Nauja dinozaurų rūšis: Londono muziejuje 100 metų gulėjęs radinys – pirmasis megaraptoras Europoje

Beveik šimtą metų Londono gamtos istorijos muziejaus rinkiniuose gulėjusi dinozauro kaukolės nuolauža pasirodė esanti iki šiol nežinomos rūšies plėšrūno liekana. Mokslininkai naująjį dinozaurą pavadino Invictibellatrix amberina. Jis gyveno maždaug prieš 120 mln. metų dabartinės Vaito salos Anglijos pietuose teritorijoje ir, tyrėjų teigimu, yra pirmasis patvirtintas megaraptorų grupės dinozauras Europoje. Tyrimas paskelbtas žurnale „Royal Society Open Science“.

Nauja dinozaurų rūšis muziejaus stalčiuje išgulėjo nuo 1924 metų

Fosiliją Vaito salos pietvakarių pakrantėje, uolos papėdėje, rado paleontologas mėgėjas Reginaldas Walteris Hooley'us. Gamtos istorijos muziejaus pranešime nurodoma, kad po jo mirties muziejus įsigijo daugiau nei tūkstantį jo surinktų radinių, o šią kaukolės užpakalinės dalies nuolaužą – 1924 m. „Sci.News“ cituoja tyrėjus, kad radinys rastas uolos papėdėje ties Sudmoor Point netoli Brook kaimo. Kai kurie leidiniai, tarp jų „Euronews“ ir BBC, kolekcininko pavardę rašo Tooley.

Mokslininkai žinojo, kad nuolauža priklauso dinozaurui, tačiau kuriam – dešimtmečius liko mįslė. „Tai tikra paslaptis, kad ši fosilija taip ilgai buvo nepastebėta ir beveik 100 metų gulėjo stalčiuje. Vaito saloje randama daug kaulų – kas žino, kas dar laukia, kol bus atrasta“, – sakė tyrimui vadovavęs Londono universitetinio koledžo (UCL) Žemės mokslų katedros mokslininkas dr. Cassius Morrisonas.

Kompiuterinė tomografija padėjo nustatyti naują rūšį

Tyrėjai fosiliją ištyrė kompiuteriniu tomografu ir sukūrė trimatį šios kaukolės dalies bei jos vidaus – smegenų ertmės – modelį. „Euronews“ rašo, kad būtent ši technologija leido ištirti vidinę fosilijos struktūrą ir sukurti jos trimatį modelį. Radinys buvo palygintas su tiranozaurų, spinozaurų, raptorių ir kitų dvikojų mėsėdžių dinozaurų kaukolėmis. Unikalus požymių derinys, tarp jų ovali anga, pro kurią nugaros smegenys jungėsi su galvos smegenimis, ir smėlio laikrodžio formos ketera, leido padaryti išvadą, kad tai nauja rūšis. Kompiuteriniai algoritmai, analizavę, kaip kaukolės požymiai dera su kitomis rūšimis, nuosekliai priskyrė egzempliorių megaraptorų šeimai.

Pavadinimas Invictibellatrix reiškia „nenugalėta karė“ ir, pasak muziejaus, pagerbia būsimą megaraptorų, kaip didžiųjų viršūninių plėšrūnų, vaidmenį. Tyrėjų teigimu, pavadinimas taip pat turėtų „suteikti vilties ir stiprybės visiems, kurie patiria patyčias, diskriminaciją ar priespaudą“. Rūšies epitetas amberina nurodo gintarą, randamą uolienose, kuriose aptikta fosilija, ir kartu yra moteriškas vardas.

Megaraptoras Invictibellatrix žmogui būtų buvęs pavojingesnis už tiranozaurą

Megaraptorai, nepaisant pavadinimo, nebuvo maži, į paukščius panašūs „raptoriai“. Tai stambesni plėšrūnai, giminingesni tiranozaurams, su liauna galva, didelėmis priekinėmis galūnėmis ir milžiniškais lenktais nagais. BBC rašo, kad grobį jie puldavo ne nasrais, o būtent galūnėmis ir nagais.

Remiantis artimiausiais giminaičiais, Invictibellatrix buvo 3–4 m ilgio ir kiek daugiau nei pusantro metro aukščio – maždaug žmogaus ūgio. Jis greičiausiai turėjo plunksnas, o jo nagai galėjo siekti 10–20 cm. Dinozauras mito mažesniais dinozaurais, driežais ir žinduoliais ir mitybos grandinėje užėmė panašią vietą kaip dabar hienos.

„Sci.News“ pažymi, kad naujojo dinozauro smegenų dėžutė dydžiu panaši į mažo tiranozauroido Timurlengia, kuris, kaip manoma, svėrė 200–300 kg ir buvo ne ilgesnis nei 4 m. Kiti megaraptorai galėjo siekti 6–10 m ir sverti daugiau nei 2000 kg, todėl Invictibellatrix amberina gali būti vienas mažiausių, jei ne mažiausias žinomas šios grupės narys. Tai patvirtina prielaidą, kad didelius kūnus megaraptorai išsiugdė palyginti vėlai. Be to, ankstyviausios pietų pusrutulio megaraptorų fosilijos yra jaunesnės už Vaito salos radinį, o į Europą grupė, tyrėjų manymu, atkeliavo maždaug prieš 130 mln. metų.

„Tai nebuvo savo laikmečio viršūninis plėšrūnas, bet žmonėms šis dinozauras būtų buvęs pavojingesnis už tiranozaurą. Būtume buvę idealaus dydžio grobis – maždaug trečdalis jų kūno masės. Jie tikrai būtų mus vaikęsi. Tiranozauras nebūtų vargęs, nes būtume buvę per maži“, – aiškino dr. C. Morrisonas.

Invictibellatrix amberina	Duomenys
Amžius	apie 120 mln. metų (ankstyvoji kreida)
Radimo vieta	Vaito salos pietvakarių pakrantė, Anglija
Ilgis	3–4 m
Aukštis	kiek daugiau nei 1,5 m
Nagai	galėjo siekti 10–20 cm
Mityba	maži dinozaurai, driežai, žinduoliai
Muziejus įsigijo	1924 m.

Šaltiniai: Gamtos istorijos muziejus, „Euronews“, BBC.

Radinys rodo, kad megaraptorai į pietų žemynus atkeliavo per Europą

Iki šiol megaraptorai buvo aptikti Azijoje, Australijoje ir Pietų Amerikoje, bet ne Europoje. Mokslininkai mano, kad ši grupė atsirado Azijoje, o vėliau per Europą pasiekė pietinį Gondvanos superkontinentą, kuriam priklausė dabartinė Afrika, Pietų Amerika ir Antarktida. „Ši nauja rūšis – pirmasis įrodymas, kad megaraptorai gyveno ir Europoje ir kad į Gondvaną jie pateko šiuo keliu, o ne šokinėdami salomis toliau į pietus“, – sakė vienas tyrimo autorių, UCL doktorantas Charlie Schereris.

Matematinis modeliavimas parodė, kad ankstyvojoje kreidoje megaraptorai buvo paplitę visame pasaulyje, o vėlyvojoje kreidoje šiauriniame Laurazijos superkontinente, kuriam priklausė ir dabartinė Europa, greičiausiai išnyko. Pietuose jie tapo viršūniniais plėšrūnais ir užaugo milžiniški – jų nagai siekė iki 35 cm. Pavyzdžiui, dabartinės Argentinos teritorijoje rastas Maip macrothorax buvo 9–10 m ilgio ir svėrė tiek, kiek dramblys.

„Nors fosilijos renkamos daugiau nei 200 metų, Vaito sala vis dar stebina naujomis dinozaurų rūšimis, o mėsėdžių dinozaurų radiniai čia ypač reti“, – sakė vyresnysis tyrimo autorius, Gamtos istorijos muziejaus profesorius Paulas Barrettas. Jo teigimu, toks darbas parodo išskirtinę istorinių muziejaus rinkinių vertę, nes juose dar laukia daugybė atradimų. Tyrimą finansavo Paleontografijos draugija, Karališkoji draugija ir JK tyrimų ir inovacijų agentūra UKRI.