Gerovės Lietuvoje tūkstantinius mokesčius susimokėti liepta…devynmetei

Finansai ir NTRosita Kvietkevičienė
Suprasti akimirksniu
vaikas pinigai
Bermix Studio/Unsplash.com nuotrauka

Valstybinė mokesčių inspekcija informaciją apie mokesčius atsiuntė vaikui

Kuriozų su mokestine sistema Lietuvoje yra buvę ne kartą ir ne du. Ypatingai tada, kai kalba pasisuka apie dovanas, kurias vieni kitiems dovanoja giminaičiai. Štai paskutinė istorija yra tikrai verta dėmesio – iš prosenelės gavusi dovaną, kuri bus naudinga ateityje, devynerių metų mergaitė netrukus sulaukė laiško iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, kuriame ji buvo raginama susimokėti kone pusantro tūkstančio eurų.

„2022 m., savo butą mano močiutė padovanojo anūkei ir proanūkei lygiomis dalimis. Notarė patvirtino, kad jokių mokesčių mokėti valstybei nereikės. Penktadienį iš VMI atėjo laiškas 9 metų mergaitei, kad ji turi sumokėti 1,4 tūkst. eurų GPM. Jos mama laiško negavo“, – socialiniuose tinkluose pagalbos ieškodama rašė moteris. Internautai netruko pasibaisėti tokia istorija, juo labiau ir notaro nekompetencija, ir VMI akibrokštu – kad mokesčiai apkrauna mažą vaiką, o apie tokią prievolę praneša tiesiogiai jam, o ne tėvams. Kas būtų nutikę, jei vaikas nebūtų sureagavęs į pranešimą ir daug metų būtų kaupusis skola, galima tik įsivaizduoti[ref lt-1]. 

Proseneliai valstybės akyse nėra artimi giminaičiai

VMI savo ruožtu jokios problemos tame nemato,ir primena, kad dovanas, kurias gyventojai gauna ne iš artimų šeimos narių, apmokestinamos 15 proc. arba 20 proc.

Taigi, proseneliai nėra artimi šeimos nariai. Valstybės akyse proseneliai yra… svetimi žmonės. Tai tiek trumpai apie šeimos sampratą ir svarbą Lietuvoje. 

„Jeigu žmogus iš kito gyventojo, kuris nėra artimas šeimos narys, ne iš sutuoktinio, vaikų, tėvų, brolių ar seserų, vaikaičių ar senelių, gauna dovanų ir jų vertė per metus yra didesnė nei 2500 eurų, tai šią sumą viršijanti dovanų vertė yra apmokestinama taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. Toks apmokestinimas taikomas tada, kai dovanų suma, kuri kartu su kitomis metinėmis pajamomis ne iš darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių neviršija 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) sumos (2022 m. – 180 492 eurų; 2023 – 202 188 eurų)“ – patikslino VMI Teisės departamento direktorė R. Virvilienė[1].

Siūlė apmokestinti dovanas, gautas ir iš artimųjų giminaičių

Ir nors jau dabartinė situacija, kai proseneliai nėra laikomi artimais žmonėmis, kažkaip kertasi su logika, Finansų ministerijai to nepakanka. Buvo pasigirdę siūlymų, kad mokesčius susimokėti reikėtų ir nuo tų dovanų, kurias žmonės gauna iš savo artimiausių – tėvų, brolių, seserų, sutuoktinių. 

„Siūlomi pakeitimai, kad dovanos iš sutuoktinių, vaikų, tėvų, vaikaičių ir senelių būtų neapmokestinamos, kai jų vertė per metus neviršija 200–500 tūkst. eurų, o iš brolių ir seserų, kai per metus neviršija 100 tūkst. eurų per metus“, – tokį siūlymą buvo pateikusi finansų viceministrė Rūta Bilkštytė.

Tiesa, visiškai neaišku, kodėl broliams ir seserims siūlyta taikyti mažesnę dovanos dydžio tolerancijos ribą, nei tėvams, vaikams ar sutuoktiniams.

2018 metų duomenimis, iš artimo giminaičio buvo gauta 461,4 mln. eurų dovanų, iš darbdavio – 12,1 mln. eurų, iš kito juridinio asmens – 2,2 mln. eurų, iš kito fizinio asmens – 11,6 mln. eurų. 

Kalbant tik apie artimus giminaičius, iš tėvo ar motinos gauta 68,5 proc. dovanų, iš vaikų – 11 proc., iš sesers/brolio – 7,6 proc., iš senelių – 7 proc., iš sutuoktinio – 5,3 proc., iš vaikaičių – 0,7 proc. Pagal vertę, 42 proc. sandorių buvo iki 50 tūkst. eurų, 17 proc. – 50–100 tūkst. eurų, 20,7 proc. – 100–500 tūkst. eurų, 20,3 proc. – virš 500 tūkst. eurų. Didžiausia skaičiaus dalis (89,9 proc.) buvo iki 50 tūkst. eurų[2].

VMI kiekvienas darbuotojas tą pačią situaciją mato vis kitaip

Galima kelti klausimą, ar tikrai mokesčių sistema Lietuvoje yra patogi ir suprantama gyventojams, jei net patys VMI darbuotojai neretai tą pačią situaciją mato skirtingai.

Štai buvo atvejis, kai užsienyje gyvenusios, ten dirbusios ir mokesčius mokėjusios moters buvo paprašyta susimokėti mokesčius Lietuvoje.Moteriai nesutikus to padaryti, prasidėjo nesusipratimų virtinė, kuri iš esmės tęsėsi todėl, kad kiekvienas VMI darbuotojas jos situaciją, pateiktus dokumentus ir deklaracijas sugebėjo matyti ir vertinti vis kitaip.

„Pateikiau nenuolatinio gyventojo deklaraciją, bet man pranešė, kad už tuos tris mėnesius, t. y. sausį–kovą aš turiu susimokėti mokesčius. Tačiau juk aš tuo laikotarpiu mokėjau mokesčius Anglijai, taigi aš juos jau esu susimokėjusi. Pasakiau: ne, taip nebus. Tada manęs paprašė pateikti mokesčių deklaraciją iš Anglijos, kur matytųsi visi sumokėti mokesčiai“, – žurnalistams pasakojo moteris.

Vėliau paaiškėjo, kad VMI net nemato, kad moteris būtų dirbusi Anglijoje, nors savo išvykimą ji deklaravo dar 2013 metais. VMI darbuotojai taip pat bandė moteriai įrodyti, kad ji kas metus pateikdavo mokesčių deklaraciją Lietuvoje, nors iš tiesų deklaracijos nebuvo pateikiamos – tik suformuotos pačios VMI, kaip ir visiems gyventojams, iki jiems ją pateikiant.

Dar vėliau vieni VMI darbuotojai nematė jos siųstų dokumentų apie tai, kad ji vėl gyvena Lietuvoje, kiti VMI darboutojai nematė dokumentų apie tai, kokius mokesčius ji mokėjo Anglijoje.

Ir nors suma, kurią reikalavo sumokėti VMI nebuvo tokia jau didelė – apie 300 eurų – tapo principo reikalu moteriai nesileisti mulkinamai mokesčių rinkliavos sargų.

„Tai jau pasirodė visai juokinga. Manęs prašo grąžinti tuos 300 eurų, tačiau įrašyti gautas pajamas į „Neapmokestinamos pajamos“. Visa tai tęsiasi jau 4 mėnesius ir aš jau visiškai nebežinau, ką galvoti“, – guodėsi moteris.

Ir tik po to, kai straipsnis apie nesąmoningą VMI darbą pasirodė spaudoje, delfi.lt naujienų svetainėje, mokesčių inspekcija moters atsiprašė ir pripažino savo klaidas[ref-4].