Piliečių įstatymo iniciatyva: tarp siūlymų – daugiau išimčių nekilnojamojo turto mokesčiui
Gegužės pabaigoje gimė Piliečių įstatymų leidybos iniciatyva, kuria siūloma kaip reikiant pakoreguoti dabar valdančiųjų mėginamą „prastumti“ NT mokestį. Siūlomos išimtys ir ūkininkams, ir paprastiems gyventojams, neturintiems nieko bendra su NT verslu.
Jei Seimas šiuos Piliečių iniciatyvos prašymus palaimintų, jau nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigaliotų svarbūs Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimai, kuriais siekiama palengvinti mokestinę naštą fiziniams asmenims, ypač ūkininkaujantiems ar turintiems nedidelės vertės statinių.
Remiantis pakeitimais mokestinio botago išvengtų fizinių asmenų gyvenamieji namai bei sodo paskirties statiniai kartu su jų priklausiniais, tokiais kaip sandėliukai ar garažai, jeigu jie funkciškai susiję su pagrindiniu pastatu.
Dar viena svarbi naujovė – būtų panaikinamos 6 straipsnio 5 dalys, o 7 straipsnyje išplėstas neapmokestinamo turto sąrašas. Nekilnojamas turtas, kurį fizinis asmuo naudoja pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti, būtų atleistas nuo NT mokesčio. Taip pat nebūtų apmokestinami garažai, šiltnamiai, fermos, ūkio pastatai, poilsio, religinės ar mokslo paskirties statiniai bei inžineriniai statiniai, jei jų bendra vertė neviršys 200 000 eurų[1]. Be to, net ir nutraukus žemės ūkio veiklą, turtas, kuris anksčiau buvo naudojamas pajamoms iš šios veiklos gauti, nebūtų apmokestinamas dar 7 metus po veiklos nutraukimo.
Tuo pačiu iš įstatymo būtų išbraukiama viena iki tol galiojusi mokesčio išimtis – 7 straipsnio 1 dalies 7 punktas netektų galios. O 14 straipsnio pakeitimai patikslina, kad už tam tikrą turtą surenkamas mokestis patektų tiesiai į valstybės biudžetą.
Šie pakeitimai, anot teisės aktų rengėjų, padėtų sumažinti administracinę naštą ir prisidėtų prie ūkininkų bei kaimo gyventojų finansinio stabilumo.
Šią Piliečių iniciatyvą organizuoja R. Šimaitis ir jo vadovaujama organizacija „Atoveiksmis“, Zenonas Andrulėnas, Violeta Fominienė, Dalia Kučinskienė bei Jūratė Navickienė.
Birželio 18 d. duomenimis, iniciatyva jau buvo surinkusi 11 351 parašus.
Gandus apie gyventojams dalinamus neva neoficialius lapus paneigė vienas iniciatyvos organizatorių
Paplitus gandams, kad gyventojams išplatinti lapai su prašymu pasirašyti už aukščiau paminėtą šio NT įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, pats iniciatyvos organizatorius R. Šimaitis pranešė, kad visi šie piliečių iniciatyvos lapai yra registruoti Vyriausioje rinkimų komisijoje (VRK) ir išduodami pasirašytinai – kiekvienas lapas turi ir savo unikalų numerį.
Tuo tarpu Seime registruotas dar vienas NT mokesčio projektas. Remiantis naujausiai registruotu NT mokesčio projektu, mokestis NT objektams jau būtų taikomas nuo 200 tūkst., o ne nuo 450 tūkst. eurų vertės.
„Kaip matote, kartelė krenta ne dienomis, o valandomis. Iki rudens turėtume grįžti prie išsvajoto prabangos dydžio t.y. 20 000 Eur“, – rėžė R. Šimaitis.[2]
Seimas svarsto mažinti nekilnojamojo turto mokesčius antram būstui
Trečiadienį Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) pritarė siūlymui sumažinti NT mokesčio tarifus ne pagrindiniam būstui. Dabar brangesnis nei 0,6 mln. eurų turtas būtų apmokestinamas mažesniu tarifu – nuo 1 proc. iki 0,8 proc., o turtas virš 1 mln. eurų – 1 proc. vietoje 2 proc.[3]
Finansų viceministras įspėjo, kad tai sumažins valstybės biudžeto pajamas keliais milijonais eurų. Kiti siūlymai, tokie kaip mažinti neapmokestinamą ribą ar lengvatos daugiavaikėms šeimoms, atmesti. Įstatymo priėmimas atidėtas – planuojamas papildomas Seimo posėdis po Joninių.
Komercinio NT mokesčiai nesikeičia, o jų surinktos lėšos bus skiriamos Gynybos fondui.
BFK pritarė 450 tūkst. eurų slenksčiui
Tuo tarpu BFK dar pirmadienį pritarė socialdemokratų pasiūlymui, kad pirmasis gyventojo būstas būtų apmokestinamas tik nuo 450 tūkst. eurų vertės. Teisė nustatyti konkretų mokesčio dydį ir „grindis“ būtų perduota savivaldybėms, kurios galėtų taikyti nuo 0,1 iki 1 proc. tarifą. Seimo vicepirmininkė Rasa Budbergytė pabrėžė, kad būstai virš šios vertės jau laikomi prabanga, todėl jų apmokestinimas yra pagrįstas[4].
Šis sprendimas skiriasi nuo ankstesnio, kai komitetas buvo linkęs visiškai neapmokestinti pagrindinių būstų. Tačiau neapmokestinamos ribos ir apmokestinimo tarifai kitiems būstams išlieka progresyvūs: nuo 50 tūkst. eurų vertės turtas apmokestinamas nuo 0,2 iki 2 proc. tarifais, priklausomai nuo vertės. Finansų ministerija siūlė apmokestinimą pradėti nuo 10 tūkst. eurų, bet galutinį sprendimą palikti savivaldybėms.
Dabartinė tvarka numato neapmokestinti NT iki 150 tūkst. eurų vertės, o tarifai svyruoja nuo 0,5 iki 2 proc. Pagal Vyriausybės planus, pajamos iš pirmojo būsto mokesčio bus skirtos savivaldybėms, o mokestis už antrą ir kitus būstus iki 2030 m. keliaus į Gynybos fondą.
