- Lietuvos gynybos biudžeto augimas – sveikintinas siekis ar šalies padėtį žlugdantis sprendimas?
- Lietuvos gynybos finansavimo rodikliai smarkiai skiriasi nuo kaimynių ir net JAV: pasaulio kontekste lygiuojamės į kariaujančias šalis
- Lietuva patiria neregėto masto demografinę krizę: gimstamumo mažėjimas muša rekordus
- Valstybę būtina stiprinti daug svarbesniais aspektais nei vien tankų ar karių kiekis
Lietuvos gynybos biudžeto augimas – sveikintinas siekis ar šalies padėtį žlugdantis sprendimas?
Pastaraisiais metais Lietuva reikšmingai padidino išlaidas krašto apsaugai ir kol kas nesiruošia sustoti. 2023 m. asignavimai gynybai išaugo 352,8 mln. eurų, arba beveik 22 proc., lyginant su ankstesniais metais. 2024 m. pradžioje Krašto apsaugos ministerijai patvirtinti asignavimai sudarė 2 091,7 mln. eurų, o įvertinus papildomus asignavimus, 2024 metų asignavimai iš viso sudarė 2 442,6 mln. eurų, arba 3,22 proc. BVP[1].
2025 m. valstybės biudžete krašto apsaugos finansavimas su Gynybos fondu turėtų viršyti 2,5 mlrd. eurų ir sudarys 3,03 proc. nuo BVP. Be to, numatyta teisė skolintis krašto apsaugos reikmėms, padidinant skolinimosi limitą 800 mln. eurų, kas leistų padidinti galutinį finansavimą iki 3,5 proc. nuo BVP[2].
Šie skaičiai rodo, kad Lietuvos siekis skirti 5–6 proc. nuo BVP gynybai yra ambicingas ir gerokai viršija dabartinį finansavimą, kuris ir taip per pastaruosius kelerius metus kilo iki dar nematytų aukštumų. Prezidentas Gitanas Nausėda žada, kad 5–6 proc. finansavimą pasieksime vos per ketverius metus[3], tam galbūt net panaudodami valiutos rezervus, sugalvodami naujus mokesčius ar atimdami dalį finansavimo iš kitų sričių.
Tačiau kyla klausimas, ar toks didelis finansavimas yra logiškas ir ar jis nekenkia kitoms svarbioms sritims: švietimui, sveikatos apsaugai ar socialinei politikai. Juk nors Lietuvos politikų akimis 5–6 proc. nuo BVP gynybai nėra nepamatuotai didelis finansavimas, pasauliniu mastu mes smarkiai išsišoktume iš konteksto.
Lietuvos gynybos finansavimo rodikliai smarkiai skiriasi nuo kaimynių ir net JAV: pasaulio kontekste lygiuojamės į kariaujančias šalis
Lietuvos politikų planai skirti 5–6 proc. nuo BVP gynybai kelia rimtas abejones dėl šio prioriteto pagrįstumo. Juk jeigu lyginsime Lietuvą su kitomis pasaulio valstybėmis, nieko panašaus nedaro nei kitos kaimyninės, karo nepatiriančios šalys, nei ta pati Amerika, į kurią taip dažnai nori lygiuotis mūsų politikai.
Remiantis Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) 2023 m. duomenimis, 5 proc. lygį nuo BVP yra pasiekusios vos kelios Artimųjų Rytų šalys – Izraelis, Saudo Arabija, Omanas bei kariaujančios ar konfliktų sūkuryje esančios valstybės – Rusija, Ukraina, Pietų Sudanas, Alžyras. Net JAV 2023 m. išlaidos gynybai siekė tik 3,36 proc. nuo BVP, kas yra kur kas mažiau nei mūsų siekiami 5-6 proc. nuo BVP[4].
Europa taip pat gerokai nutolusi nuo 5,5 proc. slenksčio. Jei žiūrėsime į Rytų Europos šalis, Lietuvai ir Estijai jas tektų didinti 1,7 karto, latviams – 2, bulgarams – 2,7, čekams – 3,3, rumunams – 3,1 karto. Lenkai irgi smarkiai atsilieka, nes jiems reikėtų didinti finansavimą 1,3 karto.
Vakarų šalyse ir Skandinavijoje situacija su gynybos finansavimu atrodo dar blogiau. Belgijai gynybos finansavimą reikėtų didinti 4 kartus, Vokietijai, Italijai ir Norvegijai – 3, Švedijai – 3,4, Prancūzijai – 2,4 karto ir t.t.
Kitaip tariant, šie skaičiai rodo, kad Lietuvos planai skirti 5–6 proc. nuo BVP gynybai yra neįprasti Europos kontekste. Dauguma Europos šalių skiria gerokai mažesnę savo BVP dalį krašto apsaugai, net ir turėdamos kur kas didesnius ekonominius pajėgumus nei mes.
Be to, net ir Latvija ar Estija beveik dvigubai nusileidžia Lietuvai, nors yra toje pačioje geopolitinėje erdvėje ir gali pranašauti panašius iššūkius kaip mes. O tai išties verčia susimąstyti, ar toks didelis finansavimas gynybai yra proporcingas ir tinkamas Lietuvos ekonomikai bei svarbioms stipraus šalies gyvavimo sritims.
Ne nuostabu, jog Lietuvos planai didinti gynybos biudžetą iki 5–6 proc. BVP jau spėjo sulaukti kritikos iš įvairių visuomenės grupių ir ekspertų. Kai kurie teigia, kad toks didelis finansavimas gynybai gali neigiamai paveikti kitas svarbias sritis, tokias kaip švietimas, sveikatos apsauga ir socialinė politika. Be to, gali atsirasti naujų mokesčių, o pati šalis dar labiau klimpti į skolas.
Lietuva patiria neregėto masto demografinę krizę: gimstamumo mažėjimas muša rekordus
Nors Lietuvos prezidentas ir didesnė dalis seimūnų nori kuo greičiau padidinti krašto apsaugos finansavimą iki dar neregėtų aukštumų, tai vargu ar sukurs saugesnį rytojų. Politologas Algis Krupavičius sako:
„Dar vienas neretorinis klausimas – ar tiek išleisdami tikrai būsime 3 kartus saugesni? Blaiviai mąstant aišku, kad ne, ir saugumo laipsnis bus panašus į tą, kurį turime.“
Jis taip pat siūlo atkreipti dėmesį į poveikį darbo rinkai, nes visuotinio šaukimo didinimas drauge eliminuotų dalį jaunų darbuotojų iš darbo rinkos, taip pat kai kurie specialistai galimai migruotų į gynybos sritį. O nepamirškime, kad net ir be šito Lietuva patiria vis smarkesnį senėjimą, kas ir taip palaipsniui mažina galimų specialistų ir eilinių darbuotojų gretas.
Lietuva susiduria su rimta demografine problema – gimstamumo rodikliai nuolat mažėja. 1994 m. šalyje gimė daugiau nei 40 tūkst. vaikų, pastaraisiais metais šis skaičius mažėjo iki maždaug 20 tūkst., o dabar nebesiekia net ir 19 tūkst. Prognozės rodo, kad iki 2050 m. gimusių vaikų skaičius gali sumažėti dar daugiau ir siekti tik 12 tūkst. kūdikių per metus.
2022 m. Lietuvoje gimė 22,1 tūkst. kūdikių, tai yra 1 262 kūdikiais (5,4 proc.) mažiau nei 2021 m. Bendrasis gimstamumo rodiklis 2022 m. buvo 7,8 (gyvų gimusių kūdikių skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų), palyginti su 8,3 2021 m. Suminis gimstamumo rodiklis 2022 m. siekė 1,27, nors palankiausia demografinė pusiausvyra yra tada, kai šis rodiklis svyruoja apie 2,1[5].
2023 m. gimė 20,6 tūkst. kūdikių. 2023 m. pradžioje vaikų buvo 1,3 karto mažiau nei pagyvenusių žmonių, šimtui vaikų teko 134 pagyvenę žmonės. Lietuvoje per metus miršta beveik dvigubai daugiau žmonių nei gimsta ir ši statistika nepanašu, kad artimiausiu metu pagerės. Juk praėjusiais metais gimė dar mažiau – vos 18 673 kūdikiai.
Šie rodikliai rodo, kad Lietuva susiduria su rimta demografine krize, kuri gali turėti ilgalaikių pasekmių šalies ekonomikai ir socialinei sistemai. Mažėjantis gimstamumas reiškia mažesnį darbo jėgos potencialą ateityje, didesnę naštą socialinės apsaugos sistemai ir didėjantį vyresnio amžiaus žmonių skaičių, kuriems reikės daugiau sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų. Tad ekspertai baiminasi, kad jeigu Lietuvos politikai ir toliau koncentruosis tik į gynybą, o ne demografines bei ekonomines problemas, galiausiai apskritai nebebus ką ginti.
Valstybę būtina stiprinti daug svarbesniais aspektais nei vien tankų ar karių kiekis
Didėjant išlaidoms krašto apsaugai, svarbu nepamiršti, kad šalies stiprumą ir gebėjimą tinkamai išsilaikyti dabartiniame pasaulyje apima kur kas daugiau nei tik karinė gynyba. Netgi atvirkščiai – kiti aspektai aspektai yra kur kas svarbesni, mat smarkiai prisideda prie valstybės stabilumo, atsparumo ir apskritai egzistavimo. Investicijos į švietimą, sveikatos apsaugą, socialinę politiką ir demografinių problemų sprendimą gali turėti ilgalaikį teigiamą poveikį, kokio niekada neturės dar keli papildomi tankai.
Stipri sveikatos apsaugos sistema ir efektyvi socialinė politika padeda užtikrinti visuomenės gerovę ir stabilumą. Sveika ir socialiai apsaugota visuomenė yra atsparesnė krizėms ir gali greičiau atsigauti po įvairių sukrėtimų. Investicijos į sveikatos apsaugą ir socialines paslaugas taip pat gali prisidėti prie demografinių problemų sprendimo, skatindamos gimstamumą ir mažindamos emigraciją.
Kaip minėta anksčiau, Lietuva susiduria su rimta demografine krize. Tad investicijos į šeimos politiką, vaikų priežiūros paslaugų gerinimą ir piginimą, būsto programas jaunoms šeimoms ir kitas priemones gali padėti didinti gimstamumą ir stabdyti gyventojų skaičiaus mažėjimą. Tai ilgainiui sustiprintų šalies ekonominį potencialą ir prisidėtų prie nacionalinio saugumo užtikrinimo.
Investicijos į švietimą ir mokslinius tyrimus taip pat gali sustiprinti šalies ekonominį potencialą ir konkurencingumą. Aukštos kvalifikacijos specialistai ir inovatyvios technologijos prisideda prie ekonomikos augimo ir didina valstybės atsparumą išorės grėsmėms. Be to, švietimas skatina kritinį mąstymą ir pilietinį sąmoningumą, kurie yra itin svarbūs stiprinant visuomenę. O aukštas švietimo lygis taip pat gali skatinti jaunas šeimas pasilikti Lietuvoje ir čia auginti savo atžalas.
Be to, kai kurie ekspertai atkreipia dėmesį į tai, kad didinant gynybos biudžetą svarbu užtikrinti lėšų panaudojimo efektyvumą ir skaidrumą. Anot jų, būtina aiškiai apibrėžti, kaip papildomos lėšos prisidės prie realaus saugumo stiprinimo ir kokie bus konkretūs rezultatai. Taip pat svarbu įvertinti, ar tokios investicijos yra naudingos ilgalaikėje perspektyvoje ir ar jos nekelia grėsmės šalies finansiniam stabilumui.
Didinant gynybos biudžetą taip pat būtina atsižvelgti į visuomenės nuomonę ir užtikrinti, kad sprendimai būtų priimami atvirai ir demokratiškai. Tai padėtų išvengti socialinės įtampos ir užtikrintų, kad gynybos politika atitiktų visuomenės lūkesčius ir poreikius. Tačiau dabar dažnu atveju elgiamasi priešingai – politikai nusprendžia už mus visus, tinkamai net nepasitarę su visais gyventojais.
