Gynybos ir kosmoso eurokomisaras A. Kubilius iš karto ruošia mus karui

A. Kubilius pradeda gynybos ir kosmoso eurokomisaro darbą

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen Lietuvos nominuotam europarlamentarui Andriui Kubiliui skyrė Saugumo, gynybos pramonės ir kosmoso (angl. defence and space) eurokomisaro portfelį. Tai reiškia, kad A. Kubilius dirbs vystant Europos gynybos sąjungą ir plečiant gynybos pramonės pajėgumus.

Vos gavęs šį postą pats A. Kubilius teigė, kad šis portfelis atspindi būsimos Europos Parlamento (EP) kadencijos prioritetines kryptis – Europos saugumą ir bendrijos ekonominį konkurencingumą. Politiko teigimu, dėl portfelio jis jaučia didelę atsakomybę, tačiau kartu tikisi EK vadovės ir visos Bendrijos lyderystės.

Vis dėlto, nors konservatorių atstovas skambiai kalba apie tai, kad šis portfelis suteiks pridėtinės vertės NATO aljansui ir atskiroms narėms, bus skirtas rūpinantis papildomais finansiniais resursais ir teisiniu reguliavimu kariniams pajėgumams auginti, kritikai atkreipia dėmesį į tai, kad šios pareigybės skiriamos su gana menku biudžetu, dėl kurio dar reikės pakovoti. Tačiau nepaisant to, A. Kubilius jau dabar kalba apie europinę karinę pramonę ir artėjantį karą.

A. Kubilius nusiteikęs paruošti Europą karui

Pats naujai paskirtas gynybos ir kosmoso eurokomisaras A. Kubilius sako, kad jam šis portfelis yra labai svarbus yra „ne pinigais, o atsakomybe“.

„Pati Ursula von der Leyen sako, kad per artimiausius 10 metų reikia investuoti 500 mlrd. eurų. (...) Darbas prasideda nuo pat pradžios – liaudiškai tariant, dirvonas yra neartas ir tą vagą varyti bus tikrai nelengva. Bet kartu tai yra ne tik atsakingas darbas, bet ir ambicingas darbas, nes tai sukurti ir gauti portfelį, pilną pinigų, ir tada džiaugtis, kad gavau didelį portfelį“, – pabrėžė politikas.

A. Kubilius kaip svarbiausią savo darbą mato bendrą bendrijos gynybos rinkos sukūrimą, taip mažinant jos fragmentaciją.

„Turime spręsti tas problemas, kurios yra ryškiai matomos, ir ypač toje resursų sutelkimo pusėje. Europos Sąjungos gynybos pramonė yra, sakykime, krizinėje būsenoje, nes ES valstybės perka tik 20 proc. joms reikalingos ginkluotės iš Europos Sąjungos gamintojų. Bendroji rinka gynybos reikaluose praktiškai neegzistuoja, yra visiškai fragmentuota, nes ir gynybos politika iki šiol buvo labai fragmentuota – ją vienijo NATO, bet ne Europos Sąjunga“, – kalba A. Kubilius.

Pasak jo, būtent dėl to, ES gynybos politikai reikia „kapitalinio remonto“ – reikia numatyti ginklų pirkimus, karių treniravimą ir pasirengimą, gynybai reikalingą logistiką, karinį mobilumą ir pačios gynybos pramonės pajėgumą.

A. Kubilius yra linkęs pabrėžti ir tai, kad ES turi būti pasirengusi Rusijos puolimui, kuris esą gali įvykti per kelerius ateinančius metus. Dėl to, politiko teigimu, reikia sudaryti šaudmenų atsargas, nes tai geriausias būdas pasirengti karui. Jis šį savo planą lygina su panašiais susitarimais dėl gamtinių dujų, pagal kuriuos šalys turi kaupti atsargas ir dalytis jomis su kaimyninėmis šalimis, kurioms jų reikia^[1].

„Kodėl mes neturime kriterijų, vadinamų kariniu saugumu, kad saugotume tam tikrą kiekį artilerijos sviedinių ir kitų produktų... tarkime, parako?“, – sako A. Kubilius.

Kalbant apie tolimesnius planus, gynybos ir kosmoso eurokomisaras atkreipia dėmesį į tai, kad nors ES skyrė 500 mln. eurų tam, kad iki 2025 m. pabaigos gamybos pajėgumai būtų padidinti iki 2 mln. sviedinių per metus, tam, kad būtų pasirengta rizikoms, reikia daugiau. Be to, A. Kubiliaus teigimu, šioje srityje ES vis dar atsilieka nuo rusų.

A.Kubilius taip pat sakė, kad norėtų glaudžiau bendradarbiauti su Ukrainos ginklų gamintojais, pabrėžė, kad nėra kada švaistyti laiko, nes Rusija iki 2029 m. gali būti pasirengusi užpulti kurią nors ES narę.

„Demokratiški europiečiai turi būti kuo vieningesni. Įžvelgiu pavojų mūsų silpnume... ir Putinas gali būti linkęs ieškoti papildomų nuotykių. Kinai taip pat stebi. Kinai padarys vieną paprastą išvadą: Vakarai yra labai silpni. Nepaisant to, kad bendra Vakarų ekonominė galia yra penkis kartus didesnė nei Rusijos, mes nesame pajėgūs laimėti“, – sako A.Kubilius.

Apibendrindamas savo planus gynybos ir kosmoso eurokomisaro poste konservatorius teigia, kad daugiausia dėmesio skirs tam, kad ES pasirūpintų reikalingais resursais gynybai. Tam reikės investicijų į gynybos pramonės pajėgumus, Europos gynybos sąjungos plėtros, pramonės pajėgumų pakėlimo. A. Kubilius kalba ir apie karinio mobilumo didinimą^[2].

Naujasis eurokomisaras jau renkasi savo komandą

O tokių planų A. Kubilius nesiims vienas. Naujasis eurokomisaras jau renkasi savo komandą ir kabinetą. Šiuo metu yra žinoma, kad jo kabineto vadovu taps Simonas Šatūnas^[3]. Jis Briuselyje nebus naujokas, mat anksčiau buvo Lietuvos nuolatinio atstovo ES pavaduotoju (COREPER I), laikinai ėjo Lietuvos nuolatinio atstovo ES (COREPER II) pareigas, vėliau buvo eurokomisaro Virginijaus Sinkevičiaus kabineto vadovu.

EK griežtai reglamentuoja komisarų kabinetų sudėtį, reikalauja įvairovės pagal darbo patirtį ir stažą, tautybę ir lytį. Įdomu tai, kad Lietuvos komisaras negali turėti lietuvio kabineto vadovo ir lietuvio pavaduotojo. Dabartinės kadencijos metu kiekviename kabinete turėjo būti ne mažiau kaip penkių skirtingų tautybių atstovai.

Teigiama, kad šioje kadencijoje taisyklės bus dar griežtesnės, o tai reiškia, kad turėtų būti dar daugiau skirtingų tautybių atstovų ir didesnė lyčių įvairovė. Apie tai ne kartą kalbėjo pati EK pirmininkė U. von der Leyen, kuri aktyviai siekė lyčių lygybės naujajame EP. Naujojoje EK komandoje dirbs 11 moterų, t. y. jos užims 40 proc. visų pareigybių.

Kalbant apie eurokomisarų kabinetų sudėtį yra žinoma tai, kad kiekviena šalis turi paskirti savo žmones į įtakingus kabinetus, kuriems vadovauja kitos tautybės komisaras. Taip šalys sudaro apsikeitimo sandorius, kurie vyksta kabinetų vadovų ir ambasadorių lygmeniu.

Dar nėra aišku, kada vyks nominuotų komisarų klausymas EP komitetuose, tad dalis kandidatų į Komisiją gali ir nepereiti šio etapo. Primename, kad tik perėjus šią procedūrą EP balsuos už visos EK patvirtinimą. Tikimasi, kad naujoji Komisija darbą galės pradės lapkričio 1 d., tačiau darbo pradžia gali įvykti ir gruodžio 1 d.