Į seimą siekia patekti 50 buvusių komunistų
Tai rodo Vyriausios rinkimų komisijos pateikti (VRK) duomenys. Daugiausiai šių asmenų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) bei Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ rinkiminiuose sąrašuose – su šiomis partijomis į seimą patekti bando po 10 komunistų partijai anksčiau priklausiusių politikų.
VRK informuoja, kad 26 seimo nario mandato siekiantys asmenys yra deklaravę ankstesnę savo priklausomybę Tarybų Sąjungos komunistų partijai (TSKP), o 13 kandidatų deklaravo buvę Lietuvos komunistų partijos (LKP) nariais. Savo ruožtu 11 kandidatų informavo, kad buvo abiejų šių partijų nariais.
Socialdemokratų sąraše penki buvę komunistai
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ sąraše į seimą taip pat 10 politikų, kurie nurodė, kad buvo komunistais. Tarp šių politikų – TSKP priklausęs ekspremjeras Algirdas Butkevičius, parlamentarai Algirdas Stončaitis, Zigmantas Balčytis, Laima Nagienė, Vilija Targamadzė, gydytoja epidemiologė Rolanda Lingienė ir kiti politikai.
Su LVŽS spalį vyksiančiuose rinkimuose parlamentaro mandato sieks 10 buvusių komunistų partijos narių. Bent jau tiek apie seimą galvojančių kandidatų nurodė šią informaciją savo anketose. Ankstesnę priklausomybę TSKP yra nurodęs antruoju „valstiečių“ sąrašo numeriu reitinguojamas buvęs europarlamentaras Bronis Ropė, taip pat parlamentaras Algimantas Dumbrava bei LKP priklausę seimo nariai Rimantė Šalaševičiūtė bei Dainius Kepenis.
Tuo metu Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) sąraše – 5 ankstesnę narystę komunistų partijoje deklaravę kandidatai. Tarp jų LKP priklausiusi parlamentarė Rasa Budbergytė bei ankstesnę narystę TSKP nurodęs seimo narys Algirdas Sysas.
Tokį pačių skaičių buvusių komunistų partijos narių savo rinkiminiame sąraše yra nurodžiusi ir Lietuvos regionų partija. Su šia politine jėga dar vienai kadencijai į seimą siekia būti perrinktas TSKP priklausęs parlamentaras Antanas Vinkus, taip pat buvęs VRK vadovas Zenonas Vaigauskas.
Liberalų sąjūdžio rinkiminiame sąraše į seimą – 4 buvusių komunistų partijos narių pavardės, tarp kurių ir perrinkimo siekiantis dabartinis parlamentaras Jonas Varkalys. Tiek pat kandidatų ankstesnę priklausomybę komunistų partijoje ir Nacionalinio susivienijimo sąraše, kurio pirmajame dvidešimtuke TSKP priklausę kandidatai Kęstutis Dubnikas, Jolanta Mažylė ir buvusi LKP narė Birutė Obelienė.
TS-LKD sąraše trys buvę komunistų partijos nariai
Savo ruožtu Tėvynės sąjungos-Lietuvos kirkščionių demokratų (TS-LKD) sąrašo į seimą gretose buvusią priklausomybę komunistų partijai nurodė trys nariai. Tai LKP priklausę parlamentarai Kazys Starkevičius ir Antanas Čepononis bei buvęs TSKP narys Kęstutis Masiulis.
Po 2 komunistų partijai priklausiusius politikus savo rinkiminiuose sąrašuose turi ir Lietuvos žaliųjų partija, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) bei Laisvės partija. Su pastarąja politine jėga perrinkimo siekia dabartinis seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas, anksčiau priklausęs TSKP ir LKP.
Po vieną komunistų partijos narį į seimą kelia ir Lietuvos liaudies partija, politinė jėga „Nemuno aušra“ bei „Taikos koalicija“.
VRK: viskas priklauso nuo pačių politikų sąžiningumo
Visgi VRK teigia, kad sprendimas nurodyti informaciją apie ankstesnę priklausomybę partijoms priklauso tik nuo pačių politikų sąžiningumo. Komisijos teigimu, ne visada yra ir pakankamai galimybių patikrinti pareiškiniuose parlamentaro mandato siekiančių asmenų dokumentuose pateikiamus duomenis.
Teikiant pareiškinius dokumentus, nurodyti esamą ar buvusią narystę politinėse organizacijose bei jos laikotarpį kandidatus įpareigoja praėjusių metų spalį įsigaliojusi Rinkimų kodekso 76 straipsnyje numatyta nuostata.
77 primena, kad praėjusių metų gegužę seime buvo įregistruotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma visiems politiniams kandidatams nuo 2024-ųjų privalomai nurodyti narystę bet kokioje politinėje partijoje, komitete ar asociacijoje. Taip pat nurodyti ir jų laikotarpius, o jei būta – ir organizacijoje turėtas pareigas.
Išskirtinai įstatymo projekte pažymėta, kad visus kandidatus į seimo narius, prezidentus, savivaldybės tarybos narius, merus ir Europos Parlamento narius nuo 2024 metų siūloma privalomai įpareigoti rinkiminėje anketoje nurodyti apie būtą priklausomybę Komunistų partijai.
Ši iniciatyva kilo po ažiotažą sukėlusios istorijos, kai paaiškėjo, jog prezidentas Gitanas Nausėda 1988 metais buvo Komunistų partijos nariu, tačiau savo rinkiminėje anketoje šį faktą nuslėpė.
Dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai seimas atsisakė svarstyti buvusių KGB bendradarbių paviešinimo klausimą dar 2023 metais
Priklausymui komunistų partijai artėjant rinkimams skiriama didelė reikšmė, tačiau įslaptintų KGB sąrašų atskleidimo imtis rodos niekas nesiryžta.
Dar 2023 metais dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai seimas atsisakė svarstyti Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS) atstovaujančių seimo narių parengtas įstatymo pataisas, siūlančias nuo 2024 metų sausio 1 d. paviešinti buvusius KGB bendradarbius. Galimą prieštaravimą Konstitucijai įžvelgė Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
Komitetas preliminariai įvertino, kad „įstatymo projekto nuostata, numatanti, kad užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra išslaptinami nuo 2024 m. sausio 1 d., prieštarauja Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui“.
Seimas pritarė tokiai komiteto išvadai, už ją buvo 62 seimo nariai, 36- prieš, 10 parlamentarų susilaikė. Toks balsavimo rezultatas neleido iniciatoriams pateikti projektą plenarinėje salėje.
„Nemanome, kad KGB bendradarbių išslaptinimas prieštarauja Konstitucijai. Jų išviešinimas atitiktų Konstitucijos dvasią ir tą reikėtų padaryti“,- iš seimo tribūnos ragino R. Tamašunienė.
Buvęs seimo narys Petras Gražulis atkreipė dėmesį, kad seimas pripažino buvusią Komunistų Partiją nusikalstama, o apie KGB nieko kalbėti negalima? „KGB struktūros tampa aukso fondu? Apie jas nieko negalima kalbėti, o jeigu kalbėsime, pažeisime Konstituciją…. Kodėl dangstome buvusius KGB bendradarbius, kodėl jie tapo nacionaline vertybe?,“ – piktinosi P. Gražulis.
2015 m. birželio 30 d. Seimas priėmė Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo įsipareigojo įslaptinti 75 metams ir saugoti tokių asmenų pateiktą informaciją ir duomenis apie juos.
Informacija apie slapta bendradarbiavusius asmenis išslaptinama ir viešai paskelbiama, kai asmuo eina Respublikos Prezidento, Seimo ar savivaldybės tarybos nario, Vyriausybės nario, teisėjo arba prokuroro pareigas arba į jas kandidatuoja.
Parengta remiantis ELTA.
