- Nebelieka galimybės išeiti vaiko priežiūros atostogų 12 mėnesių laikotarpiui
- Galima dirbti ir papildomai – išmoka nuo to nesumažės
- Opozicija projektą vertina dviprasmiškai
Nebelieka galimybės išeiti vaiko priežiūros atostogų 12 mėnesių laikotarpiui
Lietuva gali pasigirti ilgiausiomis vaiko priežiūros atostogomis visoje Europoje, tačiau kaip bebūtų, gimstamumo rodikliai ir toliau mažėja, o jauni žmonės neskuba kurti šeimų ir gimdyti vaikų. Tačiau jau nuo vasaros pabaigos įsigalios skandinavišku modeliu paremta vaiko priežiūros atostogų tvarka, į kurią bus įtraukta ne tik mama, bet ir tėtis. Tačiau pateikus šį projektą svarstymui, pasigirdo ir ne tokių optimistiškų nuomonių – teigiama, kad pritarus naujiems pokyčiams, tėvų pajamos prižiūrint vaiką tik dar labiau mažės.
Naujose Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisose yra numatoma keisti iki šiol galiojusią vaiko priežiūros atostogų (VPA) suteikimo tvarką ir atostogų metu išmokamų vaiko priežiūros išmokų dydžius. Jei Seimas pritars šiam įstatymo projektui, nauja tvarka bus taikoma tik tiems tėvams, kurių vaikai bus gimę jau po šio įstatymo pakeitimų įsigaliojimo.
Pagal teikiamas pataisas jau nuo rugpjūčio 1 d. tėvai galėtų pasirinkti, kokios trukmės vaiko priežiūros atostogos jiems tinkamiausios: 18 arba 24 mėn. Iš pasirinkto laikotarpio po 2 neperleidžiamus mėnesius vaiką galėtų prižiūrėti kiekvienas iš vaiko tėvų (įtėvių arba globėjų). O likusių VPA metu vaiką galėtų prižiūrėti tiek mama, tiek tėtis (įtėviai arba globėjai) arba vienas iš nustatytas sąlygas atitinkančių vaiko senelių[1].
Jei VPA bus renkamasi iki 24 mėn. trukmės, tuomet 2 neperleidžiamais atostogų mėnesiais bus mokama 78 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio vaiko priežiūros išmoka, kuri negali būti didesnė nei 2 vidutiniai darbo užmokesčiai. Iki vaikui sueis 12 mėn., išmokos dydis sieks 45 proc. (vietoje 54,31 proc.), o iki sueis 24 mėn. – vos 25 proc. (vietoje 31,03 proc.).
Pasirinkus VPA iki 18 mėn. trukmės, 2 neperleidžiamais atostogų mėnesiais bus taip pat mokama 78 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio vaiko priežiūros išmoka, o likusiais mėnesiais išmokos dydis sieks 60 proc. (pagal dabartinę tvarką renkantis 12 mėn. atostogas jis yra 77,58 proc.).
Galima dirbti ir papildomai – išmoka nuo to nesumažės
Keičiasi ir tai, kad nepriklausomai nuo pasirinktos VPA trukmės sudaromos sąlygos užsidirbti iki buvusio darbo užmokesčio ir tokiu atveju gaunamos išmokos dydis nesumažėtų.
Šių pokyčių iniciatorė ministrė Monika Navickienė pasikeitusioje tvarkoje įžvelgia daug teigiamų aspektų[2]:
„Visi šie siūlymai yra lankstesni ir palankesni šeimoms derinant darbą ir šeimos įsipareigojimus, skatiname tėčius imti 2 mėnesių vaiko priežiūros atostogas. Neperleidžiami vaiko priežiūros mėnesiai sustiprins vaiko ir tėčio ryšį jiems būnant drauge, o mamoms suteiks daugiau galimybių sugrįžti į darbo rinką. Šeimai leisime papildomai užsidirbti iki ankstesnio atlyginimo dydžio ir per pirmuosius metus, ne tik antraisiais, kaip buvo iki šiol. Taip pat patobulinta vaiko priežiūros atostogų suteikimo tvarka ir palankesnis išmokų skaičiavimas palengvins kiekvienos dirbančios ir vaikus auginančios šeimos gyvenimą, atvers daugiau galimybių moterims užsiimti darbine veikla."
Už šiuos įstatymo pakeitimus balsavo 94 Seimo nariai, prieš – 3 ir susilaikė 19. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Socialinių reikalų ir darbo komitete, papildomu – Biudžeto ir finansų komitete.
Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti balandžio 19 d.[2]
Opozicija projektą vertina dviprasmiškai
Tačiau nors ir galutinė išmokų suma priėmus naujas įstatymo pataisas būtų kiek didesnė, daugeliui klausimų kelia prievolė vienam iš vaiko tėvų išeiti nepertraukiamų 2 mėnesių atostogų. Vieni teigia, kad ne visi tėvai turi tokias galimybes (pavyzdžiui, dėl nepakankamo darbo stažo ar darbo komandiruočių principu užsienyje), kiti džiaugiasi, kad prie vaiko priežiūros oficialiai galės prisidėti abu tėvai.
Tiesa, naujoji tvarka būtų palankesnė dirbantiems ir profesinių įgūdžių nenorintiems prarasti tėvams – priešingai nei taikant dabartinę VPA išmokų tvarką, atostogų išėję tėvai visą jų laikotarpį galės papildomai užsidirbti ir nuo to nesumažėtų gaunamos išmokos dydis.
Dabartinį projektą ir taikomas išmokų lubas sukritikavo Lietuvos regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė, mat šiuo metu infliacija Lietuvoje ir taip yra didžiausia visoje Europos Sąjungoje ir artėja prie 15 proc. Anot jos, atsižvelgiant į tai, turėtų būti didinamos ir išmokų lubos[3].
A. Širinskienė taip pat atkreipė dėmesį ir į teigiamus pokyčius, pavyzdžiui tai, kad ilgainiui sumažėtų motinystės išmokai gauti reikalingas darbo stažas. Visgi pagal naująją tvarką numatyti 2 mėn. neperleidžiamų atostogų esą tiks toli gražu ne visiems – jų atsisakius automatiškai mažėtų ir galutinė išmoka.
Prieštaringai naująją situaciją įvertino ir ekonomistas Gintautas Bartkus:
„Prievartinis noras, kad žūtbūt ir moteris, ir vyras bent 2 mėnesius eitų vaiko priežiūros atostogų, galiausiai atsirems į tai, kad dalis vyrų tiesiog negalės eiti tokių atostogų ir tos moterys gaus 16 mėn. laikotarpio išmokas, o vienišos motinos gaus 18 mėn. išmokas.“
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narys Algirdas Sysas atkreipia dėmesį, kad didžiausią dėmesį derėtų skirti ne išmokų didinimui, bet darželių infrastruktūros gerinimui, mat yra gausu žmonių, norinčių greičiau grįžti į darbo rinką, bet negalinčių samdyti vaiką prižiūrinčios auklės dėl finansinės padėties.
„Valstietė“ Asta Kubilienė taip pat abejojo naujo įstatymo projekto sėkme ir pažymėjo, kad toks projektas „tik blogina situaciją“[4].
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija praneša, kad jei šiems pakeitimams Seimas pritars, jie įsigalios 2022 m. rugpjūčio 1 dieną.
