės narių skaidrumo reikalavimo klausimu.
„Nuo rytinio interviu „Žinių radijui“, kai ji (I. Šimonytė – ELTA) buvo labai kategoriška ir aiškiai davė suprasti, kad galime laukti ministrų atsistatydinimų, iki kol paaiškėjo konkreti pavardė ir gavome pirmąją informaciją, Ministrės Pirmininkės pozicija labai stipriai keitėsi. (…) Man klaustukas yra pagrindinis – kaip premjerė gali nežinoti, kad kalba bus apie Šiugždinienę. Ministrų, buvusių tarybų nariais, nėra labai daug“, – pažymi R. Urbonaitė[5].
Pažadėjusi atsistatydinti vėliau sakė, kad su tokiu teiginiu „paskubėjo“
Galbūt negalime kaltinti Premjerės nesilaikant žodžio, mat kai buvusi Švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė garsiai nuskambėjo čekiukų skandale, ji pati iš užimamų pareigų pasitraukė.
Tiesa, vėliau buvo pajudinti dar du ministrai – Finansų ministrė Gintarė Skaistė ir Kultūros ministras Simonas Kairys.
Tada Premjerės retorika iš „ kilus kažkokiam šešėliui, kažkas iš kabineto nuspręstų nepasitraukti, tai pagal tokią logiką tektų pasitraukti man pačiai“ pasikeitė į „ministrai reaguoja, kaip jiems atrodo tinkama“.
Žiniasklaidos tada paklausta, ką gi ji ketina daryti – juk ministrai iš kabineto trauktis neketina, tad kaip ir būtų galima tikėtis Premjerės pasitraukimo, ši atšovė, kad „nieko daryti neketina“.
Ji sakė, kad skandalas kilo kalbant apie gana senus laikus, tad reikalauti ministrų pagrįsti savo išlaidas yra neracionalu.
„Vyriausybės krizės aš šitame dalyke nemačiau ir nematau toliau. Aš mačiau bandymą tai paversti Vyriausybės krize. Ir tikrai man, kaip Vyriausybės vadovei, tai visiškai nepriimtina, todėl kad su Vyriausybės darbu visa šita istorija tikrai turėjo labai labai mažai ką bendro, jei išvis kažką turėjo“, – LRT radijui tuomet sakė Ministrė Pirmininkė[3].
Tai, supraskite, nepagrįstos pasisavintos lėšos ministrams dirbant savivaldoje vargu ar turi kažką bendro su Vyriausybe. Jei, tarkime, vogė dar iki tapdami ministrais, tai prie ko čia dabartinė Vyriausybė? Štai kaip greitai čia įsigalioja senaties terminas.
O ir savo žodžiams ji, galimai, taiko labai trumpą galiojimo terminą. Mat Nato viršūnių suvažiavimas ėjo ir praėjo, o Vyriausybė kokia buvo, tokia ir liko.
„Turbūt pasisakydama leidau sau šiek tiek per daug, nes aš nesu Vyriausybėje pati sau. Bet prezidiumas yra priėmęs sprendimą svarstyti šitą klausimą, tai prezidiumas šitą klausimą svarstys“, – Seime sakė ministrė pirmininkė[4].
Dar vienas ultimatumas: siūlo pasitikrinti pasitikėjimą Vyriausybe
O jei per šiuos nepilnus ketverius metus dar mažai visuomenei buvo užuominų apie tai, kad Vyriausybė subyrės, išsiskirstys, pasikeis ir panašiai, tai prašome – dar vienas Premjerės ultimatumas.
Valdančiosios koalicijos narys Tomas Vytautas Raskevičius rėžė, kad Vyriausybė ir ministrai nebeturi pasitikėjimo.
„<…> aš šiandien valdančiajai koalicijai užduodu viešai klausimą: ar Vyriausybė, ministrė pirmininkė vis dar turi šios Seimo daugumos pasitikėjimą, kai eina kalba apie vertybinius ir žmogaus teisių klausimus. Man atrodo šios dienos balsavimo rezultatai parodo, kad ne“, – sakė politikas[5].
Į tai Premjerė atsakė, esą, jei norima, galima pasitikrinti – turi Vyriausybė pasitikėjimą ar ne.
„Manau, kad per balsavimą dėl biudžeto aiškiai pamatysime, ar Vyriausybė turi palaikymą Seime. O šiaip, jei kas nors abejoja, ar Seimas palaiko, ar Vyriausybė turi daugumą – Seimo statute yra procedūra, pagal ką galima tai labai nesunkiai patikrinti“, – sakė I. Šimonytė[6].
Tik, jau darosi akivaizdu, kad tie pasitikrinimai tėra tušti žodžiai ir grasinimai. Galime kelti klausimą, ar turi Vyriausybė ir jos vadovė pasitikėjimą tautoje, kai jos žodžiais pasitikėti negalima? Juk politikas, iš esmės, ir yra tai, ką jis kalba…
