Italijos Lampedūzos saloje – migrantų krizė
Į Italijos Lampedūzos salą per dvi dienas atvyko 7 tūkstančiai žmonių, todėl jos meras ir Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra perspėjo, kad Italijos sala tampa sausakimša ir perpildyta. Lampedūzos saloje gyvena apie 6 tūkst. vietinių gyventojų, tad per dvi dienas čia užplūdusių pabėgėlių skaičius viršija salos gyventojų skaičių.
Meras Filippo Mannino ketvirtadienį pareiškė, kad migrantų krizė pasiekė tašką, iš kurio kelio atgal nebėra.
„Per pastarąsias 48 valandas apie 7 000 žmonių atvyko į mano salą, salą, kuri visada palaikė ir gelbėjo savo glėbyje“, – Italijos radijui sakė F. Mannino.
JT pabėgėlių agentūros atstovė Italijai, Šventajam Sostui ir San Marinui Chiara Cardoletti penktadienį sakė, kad padėtis Lampedūzoje yra kritinė, o žmonių perkėlimas iš salos yra absoliutus prioritetas.
Cardoletti sakė, kad buvo imtasi skubių veiksmų, siekiant sugrąžinti salą į normalią padėtį ir kad valdžia per pastarąsias 28 valandas iš salos išvežė apie 5 000 žmonių.
Daugelis paskutinių atvykusių žmonių pabėgo nuo politinio nestabilumo Tunise. Ankstesniais metais dauguma jų atvyko iš Libijos ir buvo išgelbėti nevyriausybinių organizacijų labdaros laivais bei Italijos gelbėtojais, o ne pasiekti salą, teigia Tarptautinė migracijos organizacija (TOM). Grupė dabar baiminasi, kad skaičiai dar labiau išaugs po katastrofiškų potvynių Libijoje.
Trečiadienį Vokietija pranešė informavusi Italiją apie savo sprendimą atidėti migrantų priėmimą „iki kito pranešimo“ pagal Europos savanoriško solidarumo planą. Ši programa ne vienerius metus prižiūri prieglobsčio prašytojų perkėlimą ir ja siekiama sumažinti spaudimą prie ES sienų.
Atskirai, Prancūzijos vidaus reikalų ministras Gerardas Darmaninas anksčiau šią savaitę pareiškė, kad dėl „paspartėjusios destabilizacijos Libijoje ir Tunise“ prie Prancūzijos ir Italijos sienos atvyksta daugiau migrantų.
Daugelis atvykstančių į Lampedūzą ir perkeliamų į žemyninę Italijos dalį bando kirsti Ventimiglia sieną į Prancūzijos pajūrio miestelį Mentoną.
„Žiūriu į mūsų draugus vokiečius, jie turi keturis kartus daugiau prieglobsčio prašymų nei mes, o tai yra įrodymas, kad pasienyje skirdamas daug išteklių, taip pat apriboji mūsų šalies patrauklumą“, – sakė D. Darmaninas.
„Didelė žmonių, kurie čia kerta Italijos sieną, nori vykti į Didžiąją Britaniją, o tai taip pat yra paskata derėtis su mūsų draugais britais ir ypač plėtoti Europos sutartį tarp Europos Sąjungos ir Didžiosios Britanijos“, – pridūrė jis[1].
Kas slypi už į Italiją atvykstančių migrantų antplūdžio?
Per maždaug 24 valandas į Lampedūzą atplaukė daugiau nei 120 mažų laivelių, todėl vietiniame priėmimo centre vienu metu buvo 7 000 žmonių.
Italijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, šiais metais Italiją jūra pasiekė daugiau nei 127 000 migrantų, beveik dvigubai daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Lampedūza, kuri yra arčiau Šiaurės Afrikos nei žemyninė Italijos dalis, ilgą laiką buvo žmonių kontrabandininkų taikinys. Kadangi Tunisas dabar yra pagrindinė migrantų į Europą paleidimo aikštelė, sala šiandien priima apie 70 proc. visų į Italiją atvykstančių migrantų, sakė Flavio Di Giacomo, Tarptautinės migracijos organizacijos Viduržemio jūros regiono biuro atstovas.
Europa anksčiau susidūrė su daug didesniu kasdien atvykstančių žmonių skaičiumi, įskaitant 2015–2016 m. migracijos krizę, o pastaruoju metu – po plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą. Tačiau iš eilės atvykus į nedidelę salą per trumpą laiką sunku susitvarkyti, sakė Di Giacomo.
Naujai atvykę migrantai palaipsniui perkeliami į žemyną, kur bus nagrinėjami jų prieglobsčio prašymai. Daugelis tikisi toliau vykti į kitas Europos vietas, kad susirastų darbą ar susijungtų su giminaičiais.
Iš Tuniso į Lampedūzą atplaukiančiose valtyse yra įvairių Afrikos tautų, įskaitant Dramblio Kaulo Krantą, Gvinėjos, Kamerūno, Burkina Faso, Malio ir pačių tunisiečių, piliečiai. Daugelis metų gyveno ir dirbo Tunise, kol nusprendė išvykti į Europą.
Didėjant migrantų perėjimo iš Tuniso srautams, Meloni ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen šiais metais ne kartą lankėsi Šiaurės Afrikos šalyje, siekdami sudaryti naują susitarimą su vis labiau autokratišku šalies lyderiu, daugiausia dėmesio skiriant migrantų kirtimų sustabdymui. .
Liepos 16 d. pasirašytame susitarimo memorandume ES paskelbė apie plataus masto partnerystę, kuri apėmė 105 mln. eurų (112 mln. USD), skirtų sienų kontrolei.
Dar per anksti vertinti, ar nauji ES finansuojami projektai Tunise – dar neįgyvendinti – bus veiksmingi mažinant migraciją ir stabilizuojant jo ekonomiką.
Iki šiol „padėtis tik pablogėjo“, – sakė Abderrahimas.
Tunisas taip pat turi prieštaringų prioritetų. Viena vertus, jos griūvančiai ekonomikai reikia investicijų. Kita vertus, Saiedas sakė nenorintis, kad Tunisas taptų Europos sienos apsaugos tarnyba.
„Nerealu tikėtis, kad Tunisas visiškai blokuos migrantų išvykimą“, – sakė Abderrahimas. Ir net jei jie norėjo, Tuniso galimybės buvo apribotos ne tik sulaikyti migrantus, bet ir susidoroti su didėjančiu kūnų, besiplaunančių į krantą, skaičiumi, užgriuvusiais pakrantės miestų morgus.
Kai kurie politikai apkaltino Tunisą tyčia leidžiant kontrabandininkams paleisti vis daugiau laivų, siekiant įgyti svertų derybose su Europa. Tačiau iki šiol tai nepateikta jokių įrodymų[2].
Migrantų kvotos teks ir Lietuvai
Na, o kol geraširdė Europos Sąjunga laikosi nuomonės, kad visi, kas beldžiasi į jos duris, turi būti priimti, viršūnėlės svarsto ir didinamų migrantų kvotų klausimą. Vadinasi, migrantų naštą tolygiai dalinsis visos ES šalys, tad vos susitvarkę su migrantais iš Baltarusijos, mes turėsime tvarkytis ir su pabėgėliais iš Afrikos.
Kaip sako visuomenininkas Liudas Dapkus, viskas būtų visai kitaip, jei ES atsakingieji nebūtų tokie minkštaširdžiai. Australija su migrantais susitvarkė panašiai, kaip ir Lietuva su plūstančiais iš Baltarusijos – tiesiog apgręžia juos atgal be jokių išimčių.
„Eurobiurokratai tik skėsčioja rankomis ir ruošia kvotas: dalį tų atvykėlių turės priimti ir Lietuva, kažkaip apsigynusi nuo antplūdžio iš Rytų.
O juk viskas galėtų būti kiek kitaip. Tai jau seniai savo pavyzdžiu įrodė Australija, nepabūgusi hipokritų iš JT ir kitų neveiksnių organizacijų. Kadaise juos irgi šturmavo panašios flotilės iš Indonezijos, kuri buvo pavirtusi nelegalios migracijos centrine stotimi. Tada australai nutarė: baigta, visi varot atgal, iš kur atvykote. Mes nejuokaujame! Nė vieno plūdžio, daugiau jokių skenduolių. Ir galite ten netrizniuoti apie universalias piratų teises, nepraeis tie bajeriai.
Europai to suvokti nepavyksta iki šiol, per daug priveista visokių ideologinių pleiskanų ir naudingojo idiotizmo institutų“, – tikina L. Dapkus[3].
