Gintaras Furmanavičius laidoje „Riba“: nėra tokios jėgos, kuri suvienytų Lietuvą

Šeimos vertybės – svarbiausios, ir jas turi diegti šeima

Gintaras Furmanavičius – politinis veikėjas, žinomas dėl tvirtos nuomonės ir atvirų pasisakymų, prasitaria: vaikams vertybes turėtų diegti tėvai – ne Gyvenimo įgūdžių programa. Jis netiki pandemijos draudimų nauda, reiškia abejones ir kitais priverstinai siūlomais dalykais, nepaliekant vietos laisvo sprendimo galimybei. Jam įtarimą kelia tai, kad prasidėjus karui Ukrainoje, pandemijos aidai Lietuvoje pradėjo blėsti. Visgi, kiekvienas dalykas ar išgyvenimas slepia tam tikras pamokas. Pastarasis tikina: šis virusas buvo „pasakos vaikams“; jis atsirado laboratorijoje.

Vyras mano, jog pandemija atskleidė vešantį žmonių naivumą ir visuomenės susiskaldymo mastą. G. Furmanavičius tikras: tie, kurie reguliuoja šiuos procesus, tame nedalyvauja. Tačiau jį vis dar stebina galimybių pasų įvedimo schema, kurią jis laiko psichinio ligonio sprendimų rezultatu. 

Nejučiomis G. Furmanavičius prisimena laikus, kai žmonės gyveno kitaip.

Pats G. Furmanavičius gyveno Sovietų Sąjungoje – tuomet, kai pasaulis buvo kitoks, – kai nebuvo nei telefonų, nei interneto. Vis dėlto, džiaugiasi patyręs tikrąjį gyvenimo skonį, didžiąją dalį vaikystės praleidęs Vilijampolėje – viename iš Kauno rajonų. Nepaisant to, jog rajonas, kaip sako, daugeliui iki šiol asocijuojasi su nusikalstamu pasauliu, gyvenimo ritmas tąsyk atrodė savas ir gerai pažįstamas: vaikai būriuodavosi ir žaisdavo kieme, tuo tarpu vaikščiojimas pėsčiomis į būrelius ar pamokas buvo kasdienybė. Priešingai nei tuo metu, dabar nemažai mokinių yra vežiojami iš vieno taško į kitą.

Įvardindamas, kuriame laikmetyje laimės išmatavimai buvo didesni, šis sako: laimė kiekvienam gali reikšti skirtingus dalykus. Tačiau vyras pabrėžia, esą anuomet žmonės buvo ramesni dėl ateities. Vis dėlto, pripažįsta, kad jeigu reikėtų ginti valstybę – to greičiausiai nedarytų. 

Gyvenime pasirinkimus reikia daryti gana anksti

Pašnekovas atskleidžia, jog vaikystėje labai mėgo sportuoti. Dėl to lankė Kauno krepšinio sporto mokyklą. Kita vertus, iš to išpešdavo ir kitą naudą – turėjo galimybę lankyti pamokas laisvu grafiku. Visgi, krepšininku netapo – suprato, jog negalima gyventi iliuzijų pasaulyje, tuo tarpu sprendimus, lemiančius ateitį – reikia daryti kuo anksčiau. Todėl jis pasirinko lavinti kitus įgūdžius.

Žinoma, jog G. Furmanavičiaus tėtis buvo Lietuvoje nusipelnęs kelių inžinierius. Kita vertus, atsidavimas šiam darbui Furmanavičiui taip pat įkvėpė vilties bei motyvacijos nerti į mėgiamą veiklą, todėl jis įstojo į giminingą specialybę. Nors, metams einant, buvo pasiūlymų eiti politikos keliu, šis pamena kurį laiką tam prieštaravęs. Tačiau kartais gyvenimas nuveda keliu, kuriame, regis, mažiausiai norima atsidurti.

Kalbėdamas apie šiandienos politikos aktualijas, jis įsitikinęs: kad šalis klestėtų, dabartinius valdininkus turėtų pakeisti kiti. Lietuvą neva pagrinde valdo dvi partijos, išstūminėjančios kitas iš žaidimų lauko. 

Visgi, kad neprapulti ilgesingoje būsenoje laukiant geresnių laikų, pašnekovui padeda muzika. Save G. Furmanavičius iš tiesų vadina melomanu. Kadaise jis klausėsi sunkaus roko, tačiau dabar taip pat mėgsta Andriaus Mamontovo bei Egidijaus Dragūno („Sel“) dainas. Iš senesnių užsienio grupių, vyras išskiria „Pink Floyd“ ir „Led Zeppelin“. Kadangi kitados dirbo rinkodaros srityje, yra įsitikinęs: bet kokia reklama yra reklama. Tad net ir atlikėjai, neturintys balso, gali gana lengvai išpopuliarėti.

Eilę metų neatsiranda jėgos, kuri suvienytų valstybę

G. Furmanavičius nebijo įvardinti, jo akimis, vienos didžiausių Lietuvos problemų. Jis sako, kad eilę metų neatsiranda jėga, kuri, kaip kažkada Vengrijos ministras pirmininkas Viktor Orbán, visus ir suvienytų. Jo teigimu, daug partijų tiesiog vykdo niekinę politiką, pasivadindamos jokios naudos neteikiančiu vardu. Visgi, jis drįsta įvardinti vieną žmogų, šaliai atnešusį gerus laikus ir tikslingus sprendimus – tai šviesios atminties Algirdas Brazauskas. 

Taip pat prie kryžiaus kala didžiąją dalį Lietuvos naujienų kanalų. Jo manymu, jie pagrinde skleidžia melą – sąmoningai. Ypatingai išskiria nacionalinį transliuotoją LRT, išlaikomą mokesčių mokėtojų. Anot Furmanavičiaus, jis nekuria turinio – jis jį perka. 

Kita vertus, nepasitikėjimą kelia ir kita struktūra – Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO). Pašnekovo manymu, ji yra privati, tuo tarpu ją remia Bilo ir Melindos Geitsų fondas. Todėl PSO yra tam tikrų interesų grupei už labai didelius pinigus atstovaujanti organizacija. Vis tik jis tiki, jog kada nors išauš geresni laikai – ir paprasti žmonės turės galimybę gyventi nevaržomai. 

Dėmesio, pilna ir necenzūruota laidos „Riba“ versija visuomet prieinama tik 77.lt Ugniaus Kiguolio paskyroje.