Suprasti akimirksniu
  • Mįslingas susirgimas, apie kurį sklando daugybė gandų
  • Susirgusius kankina galvos skausmas, silpnumas, prireikia ir hospitalizacijos
  • Kaltinimų užsienio valstybei įrodyti nepavyko
  • Havanos sindromas gali būti ir netradicinis grupinio elgesio protrūkis
Šaltiniai
Havana
Pirmieji sindromo atvejai buvo užfiksuoti Kubos sostinėje Havanoje. Tiago Claro/Unsplash nuotrauka

Mįslingas susirgimas, apie kurį sklando daugybė gandų

Praėjusį sekmadienį, dar belaukiant savivaldos ir Kauno miesto mero rinkimų rezultatų, konservatorių kandidatas Vytautas Juozapaitis prašneko apie tai, kodėl kauniečiai rodo tokį didelį palaikymą kontraversijų supamam Visvaldui Matijošaičiui. Tuomet politikas išsireiškė netipiškai.

„Yra toks Stokholmo sindromas. Sudėtinga žmonėms atprasti nuo to, kad yra šeimininkas, kieta ranka, gali išsiuntinėti ir nebūtinai lietuviškai“, – sakė V. Juozapaitis[1].

Vieniems kauniečių pasirinkimo palyginimas su psichologiniu sindromu ironiškai patiko, kiti – ypač pasipiktino, tačiau daugelis bet kuriuo atveju suprato, ką gi reiškia paminėtas Stokholmo sindromas.

Tuo tarpu tarptautinė žiniasklaida pastaruoju metu vis dažniau šneka apie žymiai mažiau žinomą Havanos sindromą. Jis pirmą kartą paminėtas dar 2016 m. pabaigoje, kai Kubos sostinėje dirbantys JAV diplomatai ir šnipai pradėjo pranešti apie keistus pojūčius ir simptomus, įskaitant klausos ir regos praradimą, atminties ir pusiausvyros sutrikimus, galvos skausmus ir pykinimą.

Per ne vienerius metus, šimtai JAV ir kitų šalių pareigūnų pranešė apie įtartinus savijautos pablogėjimo incidentus. JAV žvalgybos pareigūnai ilgą laiką dėl šių įvykių atsakinga laikė Amerikai priešišką šalį, galimai Rusiją, tačiau per trejus metus trukusį tyrimą žvalgybos agentūros neaptiko pakankamai įrodymų, kad galėtų tiksliai nustatyti incidentų priežastis ar kaltininką[2].

Susirgusius kankina galvos skausmas, silpnumas, prireikia ir hospitalizacijos

Vieną labai vėlų 2016 m. vakarą Kubos sostinėje Havanoje, vienas iš JAV ambasados darbuotojų prabudo išgirdęs stiprų zvimbimo garsą vienoje ausyje. Netrukus žmogus pajuto galvos svaigimą, stiprų pykinimą ir silpnumą. Simptomai pasirodė tarsi iš niekur, medikams nepavyko nustatyti nei pasislėpusios ligos, nei viruso, bakterijų, nerasta ir nuodų požymių[3].

O per septynerius metus, tokių incidentų fiksuota šimtais. Apie panašius paslaptingos ligos simptomus pranešė daugybė JAV šnipų, diplomatų ir gynybos pareigūnų. Ir ne tik Havanoje. Asmenys susirgo ir Kinijoje, Rusijoje, Austrijoje, Serbijoje, net Baltuosiuose rūmuose. Visais atvejais simptomai prasidėjo keistu garsu ausyje, po kurio sekė galvos skausmas ir pykinimas. Kai kuriais atvejais žmonėms net sutrikdavo sąmonė, buvo paveikiama atmintis, pusiausvyra, rega.

Visi šie simptomai šiandien yra vadinami Havanos sindromu, tačiau kaip ir prieš kelerius metus, taip ir dabar, žinių apie tai, kas iš tiesų slypi už mįslingų sveikatos sutrikimų, vis dar trūksta.

JAV nacionalinė akademija nustatė, kad labiausiai tikėtinas paaiškinimas yra tas, kad siekiant paveikti žmogaus sveikatą, priešiškos jėgos pasitelkia pulsuojančią radijo dažnių energiją. Tokios atakos tarp ekspertų dažnai yra vadinamos tiesiog mikrobangų.

Mikrobangų technologija atsirado dar Šaltojo karo tarp JAV ir Sovietų Sąjungos metais. Tuomet buvo pritaikyti didelio galingumo spinduliuotė, kurios pagalba buvo siekiama išjungti priešininkų elektronikos įrenginius. Pavyzdžiui, Šaltojo karo metais, 1953-1976 m. laikotarpiu, į JAV ambasados Maskvoje pastatą buvo nukreipti mikrobangų spinduliai[4].

Vis gi, per dabartines atakas elektronika nebuvo sutrikdyta. Ekspertai mano, kad taip yra dėl to, kad pasitelkiamos spinduliuotės lygis yra mažesnis, todėl ji paveikia ne įrenginius, bet žmones.

Kai su nemaloniais simptomais susidūrė ir Kanados ambasados darbuotojai Havanoje, Kanados mokslininkai padarė prielaidą, kad šis sindromas gali būti susijęs su cheminėmis medžiagomis, naudojamomis pesticiduose, insekticiduose ir nervus paralyžiuojančiose dujose.

Tokią teoriją tarsi sustiprino ir tai, kad siekdama sustabdyti Zikos viruso plitimą, Kuba 2016 m. pradėjo agresyvią kampaniją uodams naikinti. Tuomet buvo masiškai valomi tiek biurai, tiek ir diplomatinės įstaigos, net aukšto rango vietos ir užsienio pareigūnų rezidencijos.

JAV taip pat nagrinėjo cheminius teršalus, tačiau galiausiai nusprendė, kad pesticidų ar kitų cheminių medžiagų poveikis žmogui ir susirgusiųjų simptomai pernelyg nesutampa.

Havanos sindromas pasireiškia spengimu ausyse, galvos skausmu, pykinimu. Niko Shuliahino/Unsplash nuotrauka
Havanos sindromas pasireiškia spengimu ausyse, galvos skausmu, pykinimu. Niko Shuliahino/Unsplash nuotrauka

Kaltinimų užsienio valstybei įrodyti nepavyko

Tuo tarpu JAV žvalgybos ekspertų grupė neseniai pateikė naujausiai parengtą išsamią ataskaitą, kurioje teigiama, kad dėl diplomatų, pareigūnų bei šnipų ne kartą patirtų sveikatos sutrikdymų kaltas yra vadinamasis nukreiptos energijos panaudojimas.
Manoma, kad elektromagnetinė enegijos nukreipimo technologija sukėlė įvairius ir staigius smegenų sužalojimus, kurie pasireiškė staigiais ir sunkiai paaiškinamas negalavimais[5].

Ekspertų grupės išvados taip pat atitinka neseniai atliktą CŽV tarpinį vertinimą. Pastarosios išvados yra ypač svarbios, nes nuo vadinamojo Havanos sindromo nukentėję pareigūnai aktyviai siekia išsiaiškinti, kas iš tiesų nutiko bei kaip tai gali paveikti jų sveikatą ilgalaikėje perspektyvoje. 

Dalis su Havanos sindromu susidūrusių žmonių atsimena, kad anuomet pajuto nematomo sprogimo ar slėgio bangos smūgį. Ekspertai sutinka, kad pirminis pojūtis ir anksčiau patirti simptomai gali būti priskiriami „neįprastų sveikatos sutrikimų“(AHI) grupei. Jai priskiriami jokiai žinomai medicininei būklei arba kokiam nors psichologiniam sindromui nepriskiriami simptomai.

„Nors kai kurie AHI požymiai ir simptomai būdingi žinomoms medicininėms būklėms, keturių pagrindinių požymių derinys yra aiškiai neįprastas ir niekur kitur medicininėje literatūroje neaprašytas, ir iki šiol nebuvo siejamas su konkrečia neurologine anomalija. Jokie žinomi psichosocialiniai veiksniai nepaaiškina pagrindinių požymių, o incidentai, kuriems būdingi šie požymiai, neatitinka daugumos kriterijų, naudojamų masinei sociogeninei ligai atpažinti“, – teigiama ekspertų išvadoje.

Tiesa, ekspertų grupė vis dėl to pažymi, kad dalis agentų, šnipų ir diplomatų patirti simptomai gali būti susiję su padidėjusiu budrumu ir normaliomis žmogaus reakcijomis į stresą ir įtemptas situacijas.

Nuo Havanos sindromo nukentėję asmenys teigia, kad tokios ekspertų grupės išvados sustiprina poreikį žvalgybos bendruomenei ir JAV vyriausybei įdėti daugiau pastangų, siekiant tiksliai ir galutinai nustatyti sindromo kilmę.

Tuo tarpu ekspertai ir toliau ragina JAV žvalgybos agentūroms nustatinėti biomarkerius, kurie yra susiję su sveikatos incidentais. Ekspertų grupė taip pat rekomendavo agentūroms rinkti daugiau duomenų apie galimus incidentus ir parengti koordinuotą komunikacijos strategiją, skirtą informuoti ir šviesti JAV vyriausybės darbuotojus apie šį reiškinį. 

Su Havanos sindromu susidūrė JAV šnipai, agentai ir diplomatai. Dmitry Ratushny/Unsplash nuotrauka
Su Havanos sindromu susidūrė JAV šnipai, agentai ir diplomatai. Dmitry Ratushny/Unsplash nuotrauka

Havanos sindromas gali būti ir netradicinis grupinio elgesio protrūkis

Tačiau visiškai kitokią nuomonę nei JAV ar Kanados pareigūnai turi Škotijos neurologijos profesorius Džonas Stounas iš Edinburgo universiteto, kuris teigia, kad Havanos sindromas gali būti masinės psichogeninės ligos arba tiesiog keisto grupinio elgesio protrūkio pavyzdys.

„Kai pacientai išgirsta žodį „psichogeninė“, jie galvoja, kad gydytojas kaltina, jog žmogus išsigalvoja savo simptomus. Vietoje to yra kitas tikėtinas, galbūt nepastebėtas paaiškinimas: funkcinis neurologinis sutrikimas arba FND“, – sako profesorius[6].

FND yra smegenų veiklos sutrikimas, vykstantis ne dėl akivaizdžios fizinės problemos, pavyzdžiui, bet dėl pačios smegenų veiklos ir tam tikrų signalų interpretavimo. FND gali paskatinti pusiausvyros sutrikimus, iššaukti galvos svaigimo epizodus. Tokie sveikatos būklės sutrikimai gali būti ne tik momentiniai, tačiau ir užsitęsiantys.

Dažniausiai FND yra nerimo, streso, įtampos padarinys. Tačiau diagnozuodami FND, neurologai visada turi įsitikinti, kad pats pacientas neserga jokia kita, smegenų veiklą paveikti galinčia liga.

Iš tiesų, FND galėtų paaiškinti netikėtus ir staigius simptomus, susijusius su Havanos sindromu. O profesorius Dž. Stounas FND apibūdina kaip programinės įrangos klaidą kompiuteryje, tačiau šiuo atveju tai yra mūsų smegenyse.