JAV prasideda teismas dėl „Google“ monopolijos
Rugsėjo 9 d. JAV prasidėjo antrasis antimonopolinis teismo procesas, kuriame „Google“ ir JAV teisingumo departamentas bylinėjasi dėl to, ar technologijų kompanija iš tiesų neteisėtai monopolizavo skaitmeninės reklamos rinką[1].
Tai jau antras JAV antimonopolinis ieškinys prieš „Google“. Praėjusį mėnesį bendrovė pralaimėjo svarbią bylą, kurioje buvo nustatyta, kad kompanija neteisėtai monopolizavo internetinės paieškos pramonę. Tačiau skirtingai nei toje byloje, dabar teisingumo departamentas siekia konkrečių pergalių, kurios priverstų „Google“ kai kurių savo praktikų.
Šiame ieškinyje, kuris buvo pateiktas 2023 m. sausio mėnesį, pagrindinis dėmesys skiriamas „Google“ skaitmeninės reklamos technologijų įsigijimui ir taikymui.
Internetinių svetainių savininkai, kurie nori uždirbti iš reklamos, remiasi „Google“ technologija. Taip jie gali parduoti klientams reklaminius skelbimus, o reklamuotojai gali pirkti skelbimų vietą, kuri pasiekia potencialius klientus. „Google“ iš abiejų pusių pasiima nemažą reklamos uždarbio dalį. Tačiau JAV teisingumo departamentas išskyrė kelis „Google“ veiklos pavyzdžius, kurie gali įrodyti, jog bendrovė dabar dominuoja visose skaitmeninės reklamos srityse.
Pavyzdžiui, 2007 m. „Google“ už 3,1 mlrd. JAV dolerių įsigijo reklamos technologijų bendrovę „DoubleClick“. Teisingumo departamentas teigia, kad „DoubleClick“ dabar jau kontroliuoja daugiau nei pusę atvirojo interneto reklamos sandorių rinkos.
Vėliau „Google“ įsigijo dar dvi bendroves: „Invite Media“ ir „AdMeld“. Teisingumo departamento teigimu, dėl šių sandorių „Google“ kontroliavo tiek internetinės reklamos pasiūlą, tiek paklausą. Nors tai nėra kažkas neteisėto, teisingumo departamentas teigia, kad „Google“ sukūrė monopoliją, atlikdama daugybę antikonkurencinių žingsnių.
Įvertinus tai, ieškinyje prieš kompaniją teigiama, kad šie žingsniai apima konkurentų pašalinimą įsigyjant įmones arba taikant pašalinimo iš rinkos praktiką, kuri prilygsta neteisėtai monopolijai pramonėje. Ieškinyje taip pat teigiama, kad „Google“, naudodamasi savo padėtimi, sąmoningai nustato per didelius mokesčius. Dėl šių pajamų bendrovė iš savo reklamos technologijos kasmet uždirba dešimtis milijardų dolerių.
Prieš „Google“ liudys įtakingiausios JAV kompanijos
Federaliniai prokurorai skelbia, jog teisminiuose procesuose planuoja pateikti „Google“ vidaus dokumentus ir liudytojų parodymus, kad tinkamai pagrįstų savo argumentus.
Teigiama, kad prieš kompaniją gali liudyti didžiausios Amerikos ir pasaulio įmonės, tokios kaip „Disney“,„New York Times“, „BuzzFeed“, „Vox“ ir „NewsCorp“. Jų vadovai yra įtraukti į galimų liudytojų sąrašą. Prokurorai taip pat pakvies ilgą sąrašą dabartinių ir buvusių „Google“ darbuotojų.
Ikiteisminio tyrimo metu „Google“ gynė savo poziciją teigdama, kad atsisakymas sudaryti sandorius su konkuruojančiomis bendrovėmis nėra antimonopolinis pažeidimas ir kad teisingumo departamentas neteisingai apibrėžia skaitmeninės reklamos rinką.
Birželio mėnesį bendrovė paskelbė pareiškimą, kuriame ieškinį pavadino „nepagrįstu bandymu išrinkti laimėtojus ir pralaimėtojus labai konkurencingoje pramonės šakoje“.
Nors iš pradžių buvo numatyta, kad bylą nagrinės prisiekusieji, „Google“ pavyko išvengti tokio scenarijaus sumokėjus vyriausybei daugiau kaip 2 mln.
Tačiau „Google“ jau anksčiau pralaimėjo vieną antimonopolinį teismo procesą, kuriame daugiausia dėmesio buvo skiriama jos dominavimui internetinės paieškos rinkoje. Kompanija šiuo metu skundžia šį sprendimą, todėl neaišku, kokios nuobaudos dar gali būti skirtos.
E. Muskas taip pat kritikuoja „Google“
O kritikos „Google“ sulaukia ne tik teismo salėse. Milijardierius Elonas Muskas pastaruoju metu dažnai kritikuoja didžiąją technologijų bendrovę. Nuo tada, kai pradėjo veikti „Google“ vaizdų generatorius „Gemini“, jis pasidalijo daugiau nei 100 pranešimų apie šią bendrovę ir dauguma jų buvo labai kritiški[2].
Primename, kad „Google“buvo priversta sustabdyti „Gemini“ vaizdų generavimo funkciją po to, kai susilaukė neigiamos vartotojų reakcijos, kaltinančios ją per dideliu pataikavimu „woke“ politikai. Vartotojai taip pat skundėsi, kad „Gemini“ generuoja netikslius žmonių atvaizdus ir pateikia keistus atsakymus į kai kurias užklausas.
E. Muskas, dažnai kritikuojantis tai, ką jis vadina „woke“ politika, taip pat kaltino „Google“, kad jos dirbtinis intelektas naudoja „beprotišką rasistinį, anticivilizacinį programavimą“. Jis taip pat kritikavo bendrovės paieškos sistemą ir tam tikrą šališkumą demokratų propaguojamai ideologijai.
Be to, nors pastaraisiais metais E. Muskas padarė didelių ėjimų verslo srityje, atrodo, kad jam dar negana. Manoma, kad jis planuoja sukurti naują elektroninio pašto produktą, kuris vadinsis „XMail“. Tokios žinios paskelbtos po to, kai pasirodė gandų, kad „Google“ sustabdys savo elektroninio pašto paslaugas[3].
ES iškovojo pergalę prieš „Google“
Europoje „Google“ išgyvena ne ką geresnius laikus. Europos Teisingumo Teismas (ETT) antradienį įpareigojo „Apple“ ir „Google“ atitinkamai sumokėti milijardus eurų nesumokėtų mokesčių ir su konkurencija susijusią baudą, taip užbaigdamas ilgus teisinius ginčus. Abi šios bylos buvo Briuselio kovos, kurios tikslas yra užglaistyti mokesčių spragas ir pažaboti JAV technologijų milžinus, dalis.
ETT pritarė Europos Komisijos (EK) sprendimui, pagal kurį „Apple“ turi sumokėti 13 mlrd. eurų nesumokėtų mokesčių, ir anuliavo ankstesnį „Apple“ palankų nuosprendį. 2016 m. EK nurodė sumokėti milijardinę sumą, argumentuodama, kad ši JAV įmonė bloke sumokėjo per mažai mokesčių, esant įtarimų, kad būta neoficialaus susitarimo su Europos Sąjungos (ES) nare Airija.
„Apple“ ES Bendrajam Teismui pateikė sėkmingą skundą, savo ruožtu tvirtindama, kad Komisija neįrodė, jog ginčijamas mokestinis susitarimas prilygsta draudžiamai valstybės pagalbai. Bendrasis Teismas tada stojo „Apple“ pusėn – dėl to EK paragino ETT šioje byloje priimti galutinį nuosprendį. Antradienį ETT nusprendė, kad Komisija buvo teisi ir pareiškime nurodė, jog „Airija suteikė „Apple“ neteisėtą pagalbą, kurią Airija turi susigrąžinti“.
Atskiroje byloje ETT patvirtino 2,4 mlrd. eurų dydžio baudą, skirtą „Google“ už ES konkurencijos taisyklių pažeidimą, susijusį su šios bendrovės kainų lyginimo paslauga „Google Shopping“. Komisija baudą skyrė dar 2017 m., argumentuodama, kad „Google“ teikė pirmenybę savo pačios, o ne konkurentų kainų lyginimo paslaugai ir taip piktnaudžiavo savo galiomis rinkoje.
„Google“ 2020 m. ES Bendrajam Teismui pateikė nesėkmingą skundą, o tada kreipėsi į aukščiausią bloko jurisdikciją. „Google“ tvirtino, kad kitoks elgesys su konkurentais yra būdingas konkurencijai bei naujovėms ir nėra antimonopolinių taisyklių pažeidimas. ETT nuosprendis, kuriuo patvirtinama bauda, yra galutinis ir negali būti ginčijamas.
