„Nuo ko tu tokia pavargusi? Juk tau nereikia į darbą. Tu visą dieną būni namuose.“
Nuo nuolatinio stebėjimo, kur eina, ką ima, ką veikia vaikai. Nuo nuolatinių prašymų, pykčių, verkimų. Pavargusi nuo rutinos ir lėkimo: virtuvė, sauskelnės, žaislai, skalbiniai – ir viskas iš naujo. Tai nereiškia, kad aš nemyliu savo vaikų, tik kartais man reikia nuo visko pailsėti.
„Kodėl tu sakai, kad tau sunku? Juk tu pati norėjai turėti vaikų.“
Todėl, kad kartais ir aš jaučiuosi pasimetusi, „netikusi“ ar tiesiog nuliūdusi ir tikiuosi sulaukti palaikymo ar nuoširdaus patarimo. Tai nereiškia, kad aš nemyliu savo vaikų, tik kartais man reikia su kažkuo pasikalbėti.
„Kodėl tu nuolat lyg ant adatų? Vaikai sveiki – turėtum džiaugtis gyvenimu.“
Todėl, kad atsiradus vaikams, tapo sunkiau būti tokia pačia žmona, moterimi, darbuotoja, drauge. Tai nereiškia, kad aš nemyliu savo vaikų, tik kartais viską suderinti – labai sudėtinga.
Mama nėra neklystanti ir nepavargstanti, nuolat švytinti ir apie viską pagalvojanti. Taip, tapti mama buvo jos pasirinkimas – ir tai pats geriausias pasirinkimas jos gyvenime. Bet tapusi mama, ji liko žmogumi – klystančiu, pavargstančiu, netobulu žmogumi.
Publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo 77 pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.
Pirmą kartą publikuota 2025 gruodžio 31 d.
