Pusiausvyra – labai svarbus komponentas, norint užmiršti negalavimus
Sveikata yra pats didžiausias turtas. Ši paprasta tiesa taikoma tiek naujagimiui, tiek pagyvenusiam žmogui, mamai, gydytojui ir net šalies Prezidentui. Kai kūnas serga, jo nebetenkina tai, kas laikoma normalu, patiriamos diskomforto, baimės ar depresijos būsenos. Jas galima pašalinti atkuriant ankstesnę sveikatą ir gyvybingumą.
Norint jaustis patogiai savo kailyje, savo aplinkoje, reikalingos didžiulės valios pastangos atsisakant to, kas sukelia visus šiuos negalavimus. Iš tiesų, kiekvienas yra pajėgus išgyti. Sveikatos būklė tėra atspindys to, kaip mes suvokiame save ir savo vidinį pasaulį. Atsakomybė visuomet yra mūsų pačių rankose. Kai savijauta gera, pasiekiama daug daugiau, negu tik apčiuopiama būklė. Iš tikrųjų, žmogus tarytum pirmą kartą gyvenime „susirenka“ save.
Kuomet nukrypstama nuo pusiausvyros, kūnas pradeda nepaprastai greitai senti. Tuomet staiga pradedamas jausti vidinis potraukis ieškoti sprendimo, tačiau dažnu atveju pasirenkama tai, kas žada greitą palengvėjimą. Dažnai yra ieškoma kažkokios magiškos piliulės, lyg įsitikinimų sistemoje būtų įkaltas nepilnavertiškumo kuolas.
Vyrauja įsitikinimas, kad slopinant ligos simptomus liga automatiškai išnyksta. Tačiau tai toli gražu nuo tiesos. Kiekvieną kartą, kai bandoma pašalinti simptomą nesigilinant į jo priežastį, tik dar labiau tolstama nuo pusiausvyros, kuri reikalinga nuolatinės geros sveikatos atkūrimui ir gyvybingumui. Taigi, tikroji sveikata lieka kažkur anapus. Tokiais atvejais neretai pasigirsta: „Na, toks gyvenimas!“ arba „Koks tikslas numirti sveikam!“.
Stresas yra vienas iš pagrindinių psichosomatinių ligų faktorių
Sveikatos atkūrimas – tai ne stebuklingas greitas pasikeitimas, o ilgas rekonstrukcijos procesas, kuris paveikia kiekvieną žmogaus gyvenimo dalį: kūrybingumą, darbą, santykius, emocijas ir laimę. Nepaprastai naivu manyti, kad kelios vitaminų tabletės, naujas stebuklingas vaistas, operacija ar alternatyvus gydymas akimirksniu panaikins daugelio metų aplaidumo padarinius.
Juk daug metų kūnas patyrė didžiulę įtampą, negavo tinkamo maisto, miego ar mankštos. Žmogaus kūnas yra savireguliacinė sistema ir jai reikalinga sudaryti tinkamas sąlygas, jei norima pasiekti gerą sveikatos būklę. Kūnas puikiai žino ką reikia daryti. Jis nepaiso amžiaus ir ankstesnių sveikatos sutrikimų, tiesiog atlieka tai, ką reikia.
Todėl sveikatos atkūrimo raktas slypi kiekviename mūsų gyvenimo aspekte. Šis raktas nesunkiai atrandamas vos pradėjus prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Žinoma, tam reikalingi dideli pokyčiai tiek asmeninėje, tiek kolektyvinėje sąmonėje. Reikia siekti nuolatinio jaunatviškumo ir gyvybingumo, atsitraukti nuo iš anksto užprogramuoto kelio – ligų bei senėjimo.
Ar gali būti, kad ligos ir senatvė atsiranda vien dėl minties, kad tai yra neišvengiama? Lyg prakeiksmas, kuriam visi esą pavaldūs ir pasmerkti? Kitaip tariant, dar nežinant šio prakeiksmo dramos, patys leidžiame sau rinktis įvairius savęs naikinimo metodus, laikomės žalingos mitybos, netinkamo gyvenimo būdo ar parazitinio elgesio modelių.
Nuo pat vaikystės tėvai, mokytojai ir visuomenė moko, kad kūnas neturi kito pasirinkimo – tik nusilpti ir galiausiai mirti. Šis visuotinai priimtas įsitikinimas sukuria savitą nekontroliuojamą jausmą, kuris tempia žemyn tamsiuoju laiko koridoriumi. Žmogų tiesiog pasiglemžia nuolat apkalbama paslaptinga jėga, vadinama senėjimo procesu. O stresas, tas jausmas, kai prarandi kontrolę, yra vienas iš labiausiai paplitusių fizinių ir psichinių ligų priežasčių.
Siekiant geros savijautos ir sveikatos vystomas žmogaus potencialas
Negatyvios mintys organizme sukelia gilius biocheminius pokyčius. Šie pokyčiai gali tapti sutrikusiu fizinės sveikatos procesu, o tuomet greitėja senėjimo procesas. Dėl intymaus psichofiziologinio (proto/kūno) ryšio, kiekviena mintis ir jausmas, didesniu ar mažesniu laipsniu, keičia sveikatos suvokimą ir patirtį.
Depresija sugeba paralyžiuoti imuninę sistemą, o meilė – ją sustiprinti. Galima pasitelkti tą pačią jėgą, kuri naikina ir nukreipti ją link išgijimo bei atsinaujinimo procesų. Reikia sau įtvirtinti suvokimą, kad ta vadinama senatvė ir kančia viso labo tėra tik pasireiškianti nežinios projekcija dėl tikrosios žmogaus gyvenimo prigimties.
Žvelgiant iš šios perspektyvos, kontroliuojamas susinaikinimas virsta atvirkščiu procesu ir tampa gyvybės nešėju. Įprastoje pradinėje kūno struktūroje nerandama nieko, kas padėtų diagnozuoti senatvę. Tačiau yra pakankamai įrodymų, kad baimė, neigiamas psichofiziologinis poveikis, emocijos bei per didelis valgomų kenksmingų medžiagų kiekis spartina senėjimo procesą.
Visa tai primena bendruomenę, kuri pripažįsta šią tuštybę ir dalyvauja sociumo kuriamoje hipnozėje prieš apgaulingus iliuzijos šešėlius. Daugelis jau papuolė į šį ratą, nors tereikia atleisti baimes ir abejones, suvokiant savo milžiniškas galias. Reikia būti pokyčiu, demonstruojančiu didžiulį kūrybiškumą, intelekto potencialą ir siekti laimės jausmo visuose savo gyvenimo sprendimuose.
