Užsienyje susirgęs gyventojas grįžęs į Lietuvą susidūrė su netikėta tvarka
Į 77.lt kreipėsi gyventojas, kuris dirba Lietuvoje, tačiau susirgo būdamas užsienyje. Jis pasakoja, kad tikėjosi paprasto proceso – grįžti, pateikti dokumentus ir gauti nedarbingumą.
„Galvojau, kad viskas bus paprasta – jei turiu gydytojo pažymą, Lietuvoje ją tiesiog pripažins. Bet pasirodo, taip neveikia“, – pasakojo gyventojas.
Anot jo, daugiausia neaiškumų kilo dėl dokumentų reikalavimų. „Reikia, kad būtų viskas labai tiksliai surašyta – diagnozė, laikotarpiai, gydymas. Jei kažko trūksta, viskas gali užstrigti“, – sakė jis.
Gyventojas taip pat nustebo dėl papildomų reikalavimų. „Sužinojau, kad kai kuriais atvejais dar reikia ir vertimų. Tada supranti, kad be pasiruošimo čia gali būti nemažai problemų“, – pridūrė skaitytojas.
Norint gauti nedarbingumą Lietuvoje, būtina pateikti visus medicininius dokumentus
Kaip nurodo „Sodra“, susirgus užsienyje pirmiausia reikia kreiptis į vietos gydytoją, kuris išduoda medicininių dokumentų išrašą.
Šiame dokumente turi būti aiškiai nurodyta diagnozė, gydymas, apžiūros duomenys ir laikotarpis, kuriuo žmogus buvo nedarbingas. Be šios informacijos Lietuvoje nedarbingumas negali būti patvirtintas.
„Sodros“ duomenimis, grįžus į Lietuvą šiuos dokumentus reikia pateikti „Sodrai“, kuri juos įvertina ir, jei viskas atitinka reikalavimus, išduoda nedarbingumo pažymėjimą.
Jei gydymas buvo suteiktas ne Europos Sąjungos ar susijusiose šalyse, būtina pateikti ir oficialų dokumentų vertimą į lietuvių kalbą.
Nedarbingumo išdavimas gali užtrukti, o klaidos dokumentuose – sustabdyti procesą
„Sodros“ duomenimis, nedarbingumo pažymėjimas išduodamas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo visų dokumentų gavimo.
Todėl svarbu kuo greičiau pateikti visus reikalingus dokumentus ir įsitikinti, kad jie yra aiškūs ir tikslūs. Jei dokumentuose trūksta informacijos, procesas gali užsitęsti.
Taip pat svarbu nepamiršti pateikti prašymo dėl ligos išmokos. Jei to nepadaroma, net ir turint nedarbingumo pažymėjimą išmoka gali nebūti skirta.
Kai kuriais atvejais dokumentus gali pateikti ne pats žmogus, o jo atstovas ar darbdavys, jei dėl sveikatos būklės jis pats to padaryti negali.
