Siūlo apskritai atleisti gyvenamąjį ir sodo paskirties turtą nuo NT mokesčio
Valdantiesiems uždegus žalią šviesą naujai mokesčių reformai ir pakėlus mokestinę kartelę iki 450 tūkst. eurų pirmajam būstui, gyventojai vis dar turi galimybę prisijungti prie Piliečių iniciatyvos, kuria norima inicijuoti jau nuo ateinančių metų įsigaliosiančius svarbius nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo pakeitimus, ypač aktualius tiems, kurie užsiima ūkine veikla ar turi mažesnės vertės statinių.
Piliečių įstatymų leidybos iniciatyva, gimusia šių metų gegužės pabaigoje, siekiama reikšmingai koreguoti valdžios priimtą NT mokestį ir palengvinti mokestinę naštą fiziniams asmenims – ypač ūkininkams bei gyventojams, neturintiems sąsajų su NT verslu.
Iniciatyva numato, kad nuo 2026 metų sausio 1 d. būtų taikomos išimtys gyvenamajam bei ūkiniam turtui. Pagal siūlomus pakeitimus nuo NT mokesčio būtų atleidžiami fizinių asmenų gyvenamieji namai ir sodo paskirties statiniai kartu su jų priklausiniais – sandėliukais, garažais ir pan., jei šie yra funkciškai susiję su pagrindiniu pastatu.
Taip pat būtų neapmokestinamas nekilnojamasis turtas, kurį asmuo naudoja žemės ūkio pajamoms gauti: garažai, šiltnamiai, fermos, ūkiniai pastatai, poilsio, religinės ar mokslo paskirties statiniai bei inžineriniai statiniai, jei bendra jų vertė neviršytų 200 tūkst. eurų.
Net ir nutraukus žemės ūkio veiklą, turtas, kuris anksčiau buvo naudojamas šiai veiklai, liktų neapmokestinamas dar septynerius metus. Tuo pačiu siūloma naikinti vieną anksčiau galiojusią išimtį – būtų išbrauktas 7 straipsnio 1 dalies 7 punktas, o 14 straipsnyje siūlomi pakeitimai leistų surinktą mokestį už tam tikrą turtą nukreipti tiesiai į valstybės biudžetą.
Pakeitimai suteiktų stabilumą ūkininkams ir gyvenantiems kaime
Pasak iniciatyvos rengėjų, šie pakeitimai sumažintų administracinę naštą ir užtikrintų didesnį finansinį stabilumą kaimo gyventojams bei ūkininkams.
Piliečių iniciatyvą organizuoja Ričardas Šimaitis ir jo vadovaujama organizacija „Atoveiksmis“, taip pat Zenonas Andrulėnas, Violeta Fominienė, Dalia Kučinskienė bei Jūratė Navickienė.
Į viešai pasklidusius gandus apie galimai neoficialiai platinamus parašų rinkimo lapus iniciatyvos organizatoriai atsakė, kad visi dokumentai yra registruoti Vyriausioje rinkimų komisijoje ir turi unikalius numerius.
Šiuo metu iniciatyva jau yra surinkusi 12 321 parašus iš reikiamų 50 tūkst. – parašus vis dar galima rinkti iki šių metų rugpjūčio 4 d.
Iniciatyvos informacija ir galimybė pasirašyti pateikiama Rinkėjo puslapyje.
NT slenksčiu tapo 450 tūkst. eurų riba
Jau nuo ateinančių metų Lietuvoje įsigalioja reikšmingi mokesčių pokyčiai, kurie turės įtakos kiekvienam būsto savininkui. Vienas iš ryškiausių – nauja NT mokesčio skaičiavimo tvarka, pagal kurią pagrindinis gyvenamasis būstas bus apmokestinamas tik viršijus 450 tūkst. eurų vertę (900 tūkst. dviem savininkams).
Tai reiškia, kad daugeliui gyventojų, turinčių tik vieną būstą, mokesčio nebeliks. Pavyzdžiui, 2025 m. 170 tūkst. eurų vertės būstas savininkui kainavo 100 eurų mokesčių, o nuo 2026 m. – nieko. Net ir brangus 1,05 mln. vertės būstas mokės mažiau – 6 tūkst. eurų vietoj 13,75 tūkst.
Tačiau turintiems papildomų būstų ar statinių – ne viskas taip džiugu. Šiems objektams taikomas ženkliai žemesnis – 50 tūkst. eurų – slenkstis. Todėl mokesčių našta gali didėti, ypač jei turto vertės po perskaičiavimo, kuris kai kuriais atvejais gali šoktelėti net 75 %, smarkiai augs.
Pagal būsto kainų kilimą Lietuva lyderė visoje Europoje
Per pastaruosius trejus metus būsto kainos Lietuvoje šoktelėjo net 55 proc., o Vilniuje – 62 proc., kas šalį iškėlė į Europos lyderių gretas pagal būsto brangimą – mus lenkia tik Turkija ir Vengrija. Nepaisant tokio šuolio, vidutines pajamas gaunančiai šeimai 50 kv. metrų butas naujos statybos name tapo faktiškai nebeįperkamas, ypač sostinėje[1].
Realios gyventojų pajamos nuo 2021 m. beveik neaugo, o būsto paskolų palūkanos pakilo nuo 2 iki 6 proc., todėl daugelis šeimų atidėjo gyvenimo planus ar buvo priverstos rinktis mažesnius butus, net jei tai reiškė atsisakyti vaikų kambario ar vestuvių.
Ši situacija Lietuvoje išryškina gilų būsto įperkamumo krizės mastą ir valstybės pasyvumą. Kol tokios šalys kaip Olandija, Vokietija ar Skandinavijos valstybės nuosekliai vysto valstybinio būsto fondus, socialinį būstą siūlo ne tik pažeidžiamoms grupėms, bet ir viduriniajai klasei, Lietuvoje šią atsakomybę faktiškai perėmė NT vystytojai ir komerciniai bankai.
NT plėtotojai išlaikė aukštas kainas, nepaisant ekonominio neapibrėžtumo, o bankų pelnas dėl padidėjusių palūkanų per pirmąjį 2023 m. pusmetį išaugo kelis kartus. Tuo tarpu valstybės parama – subsidijos jaunoms šeimoms ar siūlymai kompensuoti palūkanas – daugiau prisidėjo prie kainų augimo nei realios problemos sprendimo.
