Norinčiųjų pagyti nuo priklausomybės niekas išskėstomis rankomis nelaukia
Kol Lietuvos valdžia jau kelintą kartą ruošiasi nedidelio kiekio narkotinių medžiagų laikymo dekriminalizavimui, nuo priklausomybių pagyti norintiems asmenims padėti dažnu atveju net ir neskubama. Valstybės kontrolė nustatė, kad 45 proc. besikreipusiųjų pagalbos jos negavo arba gavo labai sunkiai.
Net 43 proc. gydymo įstaigų, kurios turėtų teikti priklausomybės ligų gydymo paslaugas, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) finansuojamų tokio pobūdžio paslaugų 2019–2022 m. net neteikė.
38 proc. apklaustų įstaigų informavo neteikiančios psichikos ar elgesio sutrikimų gydymo paslaugų dėl specialistų trūkumo.
45 proc. gyventojų, kurie kreipėsi pagalbos dėl priklausomybės, patyrė sunkumų ją gaudami, nes tokios paslaugos neteikiamos ten, kur jie gyvena.
Pagalbos sunkiai sulaukia ir priklausomybių turinčių asmenų artimieji, nors praktika rodo, kad pagalbos poreikis tokiems žmonėms yra itin didelis.
Nuo priklausomybių kenčiančių žmonių artimiesiems pagalbą teikė tik 57 gydymo įstaigos ir tik vidutiniškai vos 48 asmenims per metus.
Realybė yra liūdna. Skaičiai rodo, kad Respublikiniame priklausomybės ligų centre gydomų asmenų artimiesiems buvo suteiktos 3 696 konsultacijos, kurios nebuvo fiksuotos Privalomojo sveikatos draudimo informacinėje sistemoje. Vadinasi, realus tokių konsultacijų poreikis yra didesnis šimtais kartų[1].
Priklausomybės gydyti – už 100 kilometrų
Valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas savo socialiniame tinkle rašė, kad kone pusė gyventojų, norėdami pagyti nuo priklausomybės, turėjo įveikti ir 100 km ar dar ilgesnius atstumus, mat arčiau norinčių teikti šią paslaugą tiesiog nėra.
„Tokios rimtos priklausomybės kaip narkotikų ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas, lemia, kad dėl apsinuodijimų ir smurto miršta jaunesni žmonės. Ne mažesnę žalą daro ir priklausomybė nuo alkoholio“, – rašo valstybės kontrolierius[2].
Ką tai reiškia? Ogi dar didesnę regionų atskirtį. Matant skaičius, nupieštus kilometrais, akivaizdu, kad žmonės, kurie kenčia nuo priklausomybės, gydytis iš esmės gali tik didmiesčiuose arba regionų centruose. Kai kurie dėl priklausomybių jau gali neturėti ne tik motyvacijos, bet ir fizinių galimybių nuvykti tokį atstumą.
Panašu, kad Vyriausybės „regionų stiprinimo“ planas vyksta pagal iškreiptą viziją – pagalbos priklausomam žmogui nėra, o čia dar ir bausmes už narkotikus mažinti ruošiasi.
Priklausomybių gydymo nėra nei Trakuose
Galima būtų pagalvoti, kad priklausomybių liūne skęsti vieni palikti atokesnių kaimelių ir mažesnių rajonų žmonės. Bet kur tau – paaiškėjo, kad net tokiuose Trakuose, kurie yra ir arti sostinės, ir žinomi kaip populiarus kurortinis miestelis, gydymo nuo priklausomybių nėra.
„Kandidatuojant į Trakų rajono merus teko domėtis priklausomybių gydymu savo rajone. Vaizdas liūdnas: taip, yra priklausomybių konsultantai, taip galima gauti nemokamą psichologo paslaugą, bet realaus gydymo rajone nėra. Asmenys yra siunčiami į Vilnių ar kitus rajonus. Ir, dažniausiai nenuvažiuoja, nes trūksta motyvacijos, nebent tuo pasirūpina geras darbdavys, siunčiantis savo darbuotoją į Minesotos programą“, – savo socialiniame tinkle rašo visuomenininkas Ramūnas Aušrotas[3].
Jis sako, kad priklausomybių gydymas turi eiti paskui žmogų, o ne žmogus paskui jį – vien jau dėl ligos esmės. Juk priklausomybių kamuojamas žmogus būna praradęs motyvaciją ir jį tenka neretai ir ne kartą tikinti, kol jis įtikinimas, kad reikia gydytis. Be abejonės, pagijęs asmuo vėl gali pilnavertiškai įsitraukti į visuomeninį gyvenimą ir darbinę veiklą, tačiau, panašu, sėkmės istorijos reikalingos ne visiems.
Gydymo įstaigose nėra specialistų, dirbančių su priklausomybėmis
Audito atliktas tyrimas parodė, kad 2022 m. psichikos sveikatos centrai neužtikrino reikalavimų specialistų skaičiui ir jų darbo laikui: 49 proc. (iš 125) specialistų komandos dirbo po 6 valandas 5 dienas per savaitę ir 37 proc. specialistų ar jų komandų skaičiaus – pagal prisirašiusius gyventojus.
Paslaugų teikimo nustatytais terminais neužtikrino 46 proc. (iš 125) pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, 16 proc. (iš 51) specializuotas ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas (suaugusiųjų psichiatrų) ir 25 proc. (iš 12) specializuotas ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas (vaikų ir paauglių psichiatrų) teikiančių įstaigų.
Sunkiausiai sekėsi užtikrinti vaikų ir paauglių psichiatro paslaugas: 2022 m. spalio mėn. pirminės ambulatorinės priežiūros lygyje 56 proc. paslaugų suteikta vėliau nei po 7, o antriniame priežiūros lygyje – 18 proc. vėliau nei po 30 kalendorinių dienų. Dėl specialistų trūkumo gydymo įstaigos negalėjo užtikrinti priklausomybės ligų gydymo paslaugų teikimo laiku[4].
Gydymas turėtų būti prieinamas lengviau nei priklausomybės sukėlėjai
„Negydomos priklausomybės kelia socialines ir psichologines problemas ne tik šią ligą turinčiam asmeniui, bet ir jo artimai aplinkai, kuriai taip pat būtina teikti pagalbą. Narkotikus vartojantys asmenys dėl apsinuodijimų, užkrečiamųjų ligų, smurto ir savižudybių miršta jaunesni, ne mažesnę žalą žmogaus fizinei ir psichikos sveikatai kelia priklausomybė nuo alkoholio“, – sako Kristina Vaivadienė, audito grupės vadovė.
Ataskaitoje matyti, kad 2019–2022 m. tik Respublikinis priklausomybių ligų centras turėjo sutartį su valstybinėmis ligonių kasomis dėl Minesotos programos paslaugų teikimo.
Šios paslaugos RPLC suteiktos visais atvejais, kai gydytojas psichiatras įvertino, kad pacientui jos reikalingos, nepriklausomai nuo to, ar asmuo atvyko su siuntimu ar be.
Sveikatos apsaugos ministerijai pateikta rekomendacija, kad Minesotos programas, finansuojamas valstybės lėšomis, turi teikti gerokai daugiau gydymo įstaigų.
Liūdniausia tai, kad nors nuo priklausomybių kenčia ir jaunuoliai, paaugliai, jiems gydymo sulaukti yra sunkiausia.
2022 m. spalio mėn. 56 proc. pirminės ambulatorinės priežiūros lygio paslaugų paaugliams suteikta vėliau nei po 7 kalendorinių dienų, iš jų 39 proc. paslaugų suteiktos po 8–14 dienų, 17 proc. – po 15 dienų ar vėliau.
18 proc. antrinio priežiūros lygio (specializuotų) paslaugų suteikta vėliau nei po 31 kalendorinės dienos.
Vadinasi, laikomasi nuostatos, kad jaunuoliai, norėdami pagyti nuo priklausomybių arba jų sukeltų psichologinių problemų, laukti gali net ir mėnesį laiko.
Jei jau dabar Lietuvoje nesuteikiamos paslaugos norintiems atsikratyti priklausomybių, galima tik įsivaizduoti, kas nutiks, jei Seimas dekriminalizuos lengvuosius narkotikus.
