Guterresas: subsidijuoti iškastinį kurą – tai subsidijuoti savižudybę

„Subsidijuoti iškastinį kurą – tai subsidijuoti savižudybę“, – spalio 16 d. Armėnijos sostinėje Jerevane pareiškė Jungtinių Tautų generalinis sekretorius António Guterresas. Kalbėdamas valstybių vadovams prieš kitą savaitę prasidedantį JT biologinės įvairovės viršūnių susitikimą COP17, jis paragino vyriausybes nutraukti iškastinio kuro gavybos rėmimą ir sutaupytas lėšas skirti žmonėms bei planetai. Tuo metu nevyriausybinės organizacijos „Global Witness“ ataskaita rodo, kad klimato konferencijos COP31 šeimininkės Turkija ir Australija iškastinio kuro gavybą didina.

Guterresas: iškastinis kuras „verda mūsų planetą“

A. Guterresas teigė, kad vyriausybės vis dar „leidžia pinigus netinkamiems dalykams“, ir ypač išskyrė paskatas iškastiniam kurui. Jis ragino šalis nustoti subsidijuoti iškastinio kuro gamybą, nes jis „verda mūsų planetą ir yra biologinės įvairovės rykštė“. „Raginu visų šalių vyriausybes kartą ir visiems laikams nutraukti šias išmokas, o sutaupytas lėšas panaudoti žmonėms ir planetai“, – sakė JT vadovas.

ES finansų ministrai šio mėnesio pradžioje paragino per lapkritį vyksiančias COP31 klimato derybas susitarti dėl laipsniško iškastinio kuro subsidijų atsisakymo. Pastangos pasiekti pasaulinį sutarimą dėl konkrečių iškastinio kuro atsisakymo tikslų ar kelių kol kas įstrigo, o šis klausimas nėra oficiali COP31 derybų darbotvarkės dalis. Kai kurios šalys, tarp jų Vokietija, Prancūzija ir Nyderlandai, savanoriškai paskelbė savo atsisakymo planus, o Brazilija tai padaryti turėtų lapkritį.

Už kiekvieną gamtai skirtą dolerį 30 dolerių tenka ją naikinančiai veiklai

JT duomenimis, už kiekvieną dolerį, investuotą į gamtos apsaugą ar atkūrimą, apie 30 dolerių vis dar skiriama veiklai, kuri gamtą naikina. Tarp jų – apie 2,6 trln. dolerių (2,3 trln. eurų) per metus viešųjų subsidijų, kurios neigiamai veikia gamtą ir klimatą.

2022 m. šalys pažadėjo mažinti viešąsias išlaidas gamtai kenksmingai veiklai, pavyzdžiui, kasybai, iškastinio kuro gavybai ir intensyviam ūkininkavimui. Jos įsipareigojo iki 2030 m. kenksmingas subsidijas sumažinti 500 mlrd. dolerių (447 mlrd. eurų) per metus, tačiau pažanga menka. „Gamta nesuklestės vien iš gerų ketinimų“, – sakė A. Guterresas.

Rodiklis	Duomenys
Gamtai ir klimatui kenksmingos viešosios subsidijos	apie 2,6 trln. dolerių per metus
Santykis tarp gamtą naikinančios ir saugančios veiklos finansavimo	apie 30 : 1
Pažadas sumažinti kenksmingas subsidijas iki 2030 m.	500 mlrd. dolerių per metus
Saugomos sausumos ir vidaus vandenų dalis įgyvendinus pažadus	27 proc. (tikslas – 30 proc.)
Saugomų vandenynų dalis įgyvendinus pažadus	12 proc. (tikslas – 30 proc.)

Šaltiniai: JT duomenys ir ataskaita, cituojami „Euronews“, „The Straits Times“.

Pasaulis atsilieka nuo 30x30 gamtos apsaugos tikslo

Spalio 15 d. A. Guterresas pristatė ataskaitą, rodančią, kad pasaulis nesilaiko kurso 2030 m. biologinės įvairovės tikslams, įtvirtintiems susitarime, vadinamame „Paryžiaus susitarimu gamtai“. Šį beveik 200 šalių ir teritorijų pasirašytą susitarimą sudaro 23 tikslai, kaip iki 2030 m. sustabdyti ir atkurti gamtos nykimą, – tarp jų taršos mažinimas, nykstančių rūšių apsauga ir 30 proc. pasaulio sausumos bei vandenynų išsaugojimas, vadinamas „30x30“.

Ataskaita parodė, kad vyriausybių politikos nepakanka pagrindiniam 30x30 tikslui pasiekti. Net visiškai įgyvendinus pažadus, iki dešimtmečio pabaigos būtų saugoma tik 27 proc. sausumos ir vidaus vandenų, o vandenynų – vos 12 proc. Kiti tikslai atsilieka dar labiau. „Ne viskas blogai... Pažanga yra, bet nepakankama. Esame toli nuo to, ko reikia“, – žurnalistams Jerevane sakė JT vadovas.

Biologinės įvairovės derybose Jerevane, prasidedančiose spalio 19 d., dalyvaus beveik 200 valstybių. Pagrindinis dėmesys bus skiriamas gamtos apsaugos finansavimo trūkumui. A. Guterresas ragino šalis vykdyti finansinius pažadus besivystančioms šalims ir atkreipė dėmesį į „labai stiprią“ kai kurių sektorių, tarp jų pramoninės žvejybos, iškastinio kuro ir miškų kirtimo, įtaką vyriausybėms. „Biologinė įvairovė krizėje. Rūšys nyksta, ekosistemos griūva“, – pridūrė Sue Lieberman iš Laukinės gamtos apsaugos draugijos.

COP17 Jerevane ir COP31 lapkritį – dvi skirtingos derybos

Svarbu neperpainioti dviejų JT konferencijų. COP17 Jerevane – tai JT biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencija, kurioje sprendžiama, kaip sustabdyti gamtos nykimą. COP31 – lapkritį vyksiančios klimato kaitos derybos, kuriose kalbama apie išmetamųjų teršalų mažinimą ir iškastinio kuro ateitį. A. Guterreso žinia apie subsidijas siejo abi temas: tos pačios paskatos iškastiniam kurui, anot jo, kenkia ir klimatui, ir biologinei įvairovei.

Prieš COP17 viršūnių susitikimą Jerevane spalio 15 d. surengtame oficialiame priėmime JT vadovą pasitiko Armėnijos prezidentas Vahagnas Chačaturianas ir premjeras Nikolas Pašinianas, rašo „The Hindu“. „The Straits Times“ duomenimis, viršūnių susitikime dalyvavo ir Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas.

COP31 šeimininkės Turkija ir Australija didina iškastinio kuro gavybą

„Global Witness“ ataskaita, parengta remiantis nepriklausomos energetikos konsultacinės bendrovės „Rystad“ duomenimis, rodo, kad abi COP31 šeimininkės prieš lapkričio klimato derybas didina iškastinio kuro gavybą. Turkijos valstybinė naftos bendrovė TPAO planuoja beveik patrigubinti dujų gavybą. Australijos „Woodside“ iki 2032 m. turėtų padvigubinti suskystintųjų gamtinių dujų gamybą, o „Santos“ iki 2035 m. – aštuonis kartus padidinti žalios naftos gavybą.

Kritikos sulaukia ir Turkijos COP31 elektrifikavimo tikslas – iki 2035 m. elektros dalį pasaulio energijos paklausoje padidinti nuo maždaug 20 iki 35 proc. Kritikai pažymi, kad tikslas nenurodo, kaip elektra turėtų būti gaminama, todėl vyriausybės pažanga galėtų laikyti ir didesnę elektros gamybą iš dujų. Šių metų pradžioje apie 60 šalių, reikalaujančių sparčiau atsisakyti iškastinio kuro, surengė atskirą konferenciją už JT proceso ribų.