Gėda prieš visą Lietuvą: Valdovų rūmų Triumfo arkoje – gramatinė klaida

Triumfo arką atvėrė Vilniaus 700-ojo jubiliejaus proga

Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną minint Vilniuje prie Valdovų rūmų buvo pastatyta šiuolaikinė Triumfo arka, per kurią šventinį vakarą žygiavo iškilminga Triumfo eisena. Bėda tik, kad ant arkos parašytuose žodžiuose akį rėžė grubi klaida, kurios nesugebėjo pamatyti krūva taip brangiai kiekvienam mūsų kainuojančių specialistų. 

Prie Valdovų rūmų iškilusi 8,5 metrų aukščio trimatės Triumfo arkos paviršių iš visų pusių dengia LED ekranai, juose videografikos pagalba transformuojasi vaizdai, nukeliantys į skirtingus šimtmečius, svarbiausias Lietuvos politines, diplomatines, kultūrines, ekonomines ir karines pergales iki šių dienų.

„Šiais laikais, kai laukiame labai iškilių valstybės svečių, juos sutinkame dar oro uoste ir lydime iškilmingu kortežu. Po pergalių pasitinkame ir į Lietuvą grįžtančius sportininkus. Čempionai važiuoja per miestą, juos sutinkame Rotušės aikštėje… Nugalėtojui pagerbti buvo statomos Triumfo arkos – gėlėmis ir devizais išpuošti statiniai”, – sakė Valdovų rūmų muziejaus generalinio direktoriaus pavaduotoja dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė^[1].

Klaidą pamatė per vėlai – iki renginio ištaisyti nespėjo

Galima tik spėlioti, pro kiek akių ėjo triumfo arkos vizualizacija ir tai, kas ant jos parašyta. Veikiausiai ne viena dešimtis akių matė, žiūrėjo, tikrino, vėliau spausdino ir klijavo, ir niekas nepamatė, kad užraše didžiausiomis raidėmis parašyta nesąmonė: „XVII AMŽIUS LIETUVOJE PRAŽĮSTA BAROKAS“.

Ir suprask, kaip nori, ar čia gramatinė klaida, o gal visgi žmonės per siaurai mąsto, ir Triumfo arkoje norėta parašyti, kad barokas – it koks žinduklis – kažkur kažką žįsta? 

Vis dėlto paaiškėjo, kad eiliniai Lietuvos piliečiai raštingesni, nei visokie biurokratiniai darbuotojai. 4 žodžių sakinyje riebiai švietė klaida, nes barokas turėjo pražysti it gėlės žiedas, o ne žįsti..kad ir ką jis galėtų žįsti. 

Naujienų portalas „Delfi“ susisiekė su organizatoriais, o šie patikino, kad klaidą jau yra pastebėję, tačiau sakė niekaip nespėsiantys jos sutvarkyti iki šventės. 

„Tokius sudėtingus technologinius dizaino sprendimus darėme pirmą kartą. Ši arka sudaryta iš atskirų plokštumų, o tai apsunkina visos sistemos perprogramavimą. Už technologinius sprendimus atsakingi žmonės nepatikino mūsų, kad spės pataisyti ją iki šįvakar numatomo renginio, todėl nusprendėme rodyti su šia apmaudžia klaida“, – naujienų portalui sakė Komunikacijos vadovė Monika Petrulienė^[2].

Žmonės pakraupę – gėda dėl tokios klaidos

Na, o kol Triumfo arkos statytojai raudonavo ir galvojo, kaip čia greičiau nuimti savo gėdingą klaidą, internetas ūžte ūžė nuo pasipiktinimo. Klaidų pasitaiko visiems, tačiau čia – juk ne vieno žmogaus darbas. Nejau iš tiesų Lietuva užaugino tokią beraščių kartą?

„Pražįsta. Pražįsta barokas Lietuvoje. 

Man panašu į tą atvejį, kad iš žmonių sąmoningai, tikslingai nusprendė pasityčioti. 

Panašiai kaip darbuotojas, kuris apsisprendęs mesti darbą ir daro viską, kad būtų atleistas, sąmoningai palieka klaidas, pvz. svarbiems klientams skirto elektroninio laiško pabaigoje, vietoj „Failas“, parašo „Falas pridedamas“.

Neraštingumo triumfo arka“, – rašo VDU Socialinės ir politinės teorijos katedros docentė, sociologė, straipsnių ir knygų autorė Rasa Baločkaitė^[3].

„2023 liepos 6 d. Vilniuje pražydo fanerinė triumfo arka. Ir čia mes sužinome, kad XVII a. Lietuvoje žindo baroką. Žindo tai žindo, Valdovų rūmų vadovai juk istorikai, mokslų daktarai – žino geriau. Tikėkime mokslu!“,– jai antrina Aušra.

„TRIUMFO arka“ Vilniuje, šios valdžios susireikšminimo, arogancijos, nesiskaitymo su kitais, neišmanymo išraiška.. Kvailumas, žinių (net ir gimtosios kalbos gramatikos) stoka, savosios kalbos ir simbolių niekinimas, štai kas TRIUMFUOJA. Ir statinys, su gramatine klaida – to SIMBOLIS. O ir kam tos rašybos taisyklės? Svarbiausia, daugiau raidžių ir lytį pasirinkti. Ir lai triumfuoja bukalaurų bukybė. Lai „pražĮsta“ neišmanymas“, – rašo visuomenės veikėjas, pasivadinęs slapyvardžiu Sunny Bern^[4].

Taisyklinga rašyba svetima ir politikams

Veikiausiai galima sakyti, ko norėti iš valstybės sektoriaus darbuotojų, jei šalies politikai nesirūpina gimtaja kalba. Jų pačių politiniuose lankstinukuose klaidų neretai būna tiek, kad padoriam lietuviui akis paskausta beskaitant. Klaidų neretai pasitaiko ir jų parengtuose dokumentuose, teisės aktuose.

Štai Nevėžio rinkimų apygardoje dėl Seimo nario mandato besivaržiusi dviračių sporto žvaigždė, pasaulio čempionė socialdemokratė Simona Krupeckaitė gerokai nuliūdino tiek savo rinkėjus, tiek lituanistus.

Savo rinkiminiame lankstinuke kiek daugiau nei 150-ies žodžių tekste sportininkė paliko 13-a gramatinių klaidų. Autorė nežino, atskirai ar kartu rašyti „ne kartą“, įvardžiuotinės formos naudininko linksnyje „plačiajai“ užkabino nosinę, kai kuriuose žodžiuose praleido raides, painioja „ė“ ir „e“ rašybą. Reklaminiame laiške apstu ir skyrybos klaidų. 

„Toks kandidatės tekstas parodo, kad nesimokyta pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos taisyklių. Jas vaikai mokosi iki 9 klasės. Sportininkės laiškas rinkėjui, matyt, ir atsako į klausimą, kokie prioritetai paauglei buvo svarbu“, – S. Krupeckaitės politinės reklamos tekstą įvertino vienos Panevėžio gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja-metodininkė^[5].

Tuo tarpu „valstiečiai“ Dainius Gaižauskas ir Valerijus Simulikas taip pat buvo traukti per dantį dėl jų Švietimo ir mokslo ministerijai skirto rašto su daugybe rašybos klaidų. Pasak D. Gaižausko, dėl klaidų atsakinga parlamentaro padėjėja. Pats Seimo narys esą pasirašė dokumentą jo net neskaitęs.

Anksčiau itin didelio visuomenės pasipiktinimo sulaukė buvusi švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. Ministrė socialiniame tinkle su klaida parašė žodį„ačiū“, vėliau kreipimesi į mokytojus atsirado žodis „pedadodinis“, o ministrės padėkoje rinkėjams su klaida parašytas ir jos pačios vardas – „Autronė“^[6].